Menu Close

Naujienos

Kada implantuojasi embrionas: procesas, požymiai ir IVF

Nėštumas - tai nuostabus procesas, prasidedantis nuo vienos ląstelės ir virstantis nauja gyvybe. Viena svarbiausių ankstyvojo nėštumo stadijų yra embriono implantacija. Šis procesas, nors ir ne visada pastebimas, yra kritiškai svarbus sėkmingam nėštumo užsimezgimui. Straipsnyje detaliai aptarsime, kada ir kaip vyksta embriono implantacija, kokie jos požymiai bei kaip ji susijusi su pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūra.

Kas yra blastocista?

Blastocista yra išsivystęs 5-6 parų amžiaus apvaisintas žmogaus embrionas, pasiruošęs įsitvirtinti gimdos sienelėje. Ši stadija yra itin svarbi nėštumo pradžiai, nes būtent tuomet blastocista pradeda įsiskverbti į gimdos gleivinę - procesas, vadinamas implantacija.

Blastocista susideda iš dviejų pagrindinių dalių:

  • Vidinė ląstelių masė (embrioblastas): iš jos vėliau formuojasi pats embrionas.
  • Išorinis ląstelių sluoksnis (trofoblastas): jis sudaro dalį placentos.

Blastocistos auginimas laboratorinėmis sąlygomis IVF procedūros metu leidžia atrinkti sveikiausius ir gyvybingiausius embrionus, taip didinant sėkmingo nėštumo tikimybę.

Kada vyksta embriono implantacija?

Implantacija - tai blastocistos įsiskverbimas į gimdos gleivinę. Paprastai šis procesas vyksta praėjus maždaug 6-10 dienų po apvaisinimo. Natūralaus apvaisinimo metu embrionas pasiekia gimdą ir implantuojasi būtent blastocistos stadijoje.

Jei įvyksta apvaisinimas, geltonkūnis kiaušidėje neišnyksta, bet išlieka keletą mėnesių ir išskiria vis didesnį hormono progesterono kiekį. Progesteronas ne tik užtikrina, kad vidinis gimdos sluoksnis nepasišalintų ir toliau būtų aprūpinamas maisto medžiagomis, bet ir palaiko aukštą bazinės kūno temperatūros (BKT) lygį.

7-10 dienų po apvaisinimo (septintą - dešimtą pakilusios BKT dieną) paprastai vyksta gemalo implantacija gimdos gleivinėje. Ji gali praeiti visiškai nepastebimai arba gali pasireikšti vienu ar keliais požymiais.

Implantacinis BKT pakritimas (implantation dip) - tai nedidelis vienkartinis bazinės kūno temperatūros pakritimas praėjus 7-10 dienų nuo jos pakilimo. Tokį pavadinimą jis gavo dėl to, kad dažniau pasireiškia nėščiosioms, tačiau iš tiesų gali pasitaikyti ir nesilaukiančiai moteriai. Tokio BKT pakritimo priežastys gali būti susijusios su hormono progesterono koncentracijos svyravimais arba nedideliu estrogenų piku liuteininės fazės metu.

Antrasis BKT pakilimas po implantacijos taip pat gali būti nėštumo požymis. Pastojusios moters BKT paprastai turi tendenciją liuteininės fazės metu kilti - kartais grafike net galima išskirti ne dvi, o tris fazes.

Schematinis žmogaus kiaušialąstės ir spermatozoido apvaisinimo ir ląstelių dalijimosi vaizdas

Simptomai po implantacijos

Nors embriono implantacija dažnai būna nepastebima, kai kurios moterys gali pajusti tam tikrus ankstyvus nėštumo požymius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie simptomai nėra specifiški tik implantacijos etapui ir gali pasireikšti ir kitais atvejais.

Galimi ankstyvieji nėštumo požymiai, susiję su implantacija:

  • Nedidelis kraujavimas ar tepimas (implantacinis pakraujavimas): Tai gali įvykti dėl to, kad blastocista tvirtinasi prie gimdos gleivinės. Šis simptomas pasireiškia kaip nedidelis kraujavimas arba rausvos, rudos spalvos tepimas. Tepimas kraujingomis išskyromis septintą - dešimtą BKT pakilimo dieną gali būti gemalo implantacijos požymis.
  • Krūtų jautrumas: Hormoninių pokyčių, susijusių su nėštumu, metu gali atsirasti krūtų jautrumas ar skausmingumas.
  • Nuovargis: Ankstyvo nėštumo metu moteris gali jausti didesnį pavargimą ir nuovargį, kurį sukelia hormonų, ypač progesterono, lygio pokyčiai.
  • Pilvo pūtimas: Hormoniniai pokyčiai gali sulėtinti virškinimo trakto veiklą, dėl ko atsiranda pilvo pūtimas.
  • Nemalonus pojūtis pilvo srityje: Kartais gali pasireikšti lengvas pilvo skausmas ar diskomfortas, susijęs su implantacijos procesu.
  • Pakeisti skonio pojūčiai ar uoslės jautrumas: Hormonų pokyčiai gali sukelti skonio ar uoslės pakitimus.
  • Dažnesnis šlapinimasis: Nėštumo hormonai gali paveikti šlapimo pūslės jautrumą.

Jei įvyksta apvaisinimas, geltonkūnis kiaušidėje neišnyksta, bet išlieka keletą mėnesių ir išskiria vis didesnį hormono progesterono kiekį, kuris ne tik užtikrina, jog vidinis gimdos sluoksnis nepasišalintų ir toliau būtų aprūpinamas maisto medžiagomis, bet ir palaiko aukštą BKT.

Tiek gimdos kaklelio gleivių, tiek gimdos kaklelio požymiai ankstyvosiomis nėštumo savaitėmis būna tokie patys, kaip ir nepastojus liuteininės fazės metu.

Kai kurios moterys nėštumo testui dar negalint parodyti nėštumo, jau pastebi tokius požymius, kaip tepimas kraujingomis išskyromis (implantacinis pakraujavimas), padidėjęs krūtų jautrumas, dažnas šlapinimasis, pykinimas, "nėštumo pojūtis", spazmai gemalo implantacijos metu, tačiau labai panašūs simptomai gali pasireikšti ir moteriai nesant nėščiai.

Veiksniai, įtakojantys implantaciją

Sėkmingai implantacijai įtakos turi daugybė veiksnių, susijusių tiek su embriono, tiek su motinos organizmo būkle. Vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių sėkmę, yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius.

Kitos svarbios aplinkybės:

  • Hormoninė pusiausvyra: Pakankamas progesterono kiekis yra būtinas gimdos gleivinės paruošimui ir palaikymui.
  • Gimdos gleivinės receptyvumas: Gimdos gleivinė turi būti tinkamai paruošta priimti ir įtvirtinti blastocistą.
  • Bendroji moters sveikatos būklė: Lėtinės ligos, imuninės sistemos sutrikimai ar kiti sveikatos aspektai gali turėti įtakos implantacijos sėkmei.
  • Aplinkos veiksniai: Tokie veiksniai kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas ar tam tikrų medikamentų vartojimas gali neigiamai paveikti implantacijos procesą.

Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Viena dažniausių priežasčių yra nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui. Bėgant metams, sėkmingo nėštumo tikimybė mažėja, o savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika didėja.

Grafikas, rodantis vaisingumo mažėjimą moterims su amžiumi

Embriono implantacija IVF procedūros metu

In vitro fertilizacija (IVF) yra viena efektyviausių pagalbinio apvaisinimo technologijų, padedančių poroms susilaukti vaikų. IVF procedūros metu embrionai auginami laboratorijoje ir vėliau perkeliami į moters gimdą.

Kaip vyksta IVF procedūra?

  1. Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoninių vaistų, skatinančių subrandinti kelis kiaušialąsčius vieno ciklo metu.
  2. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija): Subrendusios kiaušialąstės paimamos iš kiaušidžių.
  3. Apvaisinimas: Kiaušialąstės apvaisinamos partnerio arba donoro sperma laboratorijoje.
  4. Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės auginamos inkubatoriuje, kol pasiekia tinkamą vystymosi stadiją (dažnai iki blastocistos stadijos - 5-6 dienos po apvaisinimo).
  5. Embriono perkėlimas į gimdą: Vienas ar keli tinkamiausi embrionai perkeliami į moters gimdos ertmę.

Po embriono perkėlimo moteris vartoja medikamentus, palaikančius nėštumą, kol atliekamas nėštumo testas.

Blastocistos stadijos embrionų perkėlimas yra ypač naudingas, nes šie embrionai yra labiau išsivystę, turi didesnę galimybę sėkmingai implantuotis ir sumažina daugiavaisio nėštumo tikimybę.

IVF procedūros schema: kiaušialąsčių paėmimas, apvaisinimas, embrionų auginimas ir perkėlimas

Embriono kokybės vertinimas

IVF procedūros sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo embriono kokybės. Embriologai vertina embrionus pagal kelis pagrindinius kriterijus:

  • Ląstelių skaičius: Kiekviename vystymosi etape embrionas turėtų turėti tam tikrą skaičių ląstelių. Pavyzdžiui, 3 dienų embrionas idealiai turėtų turėti 6-8 ląsteles.
  • Ląstelių dydis ir vienodumas: Ląstelės turėtų būti panašaus dydžio ir formos.
  • Fragmentacijos lygis: Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, kurių didelis kiekis gali signalizuoti apie problemas.

Apie kokybę galima spręsti ne anksčiau kaip 48 valandos po kiaušialąsčių paėmimo. Tačiau svarbu suprasti, kad net ir aukščiausios kokybės embrionai ne visada sėkmingai implantuojasi, o kartais sėkmė pasiekiama ir su prastesnės kokybės embrionais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate, kad galite būti nėščia, rekomenduojama atlikti nėštumo testą ir, gavus teigiamą rezultatą, nedelsiant kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus, patvirtins nėštumą ir suteiks rekomendacijas dėl tolesnės priežiūros.

Embriologija: nuo apvaisinimo iki gastruliacijos, animacija

tags: #kada #implantuojasi #embrionas