Gegužės mėnuo - tai sodininkystės intensyviausias laikotarpis, kai kiekviena diena svarbi ir kiekvienas darbas gali nulemti viso sezono derlių. Šiuo metu sodininkai susiduria ne su vienu iššūkiu, pavyzdžiui, vėlyvosiomis šalnomis, kurios gali pakenkti žydintiems vaismedžiams. Tačiau tai taip pat pats metas sėjos ir sodinimo maratonui, siekiant užtikrinti sodų grožį ir daržų gausą visus metus.
Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos. Ir apsaugoti žydinčius vaismedžius nuo jų sunku. Rekomenduojama orams atšalus kurti laužus, deginti įvairias atliekas, bet tai padaryti ne taip jau paprasta.
Vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra gegužę
Labai svarbus šio meto darbas yra obelų ir kriaušių perskiepijimas. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai. Balandis ir gegužės pirmos 2 savaitės - taip pat geriausias metas skiepyti ir perskiepyti kaulavaisinius vaismedžius. Dažnai susiduriame su nusiskundimais, kad vyšnios, slyvos ar abrikosai žydi gausiai, bet nedera. Priežasčių yra įvairiausių: žiedų pašalimas žydėjimo metu, retas bičių žiedų aplankymas ar įvairūs kenkėjai, bet pagrindinė priežastė - blogi medeliai, tad būtina juos paskiepyti. Perskiepykite obelų bei kriaušių medelius, kurie - mažiau derlūs, menkaverčiai.
Taip pat galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Ties duobutės pradžia į stiebo žievę šiek tiek lankeliu įpjaunama ir šitaip kuriam laikui paliekama. Iš horizontaliai esančio stiebo, tai yra, iš visų pumpurų, pradeda augti ūgliai. Tada iš miegančių pumpurų ima vystytis šaknys. Rudeniop naują krūmelį reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo, jį galima išdalyti dalimis arba visą iš karto pasodinti.
Nuolat naikinamos piktžolės. Po lietaus suardoma susidariusi plutelė. Laistomi rudenį ir pavasarį pasodinti medeliai. Nepamirškite šį mėnesį papildomai patręšti visų vaismedžių, vaiskrūmių bei uogakrūmių. Jau tikriausiai spėjote nurinkti senus medžių bei krūmų lapus, kitas augalų liekanas, išnaikinti piktžoles ir papurenti žemę.
Tinkama vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra užtikrina gausų derlių, tad nepamirškite jais pasirūpinti. Kol augalai žydi, jokiu būdu jų nepurkškite pesticidais. Norint prevenciškai apsaugoti augalus nuo ligų, iškart jiems peržydėjus purškiama sisteminiu fungicidu „Score“ (2 ml/10 l vandens), vario sulfato preparatais „Burgundija“ ar „Bordo“ (100 g/10 l vandens) ir geležies sulfatu kerpėms bei samanoms naikinti (50 g/10 l vandens). Apsaugai nuo kenkėjų reikėtų naudoti „NeemAzal“ (5 ml/1 l vandens), žaliąjį kalio muilą (50 ml/1 l vandens). Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03 - 0,05 proc. Daugelį daržovių ligų sukelėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių, po to 2 - 3 min ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52 - 53 temperatūros vandenyje 15 - 20 minučių.
Gegužės pirmoje pusėje pats laikas sodinti kardelius, acidanteras, montbretes, tigrentes frezijas, galtonijas bei kiškiakopūsčių gumbelius. Gegužės mėnesį dar nevėlu įrengti gėlyno veją - gazoną. Pirmąją savaitę aktualus ir vienmečių augalų, pavyzdžiui, pelargonijų, tagečių, begonijų, jurginų ir kt. sodinimas gėlynuose ar talpose. Gegužės pradžioje sodinami kardelių ir jurginų gumbai. Tam parenkama gerai įdirbta dirva. Sodinama 6-8 cm gylyje.
Gėlynuose sodinamos 15 cm atstumu, o pasėtas reikia išretinti. Pentinių sėklos į lysvę sėjamos gegužės pradžioje, jei pavasaris ankstyvas - balandžio pabaigoje. Rūtos, razetos sėjamos tiesiai į lysves. Sukutis - pelėvirkštė gražiai atrodys pasėta balkone. Tai vijoklinis augalas, užauga 2 - 2,5 metrų aukščio. Žydi baltai, rausvai, raudonai, tamsiai-mėlynai. Sėjamas gegužės pradžioje. Paaugusiam sukučiui reikia įtaisyti atramą arba nutiesti virveles. Gegužės pradžioje dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius, jie žydės dviem savaitėm vėliau, negu išauginti daigais. Prieš tai 2 - 3 dienas inspektai nedengiami nakčiai, augalai užgrūdinami. Prieš daigus raunant, dirvą būtina gerai palieti. Saulėtoje vietoje sodinami kardeliai. Jiems dirva turi būti gerai įdirbta, patręšta, nerūgšti (pH 7). Dirva paruošiama iš rudens įterpiamas perpuvęs mėšlas, 5 kilogramai i kaulamilčių 100 kvadratinių metrų. Prieš sodinant gumbasvogūniai nulukštenami, mirkomi dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g - 10 litrų vandens). Sausa dirva prieš sodinimą palaistoma. Raganes geriausia sodinti gegužės pradžioje. Duobė iškasama 60×60 cm, pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridedama 100 gramų superfosfato. Sodinama 15 centimetrų gylyje. Jurginai sodinami gegužės pirmoje pusėje. Dirva patręšiama perpuvusiu mėšlu (6 kilogramai /kvadratiniame metre). Pradėję augti jurginai tręšiami papildomai 3 - 4 kartus kas 10 dienų pakaitomis srutomis ir mineralinių trąšų mišiniu. Neturint srutų, galima laistyti amonio salietros tirpalu (25 g -10 litrų vandens).
Būtinai sutvarkykite veją. Jeigu dirvožemis pernelyg rūgštus, blogos struktūros, veja dažnai apauga samanomis. Nors samanas galima išnaikinti specialiomis priemonėmis, tačiau tai nepagerins dirvožemio struktūros. Išnaikinus samanas, patartina veją profilaktiškai patręšti dolomitmilčiais. Vidutinė norma - 300 g/m2. Tręšiant veją, dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus. Migliniams (varpiniams) augalams reikia daug maistinių medžiagų, tad veją tręškite specialiomis vejos trąšomis. Nuo gegužės pradžios jie laikomi 2 - 4 laipsnių temperatūroje, 70 proc. Likus 3 savaitėms iki sodinimo, apdorojami termiškai. Nuvalomi lukštai, sudedami viena eile į medines dėžutes su reto vielos tinklo dugnu, daigais į viršų. Šaknys sausoje aplinkoje silpnai vystosi, taigi sodinant nenutrūksta, pasodinti gumbasvogūniai greitai įsišaknija. Pažeidus, nulaužus šaknis, augalai skursta.
Daržo darbai gegužės mėnesį
Tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais terminais. Paprastajai ievai (gegužės 6- 18 d. d.) ir vyšniai (gegužės 11-20 d. Vidutinei paros temperatūrai viršijus 10 laipsnių, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17 - 29 d. Taip pat sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai.
Šį mėnesį darže sodinsime daugumą daržovių. Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Į šiltnamius arba lauko lysves, pasibaigus šalnų pavojui, galima sodinti pomidorų, agurkų, cukinijų ir paprikų daigus. Jau galima sodinti ne tik ankstyvųjų, bet ir vėlesnių veislių bulves. Svogūnai paprastai sodinami ir sėjami žirniai per Šv. Stanislovą, t. y. Šį mėnesį labai svarbu nepavėluoti daržovių išretinti, laistyti ir purenti dirvą. Daržą laistyti geriausia vakare.
Ilgesnį laiką dygstančios yra ankštpipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos. Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga.
Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Vidutinio didumo - ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. Pradžioje mėnesio baigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą ir visas. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos. Esant sausiems orams laistomos. Jeigu sudygo per tankiai, tuomet retiname. Retai augančias daržoves sutankiname daigais arba pamirkyta sėkla.
Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus. Pirmoje dekadoje nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sodiname agurkų ir pomidorų daigus.
Gegužės pradžioje rekomenduojama į dirvą sėti augalus, kurie nebijo šalčio ir gali iškęsti pavienes šalnas, nes gegužę naktimis temperatūra dar gali nukristi iki minusinės. Drąsiai sėkite ridikėlius 1-2 cm gylyje į gerai išpurentą dirvą, tarp sėklų išlaikydami 3-4 cm tarpą. Ridikėlius galima sėti ir antrą kartą, maždaug iki gegužės vidurio. Patariame nesėti per daug ridikėlių vienu metu, kadangi po to sunku suvalgyti visą derlių, tad rekomenduojame sėti mažiau ir vėliau pakartoti. Gegužę galite pasisėti morkų, tik atminkite, kad jų negalima sėti labai anksti, kadangi daigelių teks laukti labai ilgai. Svarbiausia atkreipti dėmesį į oro temperatūrą - ji turėtų būti jau aukštesnė, apie +15 °C laipsnių šilumos, o pačios dirvos apie +7-8 °C. Morkas sėkite apšviestose vietose, 1 cm gylyje.
Šį mėnesį verta pasėti salotų, kurios būna įvairiausių rūšių, bet puikiai auga net ir pačiose nederlingiausiose dirvose ir iškenčia šalčius. Salotas sėkite 0,5 cm gylyje jau gegužės pradžioje: tiek į atskirą dirvą, tiek ir tarp kitų daržovių. Jei norite mėgautis šviežiu salotų derliumi visą sezoną, sėkite salotas kas dvi savaites. Nepamirškite pasisėti ir prieskoninių augalų, tokių, kaip petražolės. Jos paprastai sėjamos kelis kartus - ankstyvą pavasarį ir rudenį. Rekomenduojama jas sodinti antroje gegužės pusėje, 1-2 cm gylyje. Šios prieskoninės žolelės puikiai dera ir yra atsparios šalčiams, tad jomis galėsite mėgautis ilgą laiką.
Mėnesio pradžioje taip pat baigiamos sodinti likusios bulvės. Primename, kad Šv. Gegužės pradžioje sodinamos braškės ir žemuogės. Norint lengviau prižiūrėti šiuos augalus, rekomenduojama įsirengti juoda daržo plėvele arba agrotekstile dengtas lysves. Taip teks mažiau ravėti, laistyti, nereikės purenti žemės, o svarbiausia - mėgausitės švariomis uogomis. Sodinant daigus į tokias lysves, sodinimo vietoje danga įpjaunama kryžmai ir paliekami 30-40 cm tarp daigų ir 40-50 cm tarp eilių atstumai. Daigus reikėtų persodinti šiek tiek giliau, negu jie augo. „Frigo“ daigai sodinami šaknies kaklelio gylyje neužžeriant. Jokiu būdu negalima užžerti žemėmis kerelio šerdies, nes augalas pradės skursti ir žus. Jei sode lankysitės retai, į duobutę reikėtų papildomai priberti drėgmę sugeriančių granulių.
Gėlynų ir balkonų puošyba gegužę
Šį mėnesį sėjama į lysves dauguma vienamečių gėlių, kurios turi trumpą vegetacijos periodą. Laibenis geriau auga saulėtoje vietoje, paunksmėje žydi silpniau. Dirvai nereiklus. Šalnoms nejautrus. Sėklos subręsta rugpjūčio mėn., viename grame yra 3000 sėklų. Pasėtos greit sudygsta, pražysta po 45 dienų. Norint pratęsti žydėjimą, baigiantis žydėjimui laibesnis nukerpamas.
Į lysves pasėta rudgrūdėlė sudygsta po savaitės, o pradeda žydėti tik po dviejų mėnesių ir žydi iki rugsėjo mėn. Sėklos išlieka daigios 2 - 3 metus, viename grame yra 400 sėklų. Nemezijos sėjamos tiesiai į lysvę arba balandžio pabaigoje į šaltą inspektą. Paaugę daigai praretinami. Gegužės pabaigoje sodinama į gėlynus. Nužydėjusias nemezijas galima nupjauti, tuomet po kurio laiko jos vėl žydi pakartotinai.
Gegužės pradžioje dar galime džiaugtis svogūninėmis pavasario gėlėmis. Kad jos ilgiau žydėtų ir užaugtų didesni svogūnėliai, augalus reikia patręšti „Agrochemos" „Gėlių trąšomis". Gegužę į gėlynus jau sodiname kardelių ir jurginų gumbus. Jiems tinka gerai įdirbta dirva.
Gegužės pradžioje kardeliai ruošiami vėlyvam pražydinimui spalio šventėms. Nuo gegužės pradžios jie laikomi 2 - 4 laipsnių temperatūroje, 70 proc. Likus 3 savaitėms iki sodinimo, apdorojami termiškai. Nuvalomi lukštai, sudedami viena eile į medines dėžutes su reto vielos tinklo dugnu, daigais į viršų. Šaknys sausoje aplinkoje silpnai vystosi, taigi sodinant nenutrūksta, pasodinti gumbasvogūniai greitai įsišaknija. Pažeidus, nulaužus šaknis, augalai skursta.
Jau pradedami puošti balkonai ir terasos vienmetėmis gėlėmis pastatomuose vazonuose ar loveliuose. Paprastai pasirenkama dominuojanti augalų rūšis ir papildoma augalais, padedančiais užpildyti tarpus. Juostuotąsias ir laiptuotąsias pelargonijas galima derinti su šlamučiais, stuburtėmis, lakišiais, lobelijomis, verbenomis. Jos geriausiai tinka saulėtai pusei. Pavėsingai pusei puikiai tinka gumbinės ir svyrančios begonijos, fuksijos, sprigės, kurias galima papildyti šlamučiais, stuburtėmis (dichondromis), taškuonėmis (bakopomis), valgomaisiais batatais (ipomėjomis). Terasose puikiai vešės ir aplinką puoš svyrančiosios petunijos, kurias galima sodinti ir pusiau pavėsingoje, ir saulėtoje pusėje.
Gėlių sodinimas į lovelį - video instrukcija!
Gegužės mėnesį dar nevėlu įrengti gėlyno veją - gazoną. Gegužės pradžioje kardeliai ruošiami vėlyvam pražydinimui spalio šventėms. Nuo gegužės pradžios jie laikomi 2 - 4 laipsnių temperatūroje, 70 proc. Likus 3 savaitėms iki sodinimo, apdorojami termiškai. Nuvalomi lukštai, sudedami viena eile į medines dėžutes su reto vielos tinklo dugnu, daigais į viršų. Šaknys sausoje aplinkoje silpnai vystosi, taigi sodinant nenutrūksta, pasodinti gumbasvogūniai greitai įsišaknija. Pažeidus, nulaužus šaknis, augalai skursta.
