Lytiškai sveiko vaiko auginimas yra vienas sudėtingiausių tėvystės aspektų. Jei norite, kad vaikas būtų apsaugotas nuo prievartos ir išnaudojimo, taip pat nuo neplanuoto nėštumo ar lytiniu keliu plintančių ligų, ir kad suaugęs jis gebėtų užmegzti meilę bei atsakingumu grįstus santykius, turite įsisavinti kelis svarbius dalykus. Tėvai - pagrindiniai vaikų seksualiniai auklėtojai. Nuo kūdikystės ir kasdieniame gyvenime vaikai pirmiausia mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį šeimoje: visą vaikystę jie yra „prisotinti“ vertybių apie savo kūną, individualią valią, prisilietimo reikšmę, fizinį ir emocinį intymumą, bendravimą, lyčių normas, ribas, privatumą, santykius, meilę bei daugybę kitų aspektų. Galbūt nesuvokiate, kokia galinga jūsų įtaka, bet kai kurie tyrimai rodo, kad jaunų žmonių seksualiniai sprendimai dažniausiai atspindi tai, ką jie mato ir girdi iš tėvų. Taipogi tvirtinama, jog tos atžalos, kurios anksti sužinojo apie seksą iš savo tėvų, jaunystėje yra labiau apsaugotos nuo seksualinės prievartos ir linkusios turėti mažiau partnerių. Taigi, lygiai taip pat, kaip norite palaikyti vaiko fizinį, emocinį ir pažintinį brendimą, ne ką mažiau svarbu puoselėti ir seksualinį vystymąsi, apimantį skirtingus etapus.
Kaip kalbėti su vaikais apie lytiškumą?
Kaip kalbėti, priklauso nuo vaiko amžiaus - iki septynerių vaikai žinias organiškiausiai priima pasakojant vaizdiniais. Taip vaikas susikuria jam pačiam suprantamą, priimtiną ir emociškai teigiamą pasaulio vaizdą. Kartais, kai vaikai paklausia kokio esminio klausimo - pavyzdžiui, kaip jie gimė - labai rekomenduoju padaryti pauzę. Per ją vaikas dažnai randa sau priimtiną atsakymą, o jūs turite galimybę pagalvoti apie tai, ko iš tikro klausia vaikas. Mes per daug dažnai skubam paaiškinti ir aiškiname tarsi sau, nepabandę pajusti vaiko realybės. Vaiko ir suaugusiojo pasaulio vaizdas labai skiriasi - prisiminkite savo vaikystę.
Prieš mokyklą vaikui yra svarbios juslės ir per jas patiriami pojūčiai - tačiau kalbėti apie tokių vaikų seksualumą nėra jokio pagrindo, pastarasis dar giliai miega. Netgi masturbacija, kai vaikai, tyrinėdami savo kūną, atranda jautriąsias jo vietas, nėra seksualumas. Ir kartu ji tikrai - nieko baisaus.
Ignoravimas ar net baudimas yra susiję su tuo, kad, matydami kitus susijaudinusius žmones, visi mes patys persiimame šia būsena. Pasąmoningai. Galvojant Id ir super Ego šviesoje - matydamas šalia susijaudinusį vaiką tu susijaudini, tačiau supranti situaciją ir negali šiai būsenai atsiduoti. Suaugę dažnai dėl to pasimeta. Tada ir kyla baimė, o iš jos- noras uždrausti arba nepastebėti. Tačiau, jei nenorime savo vaikų sužaloti, taip elgtis nederėtų. Masturbacija nieko blogo nesukelia, tai būdas nusiraminti, intensyviai išgyventi save patį. Vienintelė išimtis - jeigu vaikas išsiugdo priklausomybę, ištisai ir visur tai daro.
Vaikams tai yra būdas pasiekti iškrovą - tėvai galėtų parodyti, kaip tai padaryti kitaip. Pavyzdžiui, jie gali judriai žaisti kartu su savo vaikais. Tarkim, berniukai mėgsta ristynes, grumtynes -panašiai kaip maži žvėriukai. Vaikams galima sudaryti sąlygas žaisti su gamtos elementais - pavyzdžiui, vandeniu, žeme. Tai dar vienas iš daugybės būdų trokštamą pasiekti pasitenkinimą. Taip pat svarbu nepamiršti paprasto, nuoširdaus bendravimo - tarkim, jei vaikas yra linkęs masturbuotis prieš miegą, jam galima vietoj to pasiūlyti intymumą. Tai - jokiu būdu ne seksualumas. Gal pagulėti kartu, gal pakasyti nugarytę - kad vaikas taip galėtų atsipalaiduoti kitu būdu. Itin aktyviems galbūt tiktų prieš miegą išeiti pažaisti į kiemą ar kartu pasivaikščioti. Taip vaikas patiria iškrovą, maloniai pavargsta, atsipalaiduoja - masturbuoti tampa nebeaktualu.
Masturbacija gali tapti socialine problema, jei, tarkim, tai vaikas daro darželyje. Jam galima patarti, kad tai daryti galima, bet kai niekas nemato. Svarbu, kad vaikas nebūtų gėdinamas, baudžiamas.
Jokių abejonių ar klausimų nekelia tai, kur mes tuštinamės ar šlapinamės, vaikai tai išmoksta intuityviai. Viskas, kas intymu, atliekama ne prie pašalinių - tai galioja ir masturbacijai. Vaikui reikėtų pasakyti, kur ir kaip tai daryti yra priimtina. Gal kai esi namie, ar miegamajame, ar tiesiog vienas. Nurodymas į privatumą jokiu būdu neturėtų tapti būdu uždrausti. Labai svarbu vaikui perduoti žinią, kad tai leistina, tik turi sąlygas. Jei vaikas tai daro prie žmonių, jį galima pasiimti ant kelių, apkabinti, paglostyti galvą ar, tarkim, pakasyti nugarytę. Svarbu jam parodyti, kad suaugęs supranta, kas vyksta.
Jie puikiai gali suprasti ne tik žodžius, nuovokesni vaikai labai gerai gali nuskaityti ir suaugusiojo gestus, žvilgsnius ar intenciją. Geriau nei žodį vaikas nuskaito suaugusių reakciją - jei tėvai dėl vaiko veiksmų įsitempia ar kažko vengia, vaikas tai jaučia. Kodėl vaikai dažnai negirdi, kai juos kviečia suaugę? Nes jie išdirbę šią savybę, nes suaugusiųjų kalbos dažnai nėra tai, ką jie išties daro ir galvoja, jos nėra svarbios. Todėl labai svarbu reflektuoti savo reakcijas, jausmus ir žodžius.
Kaip ir lytiniams organams pavadinti kiekviena šeima turi savo žodžius, taip galima būtų įvardinti ir masturbaciją. Man atrodo, tai kultūrinis dalykas. Ir kiekviena šeima turi savo atsakymus - gal vienose gaidelis bus juokingas ir suprantamas žodis, o kitos norės nuo mažens sakyti, kad tai yra varpa. Nemanau, kad turėtų būti bendri atsakymai. Svarbu natūralumas - kad neakcentuotų vienos ar kitos kūno dalies. Nes vaikui visas jo kūnas, įskaitant ir genitalijas, yra lygiai vienodai toks pat svarbus. Tik tiek, kad yra vaikų, kurie atranda, kad liesdami tam tikras vietas, gali patirti malonių išgyvenimų, išsikrauti. Nes mūsų visų gyvenimas ir susideda iš įkrovos ir iškrovos. Ir kiekvienas iš mūsų sveikiau ar labiau liguistai moka su tuo susitvarkyti.
Tėvų reakcija čia yra labai svarbi. Paprastai daktarų žaidimai prasideda apie ketvirtus penktus metus, jie susiję su psichoseksualine raida. Jei iki trejų vaikas daugiau mažiau tyrinėja savo kūną - gal randa erogenines zonas, gal ir ne, vėliau jis jau išmoksta sulaikyti šlapimą ir pats tuštintis, dažnai tuo labai didžiuojasi. (Tuo metu atsiranda labai daug juokelių apie užpakalius, kakojimus ir panašias temas). Tada jis lyg iš naujo atranda tas vietas, jos vėl tampa įdomios. Ir kadangi savo kūną vaikas jau būna pažinęs, jam pasidaro įdomu kitų žmonių genitalijos, dažnai ypač priešingos lyties. O kaip gi pas kitus? Ypač, jei priešingos lyties vaikas neturėjo galimybės pamatyti - dažnai tada atradimai būna labai įspūdingi. Tačiau tai yra tik pažintinio poreikio patenkinimas - jokiu būdu ne seksualinio. Kodėl vaikai žaidžia būtent daktarus? Nes gydytojai turi teisę apžiūrėti, liesti kito žmogaus kūną.
Kita vaiko psichoseksualinio vystymosi fazė - apie šeštus septintus metus. Vaikas ima save vis labiau suprasti kaip atskirą sociumo dalį, taip pat vis dažniau ima išgyventi gėdą. Tuomet jau nori eiti į tualetą vienas, vengia prie kitų apsinuoginti. Jis yra kelyje iš vaikystės, ima suprasti, kad kūnas ir jo procesai yra jo, kad tai yra intymu. Nuo septynerių iki devynerių, Froido tai vadinama latentine faze, kai lytiškumas miega, ypač ryškiai atsiskiria lytys - berniukai ir mergaitės labai aiškiai atsiskiria, nenori turėti jokio ryšio su kita lytimi. Vieni kitiems tampa patys kvailiausi… Jei vaikas ima eidamas į tualetą ne tik užsidaryti, bet ir užsirakinti, ateina laikas, kai reikia pradėti gerbti jo erdvę. Paprastai vaikai akivaizdžiai patys parodo - baigiasi maudymaisi su broliais ir sesėm, mamos pagalbos prausiantis irgi jau nebereikia. Daug kas priklauso nuo šeimos tradicijų - šioje srityje daug taip pat reiškia kultūra. Tai, kas priimtina Afrikos bušmenams ar musulmonams mums gali atrodyti, kaip šokiruojantys faktai. Ir atvirkščiai. Šeimos, besilankančios nudistų pliažuose, gali šokiruoti pažįstamus taip, kaip nudistus šokiruoja lankymasis pirtyje su maudymosi kostiumėliais. Iki septynerių metų vaikas turėtų aiškiai įsisąmoninti, kad jo kūnas priklauso tik jam - ne mamai, ne tėčiui, tik jam pačiam. Vaikas turi labai tvirtai žinoti, kad gali pasakyti - neliesk, nebučiuok, neimk. Pavojus čia labai subtilus, nes vaikai puikiai jaučia, kas patinka suaugusiems. O suaugę kartais liečia vaikus norėdami patenkinti savo intymumo trūkumą (tai tikrai ne seksualinis išnaudojimas). Dažnai vaikai tada parodo savo ribas. Suaugusiam čia vėl yra jo reflektyvumo klausimas - ar jis nori patenkinti savo poreikius, ar vaiko. Duoti vaikui savo meilę ar gauti ją iš jo?
Vaikai iki mokyklos mokosi mėgdžiodami. Ką dar jie gali nusižiūrėti iš aplinkos? Vaikai apie kūno ribas mokosi ir patirdami suaugusiojo ribas. Mamos ir tėčiai irgi gali parodyti ir pasakyti, kad jų kūnai yra jų, ir vaikai nebeturėtų liesti, jei mamai ar tėčiui tai nepriimtina. Labai daug vaikai pamato per televiziją ir reklamas - net ir vaikiškuose žurnaliukuose mergaitės, moterys ir lėlės būna apsitaisiusios seksualiai, filmų scenose suaugę bučiuojasi atvirai - tai irgi yra vaikų patirtis. Vaikų libido, ar juslingumas, nors ir neprabudęs, vis tiek yra - ir matydami tokias scenas vaikai susijaudina. Vienintelis jiems žinomas iškrovos būdas yra žaidimas. Būna, kartais, atėję į darželį, tokie vaikai bando pasiguldyti draugą ant žemės ar bučiuotis išsižioję. Kiek vaiką reikia įsileisti į savo miegamąjį? Jei nematome, ką jie žiūri, įsileisti į suaugusiųjų erdvę galime labai greitai. Per stiprūs vaizdai nelaiku gali stipriai traumuoti - vaike per anksti pažadinama milžiniška jėga, kurią visai neaišku, kaip perdirbti, priimti, padaryti sava.
Tai apskritai požiūrio į moterystę mūsų laikais klausimas: jei moteris yra kažkada traumuota ir jaučiasi, kad graži ji būtų tik įvykdžiusi kažkokius iš išorės kylančius reikalavimus - ar pasportavusi, ar nevalgiusi, ar kitaip apsirengusi - akcentuojamas tik fizinis grožis. Ar vidinis grožis nėra svarbesnis? Žinoma, išorėje jis irgi turi reikštis, bet pagrindinis yra būtent jis. Moterystė, vyriškumas, mirtis - šiuolaikinėje visuomenėje šios temos labai iškreiptos. Anksčiau buvo ritualai, tam tikros iniciacijos, perėjimai iš vieno gyvenimo etapo į kitą. Tarkim, prieš prasidedant menstruacijoms, mergaitės kaime susirinkdavo grupėmis, pasiruošdavo kitokiam gyvenimui. Dabar tėra informacija apie tai, kaip turi atrodyti ir kur pritapti, o menstruacijas galima beveik išnaikinti kontraceptinėmis piliulėmis. Man atrodo, kad mamos, norėdamos padėti savo dukroms augti visapusiškai sveikoms, galėtų ieškoti savo asmeninio moteriškumo. Net jei kuriai atrodo, kad ji yra bjauri ir niekam tikusi, galima savęs paklausti, ką norėtųsi keisti. Manau, kad būdų ir metodų šiais laikais yra.
Tai yra verslas. Yra moterys, kurios moteriškumą mato tik per išorinį grožį. Joms vaikai paprastai yra savęs pratęsimas, jis turi būti šalia toks pat gražus. Tada visa pramonė yra pasiruošusi padėti. Gerai tai, kad, kai esi suaugęs, gali suprasti savo tikrus poreikius, pažinti save, ir situaciją keisti. Praktiškai visa pramonė vaikams yra skirta tėvams - kirpyklos, gimtadieniai, žaislai, knygos, kaip auginti vaikus ir vaikams. Pasiūla yra beprotiška. Vaikams iš tikrųjų reikia labai nedaug, bet labai kokybiško. Kokybė yra tai, kas užpildyta jumis. Kai suaugęs žino, kodėl ir ką daro. Kad būtų gera būti su savo vaiku, kartais išties reikia daug padirbėti su savimi. Prieš kokių penkiasdešimt metų mamos turėjo intuityvų žinojimą, kaip auginti vaikus. Jie ateidavo į šeimą ir visai nepakeisdavo jos ritmo, matydavo buitį, augdavo. Dabar, kai vaikas ateina į šeimą, ji pasikeičia totaliai. Kodėl mes, gavę vaiką, nebežinom, ką daryti? Žmogus vystosi, instinktai traukiasi. Į instinktų vietą ateina sąmoningumas. Dabar reikia elgtis sąmoningai: suprasti, ko vaikui reikia, kaip nori jį auginti, kaip nori jį rengti. Iš to, kad vaikui sąmoningai skiriame dėmesio, mūsų vaikai irgi mokosi. Pasiūla mus užgriūna, ir tada reikia pauzės, kad galėtume sąmoningai pasirinkti patenkinti savo vidinius poreikius, o ne padiktuotus iš išorės. Aš asmeniškai manau, kad reikia tėvams skleisti žinią apie sąmoningumą. Ir tada gyvenimas vėl pasidaro labai paprastas. Kelias, pereitas pro išprotėjimą nuo pasiūlymų, vėl atveda į savo širdį. Daug mamų ir sako, kad vaikai yra jų mokytojai.
Tai yra puiku. Nereiškia, kad jai reikia batų - tai tik rodo, kad jai patinka jos mama. Ir gal tuo metu ji neturi medžiagos, kad parodytų visą kostiumą, bet savo mintyse ji greičiausiai ir suknelę apsivilkusi ypatingą. Taip žaisdami vaikai išreiškia savo susižavėjimą mama ir tuo, kaip ji buvo pasipuošusi.
Tai, kad mama pasidaro neideali, vaikai pamato apie devintus metus. Tada jie pradeda pastebėti gal apgamus, gal plaukuotumus - nes iki tol mama yra pati gražiausia, nepriklausomai nuo to, kaip ji atrodo, nes jie mato žmogų. Vaikai savo identiteto ima ieškoti gal apie keturioliktus metus. Tuomet, kai tėvai pasidaro neįdomūs, nieko nesuprantantys. Reiškia, kad vaikas pradėjo ieškoti savo pasaulėžiūros ir pasaulėjautos. Kartais antipatija tėvams reikalinga tam, kad vaikas galėtų palikti savo lizdą, o ne dėl to, kad nėra meilės. Kaip tai išgyventi tėvams - kitas klausimas. Tėvai dažnai tai priima už tiesą. Gal lengviau priimti etapą, suprantant, kad dabar tavo tokia misija? Ir jūsų santykiai yra tokie geri, kad vaikas gali pasakyti - mama nieko nesupranta ar yra negraži. Po šio atmetimo etapo, jei abi pusės atlaiko, jei suaugę sugeba priimti vaikų antipatiją, nepradėti žaisti paauglystės žaidimų, suprasti, kad vaikui tai yra labai reikalinga, jie gali likti draugais.
Berniukų ir mergaičių iniciacijos
Berniukų iniciacijos paprastai yra per egzistencinio išgyvenimo patyrimą. Mergaitėms - apie jos moteriškumą, pasiruošimą būti apvalkalu, būti mama, gerbti tai, ką turi ir galėsi padovanoti kitam. Berniukams svarbu patirti savo pačių jėgą, kuri gali apsaugoti ir atnešti pasauliui naudos. Labai svarbu veikti kartu su tėčiais, su vyrais, kurie gali pasirūpinti. Svarbu patirti, kad žmogus ( jo tėtis, tai reiškia ir jis pats) gali išgyventi naudodamas tik savo kūno galias, sumanumą, išmintį. Išvažiavus savaitei į mišką tik su kirviu ir degtukais, patyrimas yra labai stiprus ir tikrus santykius tai labai sustiprina. Patyrimas „aš galiu“. Vyrai bendrauja kitaip, mažiau verbaliai - ką nors kartu darydami, važiuodami, taisydami, žvejodami. Ir su paaugliais taip pat. Negali jo pasiimti, pasisodinti prie stalo ir sakyti, kad dabar mes pasikalbėsime apie seksą. Jis gali toli pasiųsti. Su paaugliu reikėtų kalbėtis kažką veikiant, lyg tarp kitko. Paprastai tokiose situacijose jie ir mielai klausia, ir papasakoja.
Iki mokyklos, jei vaikas nėra tiesiogiai susidūręs - tarkim, aptikęs savo tėvų ar matęs pornografijos - manau, nebūtina. Paprastai vaikai, klausdami, iš kur jie atsirado, turi galvoje žmogaus kilmę. Tikrai ne seksą, spermatozoidus ar kiaušialąstes. Jei tėvų pasaulėžiūra ne materialistinė, galima sakyti, kad vaikas atėjo, tarkim, iš dangaus. Pirmoje antroje klasėje sekso tema dažnai pasklinda klasėse. Dažna pirma vaikų reakcij...
MAMŲ RADIJAS (3). Kada ir kaip kalbėti su vaikais apie seksą?
Vaikų seksualinė raida ir kaip reaguoti
Vaikų seksualinė raida - tai ne tik fiziologiniai kūno pokyčiai. Tai - plati sąvoka, apimanti lytiškumo ir lyčių skirtumų suvokimus, savo kūno ir jo pažinimą. Atidžiau reikėtų stebėti vaiką ir tuomet, jei vaiko seksualinio pobūdžio kontaktas vyksta su gerokai vyresniu ar jaunesniu vaiku. Specialiai vaiko edukuoti nereikia: klausimai vaikui kyla natūraliai, kaip ir atsiranda natūralių progų vaikui paaiškinti vienus ar kitus dalykus. Tai - pažinimo tarpsnis. Jo metu vaikas „atranda“ savo kūną, taip pat ir intymias jo vietas. Šio amžiaus vaikai neturi gėdos ir drovumo jausmo, todėl ne tik „nagrinėja“ savo kūno dalis, bet ir domisi aplinkinių kūnais, nori juos paliesti, nori pasirodyti kitiems. Iki apytiksliai 4 metų amžiaus vaikai nesidrovi nuogumo, ir neturėdami socialinių įgūdžių gali išsirengti visiškai nuogai, net jei suaugusiųjų akimis aplinkybės yra visiškai netinkamos.
Kiek vyresni vaikai pradeda pastebėti ir kopijuoti kai kuriuos suaugusių meilės, seksualinio ryšio elementus: bučiuotis, užsiminti, kad myli ar ketina vesti mergaitę iš darželio grupės ir pan. Jiems taip pat kyla pažintiniai klausimai (iš kur atsiranda vaikai), jie pradeda pastebėti, kad tam tikras elgesys, žodžiai nėra priimtini (arba - atvirkščiai, kelia suaugusiems smagų juoką). 1,5-3 metų vaikus taip pat gali labai dominti „puoduko reikalai“: jie gali norėti paliesti išmatas, jas uostyti ir visiškai tuo nesibjaurėti. Nesibaiminkite - tai dalis kūno ir jo fiziologijos pažinimo. ramiai pasakykite, kad kakas yra nešvarus, todėl jo neliečiame, o pakakoję plaunamės rankas. Jei vaiko domėjimasis reikaliukais pradeda kelti rūpesčių, leiskite jam teršti kitomis formomis: žaisti su moliu, šlapiu smėliu, piešti dažais išteptomis rankomis ir panašiai.
Šiuo amžiaus tarpsniu atsiranda drovumo jausmas. Pavyzdžiui, tokiame amžiuje vaikai gali pradėti žaisti „butelį“, prasidėti pirmi „rimti meilės reikalai“. Nepulkite iš karto auklėti vaiko: geriau giliai įkvėpkite ir padarykite pauzę - jos reikia ir vaikui, ir Jums. Jeigu užtikote vaiką tyrinėjant save masturbuojantis savo kambaryje, nieko nesakę uždarykite kambario duris ir palikti jį kuriam laikui vieną. Kai kurie psichologai pataria po kurio laiko aptarti situaciją su vaiku (ypač jei seksualinio pobūdžio žaidimas vyko su kitais vaikais). Šio pokalbio tikslas - paaiškinti vaikui, kad seksualiniai žaidimai gali turėti pasekmių (seksualinė prievarta, nėštumas, ligos). Bendrauti reikėtų ramiu tonu, nedramatizuojant klausimo. Jei buvo užklupti keli vaikai, aparti tai reikėtų su kiekvienu asmeniškai. Reikėtų vaiko klausti tokių klausimų: „Ką tu darei tuo metu, kai aš užėjau? Kodėl tu tai darei? Kaip tau kilo tokia mintis? Kaip jauteisi tuo metu“.
Viešos masturbacijos atveju vaiką turime sustabdyti ir jam paaiškinti, kad liesti savo intymias vietas nėra nieko blogo, tačiau tai yra intymios (slaptos) kūno dalys ir jų nederėtų rodyti net geriausiems draugams. Augant berniukų ir mergaičių kūnai keičiasi (pvz. Išauga mamos pilvuke iš mažos sėklytės, kurią duoda tėtis. Vaikai atsiranda, kai vyras ir moteris mylisi (bučiuojasi, glamonėjasi). Intymių kūno dalių viešai neliečiame ir kitiems nerodome. Intymių kūno dalių kitiems nerodome ir neleidžiame liesti.
Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, tikrai nesuprantantys to, kas iš tikrųjų vyksta, jaučia didžiulę gėda papasakoti apie šiuos įvykius. Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra padidintai jautrūs. Kadangi seksualinė prievarta tiesiogiai pažeidžia kūno ribas, tai ir jos pasekmės gali būti matomos “kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir “siūlo” savo kūną kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų. Nė vienas elgesio pasireiškimas nėra “geresnis”, tai tik skirtingi būdai ”pranešti” apie siaubingą traumą. Žaidžia moters/vyro vaidmenis piktai, agresyviai, ar labai liūdnai. Nekenčia savo ar kitos lyties. Atsisako apsirengti. Slapta demonstruojasi nuogas/nuoga. Nuogas imituoja tikrą seksualinę sueitį ar/ir oralinį seksą. Bijo tam tikrų specifinių vietų, tokių kaip vonia ar lova. Yra pasyvus, sukaustytas. Nėra spontaniškas. Pvz, fizinio lavinimo užsiėmimuose sėdi tiesiai, įsitempęs, suspaudęs kojas, tuo metu kai kiti vaikai spontaniškai šokinėja , laksto, rėkauja. Bijo, vengia prisilietimų, ypatingai iš suaugusių žmonių, “sustingsta” paliestas. Kilnojamas ar gaudomas, išlieka “tiesus” ir įsitempęs. Reikia pažymėti, kad vaikų domėjimasis seksualiniais dalykais yra nevienareikšmis reiškinys ir reikia būti ypatingai atsargiems, tiek vertinant tokį elgesį, tiek ir kalbantis su vaiku apie tai. Ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus šiuos požymius, kai kurie demonstruoja tik vieną kurį elgesį ar keletą. Stebėdamos vaikų žaidimus ir jų kasdieninius užsiėmimus, suaugę žmonės gana lengvai galėtų atpažinti ypatingą kai kurių vaikų elgseną, skirtingą nuo kitų bendraamžių. Jei į seksualinį elgesį yra įtraukti (įsitraukę) vaikai, kurie paprastai kartu nežaidžia, nėra draugai, yra skirtingo amžiaus, arba skirtingo išsivystymo lygio. Nebent aplinkui nėra to paties amžiaus vaikų, dauguma vaikų renkasi savo amžiaus žaidimų partnerius. Sulėtinto vystymosi vaikai, gali rinktis jaunesnius draugus, nes jų išsivystymo lygiai yra panašūs. Svarbu yra įvertinti ar vaikas turi galimybę turėti savo amžiaus ir išsivystymo lygio draugus, kad galėtumėm įvertinti ar toks elgesys tarp skirtingo amžiaus vaikų yra probleminis. Seksualiniai žaidimai dominuoja tarp visų kitų veiklų. Paprastai vaikai domisi įvairiausias gyvenimo aspektais - nuo “kodėl šviečia saulė?” iki “iš kur atsiranda vaikai?”, jie yra smalsūs ir žingeidūs. Vaikas turi neadekvačiai amžiui išsamių žinių apie seksualinį gyvenimą ir jo elgesys labiau būdingas suaugusių žmonių seksualiniam elgesiui nei vaikiškam žaidimui. Jis tiksliai imituoja lytinį aktą, gali nusakyti lytinių organų išvaizdą ir pan. Paprastai vaikai sužino apie lytinius dalykus iš televizijos, filmų, žurnalų, tėvų, kitų vaikų ir palaipsniui gautas fragmentiškas ir abstrakčias žinias inkorporuoja į bendrą žinojimą ir nuoseklią visumą. Vaikai, kurie patiria seksualinį išnaudojimą, yra priešpastatyti ir įtraukti į suaugusių seksualinį gyvenimą, įgyja žinių, kurios yra per daug išsamios, netinkamos jų amžiui ir interesams. Seksualinis vaiko elgesys tęsiasi, nepaisant aiškaus ir nuoseklaus reikalavimo sustoti. Paprastai vaikai labai greitai išmoksta, kad viešai seksualiai elgtis yra griežtas tabu. Suaugę dažnai yra nenuoseklūs drausdami vieną ar kita vaikų elgesį, ir toks elgesys tęsiasi arba kartojasi. Nenuoseklūs reikalavimai gali paskatinti vaiką elgtis netinkamai. Seksualinis elgesys progresuoja - intensyvėja ir dažnėja. Natūralus ir sveikas vaiko seksualinis elgesys pasireiškia sporadiškai ir nevyksta suaugusių akivaizdoje. Iki mokyklos vaikai “išmoksta” slėpti savo seksualinius žaidimus nuo suaugusių žmonių. Seksualinis vaiko elgesys sukelia kitiems vaikams diskomfortą ir nusiskundimus. Sveikas ir natūralus seksualinis elgesys vyksta abiejų vaikų žodiniu arba nebyliu laisvanorišku susitarimu. Kai vaiko seksualiniu elgesiu skundžiasi kiti vaikai, kai toks elgesys sukelia fizinį ar emocinį skausmą kitiems, o ir jam pačiam, tai yra rimtas galimo neadekvataus elgesio požymis. Jei vaikui yra susiję seksas ir skausmas, baimė ir kitos negatyvios emocijos, tai jis gali naudoti seksą kaip ginklą prieš kitus vaikus. Vaiko seksualinis elgesys yra nukreiptas į suaugusį žmogų ir sukelia jam diskomfortą. Įprasta, kad vaikai bučiuoja suaugusius, juos apkabina. Jie daro tai spontaniškai, arba jiems buvo taip liepta. Probleminis seksualinis elgesys yra susijęs su intensyvia gėda, kalte, baime. Natūralus vaikų seksualinis elgesys yra spontaniškas, linksmas ir nerūpestingas, lydimas kikenimo ir kvailiojimo. Vaikas skriaudžia arba lytiškai stimuliuoja gyvūnus, seksualizuoja daiktus, žmones ar santykius. Pvz, vaikas sako apie kitą vaiką ar suaugusį žmogų “jis nori su manim sekso” be jokio adekvataus tam pagrindo. Vaikas seksualinių veiksmų paaiškinimai nėra logiški (pvz., “ji nesakė, kad nenori”). Vaiko seksualinis elgesys susijęs su papirkinėjimu, žeminimu, gąsdinimu, manipuliacijomis. Normalus ir sveikas seksualinis žaidimas yra laisvanoriškas, abipusis, džiaugsmingas. 5 m. Katrė demonstruoja ankstyvą seksualinį elgesį. Mažasis Jonukas 4m. negali užmigti. Keletą savaičių jam sunku nusiraminti dienos miego metu, o kai užmiega , tai miegas neramus, dažnai prabunda nuo baisių sapnų. Vaikai pietauja, o Giedrė (3,5 m.) “malasi” kėdėje. Auklėtoja klausia, ar ji nori į tualetą.
Atskirai norėtųsi aptarti vaikų seksualinių žaidimų reikšmę, vertinant galimą seksualinį išnaudojimą. Natūralus ir sveikas seksualinis elgesys - yra elgesys skirtas tyrinėjimui, informacijos rinkimui. Tai yra elgesys, kai vaikai tyrinėja vienas kito kūną, žiūrinėdami, liesdami (pvz. žaisdami gydytoją) arba tyrinėja, susipažįsta su lyties vaidmenimis ir elgesiu (pvz. žaisdami “namus”). Natūralus seksualinis vaikų elgesys visada yra laisvanoriškas, žaidimuose ir tyrinėjimuose dalyvauja to paties amžiaus, ūgio, išsivystymo lygio vaikai. Vaikai, kurie įsitraukia į seksualinius tyrinėjimus paprastai daug laiko praleidžia kartu, (yra draugai, ar broliai, seserys) kartu žaidžia įvairiausius žaidimus ir atlieka įvairiausius tyrinėjimus, tame tarpe ir lyties, tai yra abipusis, bendras tyrinėjimas. Seksualinis elgesys yra ribotas laike ir pasitaiko kartas nuo karto, nedominuoja tarp visų kitų žaidimų. Seksualiniai žaidimai gali priversti vaiką susigėsti, bet paprastai nepalieka gilaus pykčio, gėdos, baimės ar nerimo jausmų.
