Menu Close

Naujienos

Danutė Milkintienė: gyvenimo ir kovos keliai

Danutė Milkintienė, gimusi tarp daugybės Lietuvos vietovių, yra viena iš tų, kurių gyvenimas neatsiejamai susijęs su kovomis už laisvę. Nors jos gimimo vieta gali būti minima įvairiuose kaimuose ir valsčiuose, jos istorija yra svarbi dalis Lietuvos pasipriešinimo judėjimo.

Kelmės krašto muziejus Pakražančio seniūnijos Žalpių seniūnaitijoje paminėjo Užžalpių mūšio, vykusio 1951 m. kovo 28 d., septyniasdešimtmetį. Ši data svarbi, nes ji žymi vieną iš daugelio kautynių tarp Lietuvos partizanų ir sovietų okupantų. Pasak muziejininko Rimanto Servos, Užžalpių kaimas tapo vieta, kur vyko vienas iš septynių didžiausių Kelmės rajone įvykusių mūšių. Iš viso 1945-1953 m. mūsų rajono teritorijoje įvyko šeši svarbūs mūšiai, minimi istorijos vadovėliuose ir publikacijose.

Partizanų kovos Žalpių apylinkėse

Žalpių miškai buvo nuošalūs ir saugūs partizanams. Iš šio krašto partizanais tapo Antanas ir Steponas Janušai, jų pusseserė Jadvyga Janušaitė, Steponas ir Aleksas Šležai, taip pat keturi broliai Milkintai: Stasys, Juozas, Jonas ir Vincas. Žalpiškių būriui ilgai vadovavo Antanas Janušas. Jo brolis Steponas, pasak muziejininko, netgi su šluota, kurioje slėpė šautuvą, ne kartą panaudodavo jį iškilus grėsmei. Steponas atidžiai saugojo savo sodybą ant Žalpės upės kranto, neleisdamas kolūkiečiams ganyti arklių. Deja, S. Janušas žuvo 1951 m. rudenį.

Prie Žalpių miškuose įsikūrusių partizanų minimas ir Bronius Urbutis, kilęs nuo Raseinių, bet kovojęs su Žalpių krašto laisvės gynėjais. Užžalpių mūšyje žuvo penki partizanai: Juozas Milkintas, jo žmona Jadvyga Janušaitė, Steponas Šležas, Kazys Bakaitis ir Petras Danusas. Mūšis vyko Antano Armono sodybos prieigose. Žuvusius stribai išvežė į Nemakščius.

Lietuvos partizanų memorialas

Istoriniai šaltiniai ir prisiminimai

Rimantas Serva pastebėjo, kad apie Užžalpių mūšį išsamesnių istorinių šaltinių nėra, todėl tenka vadovautis prisiminimais. Ne vienoje publikacijoje rašoma, kad J. Janušaitė-Milkintienė žuvo būdama nėščia. Tačiau į minėjimą susirinkę žalpiškiai pasakojo, jog dukrytė buvo ką tik gimusi. Versija, kad žuvusi partizanė laukėsi, buvo sukurta sąmoningai, kad stribai neieškotų kūdikio. Kai kurių vietinių žmonių teigimu, šią mergaitę Pakražantyje užaugino globėjai, ji tapo farmacininke ir pagal specialybę dirbo mūsų rajone.

Serva pacitavo 1951 m. kovo 28 d. datuotą Klaipėdos srities MGB valdybos pranešimą, kuriame rašoma, kad kartu su Skaudvilės rajono MGB skyriumi, padedant MVD šaulių pulkams ir stribų būriui, Žalpių miško 7-ajame kvartale buvo surengta čekistinė-karinė operacija, kurios metu okupantai ir jų pakalikai apsupo bunkerį. Jame buvo Birutės rinktinės štabo apsaugos būrys, vadovaujamas Juozo Milkinto-Maršalio. Įvardijami nužudytieji partizanai.

Kelmės krašto žemėlapis su Užžalpių mūšio vieta

Pagerbimas ir atminimas

Kalbas lydėjo Sauliaus Venckaus atliekami muzikos kūriniai, tylos minute buvo pagerbtas žuvusių atminimas. Prie 2006 m. pastatyto paminklo, kuriame pavaizduotas Vyčio kryžius, Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Emilija Kvietkuvienė padėjo gėles.

„Man, žmogui, moteriai, motinai, skaudu girdėti čia žuvusių partizanų, kuriems buvo 23 ar šiek tiek daugiau, istorijas. Jie buvo tokie jauni, svajojo apie ateitį, mylėjo ar nekentė, dirbo, kūrė, kovojo. Tragiškas jų likimas nutiesė mums kelius į laisvę, nepriklausomybę - to negalime pamiršti,“ - kalbėjo viena iš renginio dalyvių. Siūloma iš žuvusiųjų artimųjų surinkti atsiminimus ne tik apie kovą, bet ir apskritai apie partizanų gyvenimą, nes ilgainiui ši galimybė gali išnykti.

Vyčio kryžiaus paminklas

tags: #danute #milkintiene #gimusi