Socialinį projektą „Prisėsk, aš turiu tau ką papasakoti“ organizuoja Kauno apskrities moterų krizių centras ir Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komunikacijos studentės. Šiame projekte moterys dalijasi savo išgyvenimais, siekdamos padrąsinti ir padėti kitoms, susidūrusioms su panašiomis problemomis.
Viena iš projekto dalyvių, Daiva Žeimytė-Bilienė, pasidalijo savo vaikystės patirtimi, kurią ji apibūdina ne kaip buvimą auka ar smurtautoja, o kaip stebėtojos vaidmenį. Jos mama pradėjo gerti, o tai lėmė sudėtingą šeimos situaciją, kurioje neišvengiamai atsirado smurtas. Daiva prisimena, kaip klausydavosi tėvo smurto prieš motiną, kaip slėpdavo alkoholio paslėptus butelius, kad tik išvengtų vakaro ant laiptų. Visa tai vyko, kai jai tebuvo apie 13 metų.
„Be galo sunkus jausmas yra, kai tu girdi ir nieko negali padaryt. Arba nežinai, ką daryt. Nes juk, galų gale, esi vaikas, kuriam tik kokie 13 metų. Vakaras, kai nereikėdavo to klausytis, man būdavo šventė. Buvo laikas, kai bandydavau užsikimšti ausis ir negirdėt, bet tarsi jaučiau pareigą visko klausytis“, - dalijasi Daiva.
Nepaisant skaudžių vaikystės išgyvenimų, Daivai pavyko sukurti savo šeimą. Tėvai dabar yra išsiskyrę, o smurto namuose seniai nebėra. Vis dėlto, patirta įtampa paliko gilų pėdsaką. Nors bendrauja su tėčiu, Daiva pripažįsta, kad jam neatleis už patirtą smurtą ir apie tai niekada nekalbės.
„Su mama santykiai puikūs. Tik jei šmėsteli mintis jog ji išgėrusi, manyje lyg viskas apsiverčia ir vėl virstu tuo vaiku kuris stebi ir nieko nesako. Tik žinau, kad aš padarysiu viską kas mano galioje, kad mano vaikams netektų patirti to, ką aš patyriau“, - tvirtina Daiva.
„Ši istorija kiek kitokia nei buvusios prieš tai. Šį kartą savo išgyvenimais pasidalino moteris, kuri smurtą išgyveno dar būdama maža mergaitė, ir tik praėjus daugeliui metų ji išdrįso atsiverti. Dabar jau suaugusi moteris, vaikystėje savo akimis matė ne tik smurtaujantį tėvą, bet ir alkoholio liūne savo sunkumus skandinančią mamą... Visgi skaudūs vaikystėje patirti išgyvenimai nesutrukdė jai pačiai sukurti šeimos.“
Viena projekto iniciatorių, Greta Kondrataitė-Paleckienė, pabrėžia, kad moterų pasakojimai gali tapti pavyzdžiu kitoms: „Moterys, nepamirškite, kad Jūsų pasakojimas kitoms moterims gali tapti pavyzdžiu - išdrįsti žengti pirmą žingsnį išsilaisvinimo nuo smurto keliu. Nesvarbu ar smurtą išgyvenote vaikystėje ar jį patyrėte neseniai, o gal išgyvenate dabar, svarbiausiai kreiptis pagalbos.“
Moterų lyderių simpatijos dilema | Robin Hauser | TED
Daiva Žeimytė-Bilienė taip pat aktyviai domisi moterų lyderyste. Ji teigia, kad būtent mama formavo jos vertybes, o dabar, ieškant gyvenime prasmės, mamos pamokos ir pavyzdys atsiskleidžia ryškiai. Anot jos, lyderiais gali tapti ne tik pasiekę daug žmonės, bet ir draugai, giminaičiai ar kaimynai, kurie įkvepia ir skatina keistis.
Kalbėdama apie moterų lyderystę, Daiva rekomenduoja filmą „Dvi minutės iki vidurnakčio“, kuris pasakoja apie socialinį eksperimentą, kurio metu aktorės moterys vaidino fiktyvios šalies vyriausybę ir turėjo priimti sprendimą branduolinės grėsmės akivaizdoje. Ji pastebi, kad moterų lyderystė yra labiau apgalvojanti pasekmes ir sprendžianti situacijas nuosekliau, atsižvelgiant į psichologinę prizmę ir emocijas.
„Kalbant apie moterų lyderystę, visiems rekomenduoju pažiūrėti filmą „Dvi minutės iki vidurnakčio“. Filmas pasakoja apie socialinį eksperimentą, kurio metu aktorės moterys vaidino fiktyvios šalies vyriausybę ir turėjo priimti sprendimą, kaip elgtis branduolinės grėsmės akivaizdoje. Diskusijoje po filmo peržiūros kalbėjome, jog moterų lyderystė yra labiau apgalvojanti pasekmes, situacijas sprendžianti nuosekliau. Moterys įvairius vertinimus atlieka per psichologinę prizmę, emociją. Moterų sprendimuose nėra didelės skubos, blaškymosi, o tai atsispindėjo ir filme matytose situacijose, kai aktorės apie minėtos baisios situacijos sprendimo būdą kalbėjosi ypatingai ramiai“, - mintimis dalijosi D. Žeimytė-Bilienė.
Žurnalistė išskiria Estijos bei Suomijos Seimo Pirmininkes kaip ryškius moterų lyderystės pavyzdžius. Pasak Daivos, moterų lyderystėje yra daugiau jausmo, o tai ypač svarbu krizinėse situacijose. Ji taip pat pabrėžia lygiavertiškumo svarbą, o ne tik lygybės, teigdama, kad visi turėtų turėti vienodas galimybes ir lygiavertį atlygį.
„Moterys tikrai gali atsakyti sau į klausimą, kokioje srityje jai sekasi geriausiai, kadangi visi atsakymai, nuojautos ateina iš pasąmonės“, - pridūrė laidų vedėja.
Daiva Žeimytė-Bilienė yra „WoW University“ Tarybos narė bei kurso „Stiprios!“ apie emocinį ir finansinį stabilumą idėjinė ir turinio autorė. Ši organizacija siekia ugdyti moterų lyderystės ir antreprenerystės įgūdžius, teikia stipendijas socialiai pažeidžiamoms moterims ir padeda joms grįžti į darbo rinką.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kalbėdama su Daiva, pabrėžė, kad tam tikrus aspektus Lietuvoje galima sureguliuoti įstatymais, pavyzdžiui, trumpinti darbo savaitę auginantiems vaikus, skatinti vyrus išeiti vaikų priežiūros atostogų, didinti darželių įvairovę ir prieinamumą. Ji taip pat paragino moteris dažniau išeiti iš komforto zonos ir priimti iššūkius.
"„Moterų lyderių Lietuvoje yra nemažai, tačiau jei pažiūrėsime į Parlamento sudėtį, moterų narių procentas jame - gerokai per mažas. Yra nemažai sričių, kurios tradiciškai laikomos vyriškomis. Tad norėčiau paraginti moteris kuo dažniau išeiti iš komforto zonos. Moterys dažnai imasi iššūkių, priima sprendimus dėl naujų pareigų tik tada, kai tam jaučiasi visiškai užtikrintos. Tuo tarpu vyrai sprendimus priima pernelyg nesukdami galvos ar abejodami dėl savo galimybių. To galėtume pasimokyti ne tik pačios, bet ir pamokyti viena kitą, palaikyti. Norisi palinkėti, kad ateityje mums atskirai nebereikėtų kalbėti apie moterų lyderystę, tai būtų savaime suvokiamas dalykas“, - sakė V. Čmilytė-Nielsen."
