Remdamiesi „laisvos asmenybės ugdymo menu” filosofija, į meno pasaulį vaikus kviečiame per žaismingą ir įspūdžių kupiną kūrybinį procesą. Kūrybiškumas skatinamas naudojant modernias dėstymo metodikas, pasitelkiant didelę suteikiamų dailės priemonių įvairovę bei integruojant muziką, teatrą, animaciją, pasaulio istoriją, geografiją, gamtos pažinimą, etiką ir t.t.
Svarbi programos dalis - meno laikotarpių, stilių, žanrų bei žymiausių pasaulio ir Lietuvos dailininkų pažinimas. Siekdami puoselėti vaikų susidomėjimą daile, meno istorijos mokomasi „gyvai“ - ne per „sausas“ teorines žinias, o per vaikišką vaizduotę audrinančias, smagias ir netikėtas kūrybines užduotis, kokybišką ir profesionaliai pateikiamą vaizdinę medžiagą bei įtraukiantį, vaizdingą pasakojimą.
Pamokų metu tapoma, piešiama, lipdoma, kuriami koliažai, įvairiausi trimačiai meno objektai.
Seniausi vaizdavimo atspindžiai Lietuvos teritorijoje
Seniausieji dailės radiniai dabartinėje Lietuvos teritorijoje - kaulo papuošalai iš mezolito laikotarpio, žmogaus ir gyvūnų skulptūriniai atvaizdai, keramika iš neolito laikotarpio. Ankstyviausias antropomorfinis atvaizdas - 2 m aukščio medinis stulpas su grubiai išskaptuota žmogaus galva (Šventosios gyvenvietė, trečio tūkstantmečio prieš Kristų vidurys).
Ankstyvojo ir vidurinio neolito keramika Lietuvos teritorijoje priskiriama Narvos kultūrai ir Nemuno kultūrai, vėlyvojo neolito keramika - Pamarių kultūrai. Plėtota kaulo, gintaro, rago papuošalų gamyba. Bronzos ir ankstyvajame geležies amžiuje nebekurti kaulo ir gintaro kabučiai, zoomorfinės ir antropomorfinės skulptūros. Keramikos formos supaprastėjo; iki pirmo tūkstantmečio vidurio kurta brūkšniuotoji keramika. Bronzos amžiuje gamintos urnos, panašios į buities indus.
Senajame geležies amžiuje (1-4 a.) kurta brūkšniuotoji keramika, klestėjo juvelyrika, gaminta smeigtukai, antkaklės, segės, apyrankės, žiedai. Viduriniame geležies amžiuje (5-9 a.) Lietuvos teritorijoje paplito keramika grublėtu (grublėtoji keramika) arba lygiu paviršiumi. Juvelyrikoje plačiau naudotas sidabras, auksas, alavas, taikytos naujos technologijos (facetavimas, inkrustacija, sidabravimas, alavavimas), paplito nauji puošybos elementai (spurgeliai, ąselės, kita).
Gotika ir Renesansas: vaikų vaizdavimo raida
Gotika - pirmasis krikščioniškosios kultūros stilius Lietuvoje. Reikštis jis ėmė vėliau negu Vakarų Europos šalyse, sparčiau plisti pradėjo 14 a., kai kuriose meninės kūrybos srityse išsilaikė iki 16 a. pabaigos. Tipologiškai Lietuvos gotikos dailė artimiausia Šiaurės ir Vidurio Europos gotikai. Lietuvoje šio stiliaus raida skirstoma į ankstyvąją (iki 15 a. vidurio) ir brandžiąją (iki 16 a. vidurio) gotiką.
Ankstyviausi gotikos meno kūriniai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę buvo atvežti dar iki 1251 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo krikšto, spartesnis jų paplitimas susijęs su 1387 m. Lietuvos krikštu ir vėlesne katalikybės sklaida. Pirmieji liturginiai drabužiai, indai, paveikslai, skulptūros, iliuminuotos knygos į Lietuvą vežti iš Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių. Ilgainiui visi bažnyčių interjero įrangos elementai, liturginiai reikmenys, sakraliniai kūriniai pradėti gaminti Lietuvoje.
Tapyba ir skulptūra daugiausia buvo susijusi su bažnyčių puošyba ir liturgija. Iš ankstyvosios Lietuvos gotikos sienų tapybos išliko epitafinė freska Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir šv. Jonu Evangelistu Vilniaus katedros požemių kriptoje (manoma, 14 a. pabaiga). 16 a. pradžios sienų tapybos išliko Šv. Mikalojaus ir šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčiose Vilniuje. Molbertinės gotikinės tapybos (plito ant lentų tempera arba aliejumi tapyti paveikslai) Lietuvoje išliko nedaug (ji sunyko arba buvo pertapyta).
Katalikų liturginės ir giesmynų knygos puoštos miniatiūromis. Išliko iliuminuotų rankraštinių knygų (arba paskirų jų lapų) iš pranciškonų, bernardinų ir dominikonų vienuolynų bibliotekų. Skulptūra daugiausia medinė, polichromuota, nesudėtingų, apibendrintų formų; jos išliko nedaug. Nuo 14 a. plito koklinės krosnys (kokliai). 14 a. antroje pusėje-15 a. pradžioje amatininkai pradėjo gaminti juodąją, arba vadinamąją gotikinę, keramiką. Gausiai puošti ginklai ir insignijos, gaminti meniški papuošalai. Daug auksakalystės dirbinių buvo įvežama iš Lenkijos ir kitų šalių. Dideliu meistriškumu pasižymėjo ir Lietuvoje dirbę auksakaliai; 1495 m. Vilniuje įkurtas auksakalių cechas. Vertingiausi auksakalių sukurti liturginiai indai ir reikmenys, relikvijoriai. Gotikos stiliaus elementų esama ir 17 a. pradžios liturginiuose reikmenyse.
Renesanso stiliaus apraiškų Lietuvos dailėje atsirado 15 a. pabaigoje-16 a. pradžioje. Jo įsitvirtinimą skatino stiprėjantys ryšiai su Vakarų Europos šalimis (daugiausia Italija ir Vokietija), amatų, spaudos plėtotė, didėjanti amatininkų imigracija. Skiriama ankstyvasis (15 a. pabaiga-1530), brandusis (1530-86) ir vėlyvasis (1586-1640) renesanso laikotarpiai. Ankstyvojo ir brandžiojo laikotarpio kūriniuose gausu gotikos elementų.
Sudėtinga skirti vėlyvojo renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiu sukurtus dailės kūrinius, juose daug baroko stiliaus bruožų. Būdingi renesanso dailės principai Lietuvoje buvo įgyvendinti tik baroko laikotarpiu. Kaip ir Šiaurės Europos šalyse, Lietuvoje renesanso stilistiniai bruožai derinti su vietine tradicija. Pirmieji renesanso stiliaus kūriniai - Aleksandro Jogailaičio antspaudai, Vilniaus pinigų kalykloje nukaltos monetos.
Valdant Žygimantui Senajam (1506-48) renesansas paplito antkapinėje skulptūroje (Alberto Goštauto antkapis Vilniaus katedroje, skulptorius B. Z. da Gianotti, apie 1540), numizmatikoje, medalininkystėje, knygrišystėje, keramikoje (daugiausia koklių gamyboje), miniatiūrų tapyboje, juvelyrikoje, 16 a. antroje pusėje - altorių skulptūrose, portretų tapyboje. 16 a. M. Flensburgietis. Didėjant mokslo ir švietimo poreikiams plito spauda, plėtota grafika. Būdingas renesansinės grafikos pavyzdys - 1563 m. Mikalojaus Radvilos Juodojo spaustuvėje lenkų kalba išleistas Šv. Raštas (vadinamoji Brastos Biblija). Taikomosios dailės kūriniai buvo užsakomi užsienio meistrams. 1548 m. Žygimantas Augustas Briuselyje užsisakė unikalią gobelenų seriją su Senojo Testamento siužetais, vėliau ji papildyta kitais gobelenais (iš viso 360 gobelenų).
Barokas ir Klasicizmas: vaikų atvaizdavimo evoliucija
Pirmosios baroko stiliaus užuomazgos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dailėje pasireiškė 16 a. pabaigoje. 16-17 a. sandūroje ekonominio pakilimo sąlygomis padidėjo meno kūrinių poreikis, kurį skatino ir tarpkonfesinės kovos. Kontrreformacijos veikėjai menu siekė patraukti visuomenės neraštingąją dalį, katalikai vaizdinę metaforą priešpriešino protestantų puoselėjamam rašytiniam žodžiui, jėzuitai rengė procesijas, gyvuosius paveikslus. Baroko dailės savitumą nulėmė senos vietinės tradicijos, valstybės daugiatautiškumas, stačiatikių ir unitų kultūra, t. p. iš Lenkijos atėjusi sarmatiškoji kultūra (sarmatizmas). Skiriami ankstyvasis (16 a. ketvirtas ketvirtis-1665), brandusis (1665-1700), vėlyvasis (1700-1800) baroko laikotarpiai.
Antkapinėje skulptūroje renesansui būdingą gulinčią, besiilsinčią mirusiojo figūrą pakeitė klūpėjimo poza vaizduojamas atgailaujantis riteris, nusižeminęs, pasaulio tuštybę suvokiantis didikas arba mirusiojo biustas, aprėmintas architektūrinėmis detalėmis. Gausiai kurti stiuko lipdiniai (Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje stiuko dekoras, 1677-1704). 18 a. stiuko lipdyba dekoruoti bažnyčių altoriai (23 altorių ansamblis Šv. Jonų bažnyčioje, 1737-62; išliko didysis altorius), jų architektūrinėje struktūroje ir skulptūriniame dekore įsitvirtino teatrališkumo principai.
Tapyboje barokas ilgai reiškėsi greta gotikos, renesanso ir bizantiškosios (ikonų) vaizdavimo schemos. Baroko stilių žymi potridentinės hodegetrijos ir kiti Švč. Mergelės Marijos ikonografiniai tipai, barokinė auksuoto fono ornamentika, laisvesnis, dinamiškesnis judesys. Bažnyčios ir koplyčios puoštos šventųjų gyvenimą vaizduojančiais paveikslų ciklais, procesijų vėliavomis. Pasaulietinės tapybos išliko nedaug. Gausiai kurti reprezentaciniai, imaginaciniai ir epitafiniai portretai, dvaruose ir bažnyčiose kauptos portretų galerijos (Pacų, Nesvyžiaus Radvilų galerijos). Bažnyčios ir rūmai dažnai dekoruoti sienų tapyba (geriausiai išliko Pažaislio kamaldulių bažnyčios freskų ciklai). Susiklostė nauja sienų tapybos kryptis - iliuziškai tapyti altoriai ir skliautai. Baroko stiliaus bruožų turi Vilniaus medalininkų (J. Engelharto, kitų) kūryba. Vertingiausiu baroko grafikos palikimu laikytini T. Makowskio 17 a. pradžioje išraižyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų ir pilių planai ir miestovaizdžiai. Išliko baroko taikomosios dailės dirbinių, dažniausiai bažnyčių vidaus įrangos detalių (altorių, sakyklų, kita). Klestėjo auksakalystė. Meistrai kūrė prabangias monstrancijas, relikvijorius, taures, stalo servizus, žvakides, aptaisus. 18 a. pradžioje prie cechų buvo kuriamos manufaktūros (audyklos, stiklo, veidrodžių, akmens apdorojimo).
Europoje vyraujančios humanistinės Šviečiamojo amžiaus idėjos, racionalistinė pasaulėžiūra Lietuvą pasiekė apie 18 a. vidurį. Klasicizmo pradžia siejama su Vilniaus universiteto dailės katedrų įkūrimu (Tapybos ir piešimo 1797, Skulptūros 1803, Grafikos 1805; Vilniaus meno mokykla). Klasicizmo idėjų bei naujos meninės raiškos sklaidą Lietuvoje spartino dailininkų kelionės ir studijos Europos (daugiausia Italijos) dailės akademijose, atsivežamos antikinės skulptūros ar jų kopijos, klasicistinės taikomosios dailės kūriniai.
Grynojo klasicizmo stiliaus vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių sukurta palyginti nedaug; jiems dažnai taikomas neoklasicizmo terminas. Klasicizmo sklaida susijusi su Vilniaus universiteto Tapybos ir piešimo katedros pirmojo vadovo P. Smuglevičiaus pedagogine ir kūrybine veikla. Stiliaus principai reiškėsi ir jo mokinių (J. Oleškevičiaus, J. Damelio, J. Peškos ir kitų) kūryboje, iš dalies juos plėtojo ir kitas katedros vadovas J. Rustemas.
Tapyboje plito alegorinės, mitologinės ir religinės kompozicijos; daugiausia plėtota istorinė tematika (vaizduoti ne tik Abiejų Tautų Respublikos praeities, bet ir to meto politiniai įvykiai, žmonės). Suklestėjo portretas; greta pasaulietinio ir istorinio, plito mitologinio portreto žanras. Pradėta vaizduoti ne tik diduomenės, aukštas valstybines pareigas užimančius žmones, bet ir mokslo, meno, t. p. miestiečių ir valstiečių luomo atstovus. Klasicizmo estetikos principų laikėsi ir Skulptūros bei Grafikos katedrų vedėjai, dėstytojai A. Le Brunas, I. Veisas, J. Saundersas, M. Podolinskis; klasicizmas labiausiai atsiskleidė Kazimiero Jelskio kūryboje.
Klasicizmo bruožus ryškiau atspindi architektūros skulptūrinis dekoras, antkapiniai paminklai, altorių skulptūra, t. p. alegorinių ir mitologinių siužetų dekoratyvinės parkų skulptūros, portretiniai biustai ir medalionai, kamerinės bareljefinės kompozicijos. Kūriniuose įsivyravo Šviečiamajam amžiui būdingas žmogaus atvaizdas, vaizduota nemažai valstybei, mokslui ir menui nusipelniusių asmenybių. Grafikoje klasicizmas nelabai ryškus, daugiausia kurta reprodukcinė (ją plėtojo pirmasis Grafikos katedros profesorius I. Veisas, kiti) ir taikomoji grafika. Sukurta daug raižinių įvairaus pobūdžio leidiniams. Taikomojoje dailėje klasicizmo principai ryškiau ėmė reikštis 19 a. pirmoje pusėje. Jos raidą spartino 18 a. susikūrusios dailiųjų dirbinių manufaktūros ir dvarų dirbtuvės. Šalia klasicizmo plėtotas ampyro ir bydermejerio stilius. Klasicizmo bruožai ryškiausi interjerų apdailoje, su architektūra susijusiuose metalo dirbiniuose, balduose, keramikoje ir auksakalystėje.
Romantizmas ir Nacionalinis atgimimas dailėje
Dailėje romantizmo pradžia susijusi su Vilniaus universiteto dailės katedrų įsteigimu (1797-1805), J. Rustemo pedagogine ir kūrybine veikla. Dailininkų kūryboje vyravo su tautos istorija, religija, gamta, t. p. liaudies kūryba susijusios temos. Domėtasi tautos savitumu, kelta nepriklausomybės atgavimo idėja. Svarbesnis tapo peizažo, buitinis žanras. Romantizmas neturėjo bendros stilistinės sistemos, bet daugelio dailininkų kūryboje ryšku dinamiškumas, ekspresyvumas, pasireiškiantis tiek kūrinio kompozicijoje, tiek kuriant koloritą, faktūrą. Ryškesnis buvo idėjų, temų ir siužetų aspektas (ryšku vaizduotės, jausmų, intuicijos, individualumo sureikšminimas), o meninei formai dažnai būdingas klasicizmo, akademizmo, bydermejerio stilių derinys.
Romantizmo bruožai ypač ryškūs J. Rustemo portretinėje kūryboje, scenovaizdžiuose, gyvuosiuose paveiksluose; jo piešiniuose išryškinti Lietuvos etniniai tipažai. Susidomėjimas gimtuoju kraštu, romantiškas didžiavimasis jo praeities paminklais išpopuliarino vaizdų albumus; žymiausias - J. K. Vilčinskio leistas Vilniaus albumas (1846-75). Skulptūroje romantizmas t. p. reiškėsi daugiausia su Lietuvos istorija susijusiais siužetais ir temomis (H. Dmachausko, kitų kūryba).
Romantizmo ikonografiniai bruožai (Lietuvos istorijos įvykių, mitologijos, išskirtinių Lietuvos asmenybių, etninių tipų vaizdavimas) būdingi ir kai kurių realistine maniera kūrusių 19 a. antros pusės lietuvių dailininkų (K. Alchimavičiaus, E. M. Römerio) paveikslams. Antroji romantizmo banga - nacionalinis romantizmas - daugiausia reiškėsi grafikoje (literatūros kūrinių iliustracijose; daug grafikos sukūrė M. E. Andriolis. Romantizmo pasaulėjautos bruožų, susijusių su simbolizmo estetika, turi ir kai kurių 20 a. dailininkų kūryba.
Dailės centrai ir stiliai 20 amžiuje
Iki I pasaulinio karo Lietuvos dailės centras buvo Vilnius. Dailininkų bendrija vienijo rusų, lenkų, baltarusių, žydų, karaimų, lietuvių kilmės kūrėjus. 1866-1915 m. Vilniuje veikė I. Trutnevo vadovaujama (1866-1912) piešimo mokykla (1901 m. prie mokyklos susibūrė Vilniaus dailės būrelis, 1908 m. perorganizuotas į Vilniaus dailės draugiją), I. Trutnevo įkurtos Nemokamos techninio piešimo ir braižybos klasės (1893-1915).
1907 m. Vilniuje surengta pirmoji lietuvių dailės paroda, po jos įkurta Lietuvių dailės draugija. Tapyboje vyravo realistinė kryptis, turinti impresionizmo ir postimpresionizmo bruožų (A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, J. Šileika, A. Varnas, J. Vienožinskis). Simbolizmo, nacionalinio romantizmo tendencijos būdingos K. Stabrausko, F. Ruščico, A. Žmuidzinavičiaus, A. Varno tapybai.
I pasaulinio karo metais dailės gyvenimas Lietuvoje sumenko. Dauguma dailininkų pasitraukė į Rusiją, Lenkiją, kitas šalis. Vilniaus kraštą okupavus Lenkijai susiklostė savarankiški dailės centrai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje dailės gyvenimas telkėsi prie Vilniaus universiteto Dailės fakulteto ir Vilniaus dailininkų draugijos, nuo kurios 1931 m. atskilo Vilniaus nepriklausomųjų dailininkų draugija. Dauguma menininkų plėtojo art deco ir neoklasicizmo (R. Jakimavičius, L. Slendzinskis) stilistiką; didelę įtaką moderniosios lietuvių dailės plėtotei padarė V. Kairiūkščio kūryba.
Kaune 1920 m. įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija; Plastikos sekcija įkūrė Aukštuosius piešimo kursus, 1922 m. jų pagrindu įkurta Kauno meno mokykla. Nuo 1925 m. Kaune veikė Čiurlionio galerija, 1936 m. jos rinkiniai perkelti į naujas patalpas Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje (1944 m. tapo Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio pagrindu).
3 dešimtmetyje Lietuvos dailėje vyravo tapyba ir taikomoji grafika, sukurta paminklų ir skulptūrinių portretų, atminimo medalių Lietuvos istorijos jubiliejams pažymėti (J. Zikaras, V. Grybas, P. Rimša). Dailės stilistiką veikė akademizmas, realizmas, simbolizmas, plėtota ir naujos kryptys (futurizmas, postkubizmas, ekspresionizmas ir kitos). Knygų ir žurnalų grafika pasižymėjo modernistinėmis tautodailės interpretacijomis, nuo 3 dešimtmečio vidurio plito konstruktyvistinės tendencijos ir art deco.
4 dešimtmetyje pagrindinis dailės mecenatas ir užsakovas buvo valstybė. Valstybės remiama Lietuvos dailininkų sąjunga rengė apžvalgines, individualias dailininkų parodas, Lietuvos dailę pristatė Rygoje ir Taline.
Edukacinės programos ir kūrybinės dirbtuvės vaikams
Remdamiesi „laisvos asmenybės ugdymo menu” filosofija, į meno pasaulį vaikus kviečiame per žaismingą ir įspūdžių kupiną kūrybinį procesą. Kūrybiškumas skatinamas naudojant modernias dėstymo metodikas, pasitelkiant didelę suteikiamų dailės priemonių įvairovę bei integruojant muziką, teatrą, animaciją, pasaulio istoriją, geografiją, gamtos pažinimą, etiką ir t.t. Svarbi programos dalis - meno laikotarpių, stilių, žanrų bei žymiausių pasaulio ir Lietuvos dailininkų pažinimas.
Siekiant puoselėti vaikų susidomėjimą daile, meno istorija mokomasi „gyvai“ - ne per „sausas“ teorines žinias, o per vaikišką vaizduotę audrinančias, smagias ir netikėtas kūrybines užduotis, kokybišką ir profesionaliai pateikiamą vaizdinę medžiagą bei įtraukiantį, vaizdingą pasakojimą. Pamokų metu tapoma, piešiama, lipdoma, kuriami koliažai, įvairiausi trimačiai meno objektai.
Paaugliai kviečiami pažinti save per kūrybą, susitelkiant ne į žūtbūtinį rezultato siekimą, o nuoširdų mėgavimąsi procesu. Siekiama, jog pamokose būtų patiriamas džiaugsmas ir nugalima baimė klysti. Kiekvienam mokiniui skiriamas individualus dėmesys, skatinamas pasitikėjimas savimi ir savo kūrybiškumu.
Pagrindinis programos tikslas - skatinti jaunus žmones kūrybiškai mąstyti. Pamokose aktyviai nagrinėjami estetiniai ir filosofiniai klausimai, mokiniai kviečiami reaguoti ir atliepti supantį pasaulį, analizuoti žymius meno kūrinius, stebėti aplinką ir įžvelgti paveikslą kasdienybėje.
Kiekvienas jūsų pamėgtas dėvimas darbužis kažkada buvo tik nedidelis eskizas ar modelis. Šiandien kiekvienas valandėlę tapkime kostiumo dizaineriu ir patirkime, kaip smagu modeliuoti drabužius. Kūrybinėje dirbtuvėje pasikalbėsime apie kostiumo istoriją ir šiuolaikinę madą bei susikursime savo kostiumo modelį: pagal iš anksto pasiruoštus trafaretus pasigaminsime popierines lėles ir kursime joms sukneles, kostiumus.
Iš ankstyvos vaikystės žinome, kad vakarais ir ypač naktimis, kai užgula tamsa, įprasti daiktai gali pavirsti gąsdinančiais judančiais padarais: šešėliai - juodomis pabaisomis, krebždesiai - vaiduokliais… Šiais laikais dar pasklido nematomi virusai, kurių taip pat tenka baimingai saugotis! Pabandykim sukurti linksmą interaktyvų piešinį, kuriame šviesa nugali baimes ir paskleidžia žinojimą, kas gi yra tie nematomi padarai, kurie bando pasislėpti tamsoje. Kinetinis piešinys. Piešinys, kuriam įkvėpsime gyvybę, primins tikrą stebuklą, ir tai - ne juokas! Žingsnis po žingsnio mes kursime ir sukursime darbelį, kuris pradžiugins jus ir nustebins jūsų tėvelius, nes tai - judantis, tartum savaime nusispalvinantis piešinys!
Įvairių specialybių ir skirtingo išsilavinimo žmonės kviečiami įprasminti savo gabumus dailės srityje ir pasisemti naujų žinių. Tapybos, piešimo ir grafikos užsiėmimai orientuoti į meno pažinimą tiesiogiai per kūrybinį procesą, vykstantį studijoje ir už jos ribų. Kūrybos laisvė ir spontaniški eksperimentai derinami su naudingomis užduotimis ir natūros studijavimu.
Naujos žinios, padeda išspręsti kūrybinės išraiškos dalykus, parodo įvairius sprendimo būdus, padeda spalvingiau reikšti mintis, prie kūrybinio braižo ir temų prideda naujų aspektų, padeda išeiti iš komforto ribų ir praplečia kūrybinį lauką. Mokymasis, paremtas tikslingai formuotomis žiniomis ir praktika, padeda jauniesiems dailininkams kryptingai siekti savo tikslų, atskleidžia kūrybinę prigimtį, turtina estetiką ir parodo didžiulį kūrybinį lauką, į kurį jaunasis menininkas įžengia kaip naujas žmogus ir jame formuoja savo kūrybinio kelio kryptį.
Kiekviena pamoka turi temą, uždavinį ir tikslą. Mokome piešimo, tapybos pažinimo žinių, kokios linijos, spalvos galimybės. Mokome kompozicijos kuriant, piešiant, ar tapant, liejant akvarelę, ar piešiant pastelės darbelį. Užsiėmimuose be piešimo ir tapybos, suteikiame žinias apie pasaulio ir Lietuvos dailės istoriją, apie etnines mūsų krašto vertybės, nemažą dėmesys skiriame baltų menui.
Pamokos skirtos visiems moksleiviams, norintiems dailę pritaikyti praktiškai. Dailininkės Žimantės, Ievos, Justinos ir kt. mokomi mokiniai ne tik susipažįsta su įdomiomis dailės technikomis, bet kartu ir kiekvieną pamoką sukuria po darbelį - paveikslą, papuošalą, žvakidę, sapnų gaudyklę, knygelę, lėlytę, maišelį ir dar daug įvairių dailių praktiškų daikčiukų sau arba dovanoms. Šiuose užsiėmimuose lavinamas vaiko kūrybiškumas, kruopštumas ir svarbiausia, praktinis mąstymas.
Su vaikais deriname būsimų darbelių sąrašą, renkamės, ką jie norėtų išbandyti labiausiai ir ką susikurti pirmiausia, ir nuolatos ieškome naujų minčių. Vaikai išmoksta dekoravimo subtilybių, dirba su įvairiomis medžiagomis (stiklu, tekstile, medžiu, papje mašė ir pan.), dažais, laku ir kt.
DAILĖS STUDIJA ,,PALETĖS SPALVOS” rusakalbiams (gerai lietuvių kalbos nemokantiems) vaikams. Ši studija skirta 6 - 8 metų amžiaus vaikams. Studijos vadovės - profesionalios dailininkės Natalja ir Darja. Jos turi didelę patirtį darbe su vaikais. Užsiėmimų metu vadovės lavina vaiko kūrybinius gebėjimus, skatina jį drąsiai, laisvai vaizduoti aplinką, piešti savo mėgstamomis temomis. Dailės studijos vadovėms svarbu, kad vaiką suptų draugiška aplinka, jis pasitikėtų savimi, jaustųsi saugiai ir turėtų galimybę pajausti tikrą kūrybos džiaugsmą.
Dailininkės vadovaujami vaikai studijoje piešia įvairias rusų ir kitų tautų pasakas, jų veikėjus, mokosi etninės rusų ir kitų tautų tautodailės ornamentikos, dekoravimo būdų, nuotaikingai dekoruoja puodelius ir pan. Užsiėmimų metu vaikai supažindinami su etninėmis rusų tautos šventėmis, rusų liaudies kultūra - tradicijomis, papročiais, folkloru.
Tikimės, kad mūsų mažiesiems lankytojams bus įdomu sužinoti dailininkų ir dailės kūrinių istorijas. Todėl pagal muziejaus ekspozicijas sukūrėme keturias pasakas, kurias sekame darželinukams ir pradinukams. Edukacinės programos tikslas - patraukliai ir emocionaliai, pasitelkiant šiuolaikinę techniką, pateikti vaikams Prano Domšaičio galerijoje eksponuojamus meno kūrinius. Išklausę pasaką ir sukūrę laimingą pabaigą, vaikai skuba į ekspozicijas ir su džiaugsmu atpažįsta kūrinius, kurių fragmentus matė ekrane. Užsiėmimo pabaigoje vaikai tapo, piešia arba lipdo patikusius personažus. Pasakų vaizdiniai padeda įsijausti į dailės kūrinius, juos interpretuoti praktinėje dalyje.
Ar namuose turite gintarinius karoliukus, apyrankę arba Jūratės ašarų? Jeigu taip, tai ši pamokėlė Jums! Tyrinėsite gintarą, atliksite bandymus, sužinosite, kokios yra gintaro savybės, tapsite tikrais gintaro ekspertais. Iš kur atsirado gintaras? Kas slypi jo viduje? Kokie yra dažniausiai ir rečiausiai pasitaikantys inkliuzai?
Palangos gintaro muziejuje saugomi net trys meniniai audiniai, sukurti LDK ir Prancūzijos audyklose. Kokios epochos, asmenybės ir istorijos persipina juose? Kokie jų ypatumai?
Aptarsime teoriją, kad staigus posūkis realistinio vaizdavimo link Renesanso epochos dailėje yra optinių prietaisų, tokių kaip išgaubti veidrodžiai, camera obscura (liet. tamsus kambarys), naudojimo rezultatas. Susipažinsime su Kornelio van Harlemo (1562-1638) paveikslu, kuriame ieškosime paslėptų simbolių arba jų reikšmių ir kūrinyje esančių paralelių, jungsime į visumą simbolius bei alegorijas. Tyrinėdami paveikslą, pastebėsime daiktus, įamžintus įvykius arba reiškinius nevienpusiškai, netradiciškai, įžvelgdami ne tik akivaizdžias, bet ir paslėptas savybes bei sąsajas.
Dailininkų nuo seno pamėgtoje Kuršių nerijoje gyvena daugybė paukščių ir žvėrių. Žinome, o gal ir patys matėme, briedžius, šernus. O kiti gyvūnai? Parodoje tapybos ir grafikos kūriniai atskleis, kas slepiasi Kuršių nerijos miškuose, o linksmas žaidimas padės ne tik pažinti jų būdą, bet ir išgirsti balsus.
Šie keisti metai privertė kitaip pamatyti vietą, kurioje gyvename. Gal geriau įsižiūrėti, įsiklausyti? Šio užsiėmimo metu virtualiai pasivaikščiosime po Vilnių. Nustebsite, kiek skirtingų pavidalų gali įgauti tas pats miestas! Pamatysite, koks jis buvo prieš šimtą metų, ką įdomaus jame pamatė menininkai, ką užfiksavo savo paveiksluose, nuotraukose, grafikos kūriniuose.
Ar žinojote, kad eidami pėsčiomis nuo Žaliojo tilto iki Nacionalinės dailės galerijos galite pamatyti net 5 skulptūras? Užsiėmimo metu sužinosite, ką jos atskleidžia apie save, kūrėjus ir Lietuvos istoriją. Vėliau virtualiai užeisite į Nacionalinę dailės galeriją ir pamatysite, kokios dar skulptūros galėtų atsirasti mieste.
Virtualiai susipažinsime su parodos ,,Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ menininkų, kūrusių ideologinio diktato, cenzūros ir judėjimo laisvės ribojimo sąlygomis septintojo-devintojo dešimtmečio Sovietų Sąjungoje, kūryba. Diskutuosime apie kūrėjų meninį ir idėjinį gyvenimą, draudimus ir cenzūrą, kūrybinės laisvės siekį.
Karantino sąlygomis siūlome virtualiai susipažinti su Vytauto Kasiulio (1918-1995) gyvenimu ir kūriniais. Keliausime nuo gimtojo Simno iki karo pabėgėlių stovyklos Freiburge ir galutinės stotelės Paryžiaus, kuriame dailininkas praleido didžiąją dalį gyvenimo. Tebesitęsiant karantinui, kai negalima lankytis muziejuose gyvai, siūlome Vytauto Kasiulio dailės muziejuje parengtą parodą „Įminti Paryžių: Vilniaus dailės akademijos rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos“ pamatyti virtualiai, per meno kūrinių fotografijas.
tags: #dailes #istorija #vaiku #vaizdavimas
