Vaikystė - tai nepaprastai svarbus laikotarpis, kai formuojasi asmenybė ir įpročiai, kurie gali turėti ilgalaikę įtaką visam gyvenimui. Nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių vaikai, kaip veidrodis, pradeda mėgdžioti juos supančią aplinką ir pažindintis su ja. Su kiekvienais metais jų gebėjimai ir smalsumas aplinkai didėja, todėl svarbu juos sudominti asmeninės higienos, gerų manierų ir namų tvarkos klausimais.
Mokslininkų teigimu, sulaukę 7-erių metų amžiaus vaikai jau suformuoja 90% savo charakterio bruožų, protinių gebėjimų, socialinių įgūdžių ir įpročių, kuriuos vėliau pakeisti darosi vis sunkiau. Todėl labai svarbu nuo pirmųjų metų padėti mažyliui formuoti puikius higienos įpročius taip, kad ateityje vaikui rūpintis savo ir namų švara atrodytų savaime suprantamas veiksmas.
Dažni vaikystės įpročiai ir jų priežastys
Vaikystėje gali atsirasti įvairių įpročių, kurie kartais erzina tėvus. Tai gali būti piršto arba nykščio čiulpimas, nagų kramtymas, nosies krapštymas, galvos daužymas į kietą objektą, kūno ar plaukų sukiojimas. Dažnai tėvai tokius įpročius vadina „blogais“ ir ima vaikus už tai bausti, nuolat priminti ir priekaištauti. Tačiau teikiant šiems įpročiams perdėtai daug dėmesio - priekaištaujant, erzinant ar baudžiant - galima lemti atvirkštinį poveikį - vaikas gali jaustis netikęs ir „blogas“.
Norint padėti vaikui keisti savo elgesį, pirmiausia svarbu suprasti, kodėl vaikas taip elgiasi. Dažniausiai tokie įpročiai yra vaiko pasirinktos įveikos strategijos. Tai reiškia, kad vaikas, patirdamas įtampą, nuobodžiaudamas, jausdamasis neramiai, nesaugiai, būdamas pavargęs ar liūdnas, pasirenka tam tikrą elgesį, kuris jam padeda nusiraminti. Dažniausiai vaikai taip elgiasi patys nejausdami ir nežinodami kodėl. Įpročiai susiformuoja, kai tam tikras elgesys, padedantis atsipalaiduoti ir jaustis maloniai, yra nuolat kartojamas. Tokia veikla teikia kontrolės ir saugumo jausmą stresą ar nerimą keliančiose nepažįstamose situacijose, vykstant pokyčiams gyvenime, kai yra nuobodu ar kankina nuovargis.
Toks elgesys gali kartotis ir dėl kitų priežasčių - kartais vaikai pamėgdžioja kitus šeimos narius, o kartais siekia atkreipti tėvų dėmesį (jei tėvai skiria vaikui dėmesį tik tada, kai jis krapšto nosį ar daužo galvą į sieną).
Nykščio čiulpimas
Vaikai pradeda čiulpti savo nykštį ar kitą pirštą jau pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais. Mažam vaikui dideliame suaugusiųjų pasaulyje savas nykštys yra puikus saugumo objektas - jis visada šalia, kai prireikia. Čiulpimas - pirmasis vaiko instinktas, sukeliantis malonias asociacijas, nes yra susijęs su maitinimuisi ir alkio numalšinimu. Dauguma kūdikių čiulpia savo nykštį, čiulptuką, minkštą žaislą ar paklodę, kai nori nusiraminti ar užmigti. Nykščio čiulpimas yra normalus ir nežalingas vaikui, todėl nėra reikalo kažką daryti. Daugumai vaikų šis įprotis natūraliai dingsta iki ketverių metų.
Net jei vyresnis nei ketverių metų vaikas čiulpia pirštą, nereikėtų jo drausminti ar bausti, pastebėjus, kad jis taip daro. Geriausia leisti vaikui pačiam sulaukti tinkamo laiko atsisakyti savo įpročio, kai jis pats jausis tam pasiruošęs. Visgi šis įprotis gali versti šiek tiek nerimauti, kai ims kaltis pirmieji nuolatiniai dantys (maždaug penktais-šeštais vaiko gyvenimo metais), ir čiulpimas gali paveikti vaiko dantų formavimąsi. Taip pat kartais ant vaiko nykščio nuo čiulpimo gali atsirasti žaizdelių ar nuospaudų. Taip pat dėl tokio savo įpročio vaikas gali nejaukiai jaustis darželyje ir pirmoje klasėje, kai kiti vaikai, auklėtojos ir mokytojos pastebi tokį jo elgesį.
Pirmiausia, svarbu kurti saugią ir raminančią aplinką, kurioje vaikas turėtų galimybę drąsiai žaisti, fantazuoti ir nenuobodžiauti. Taip pat vaikui galite padėti toliau pateikiamais būdais. Kalbėkitės su vaiku apie šį įprotį ir kartu spręskite, kaip reikėtų jo atsikratyti. Mokykite vaiką sustabdyti save (Kai norisi kišti pirštą į burną - sugniaužk kumštį taip, kad nykštys liktų kumščio viduje).
Nagų kramtymas
Gana daug vaikų kramto nagus ar nagų odeles. Tai jie daro, kai jaučiasi sunerimę, drovisi ar neturi ką veikti ir jų rankos yra neužimtos, pavyzdžiui, žiūrėdami televiziją. Toks įprotis gali tęstis iki paauglystės ir suaugusiojo amžiaus. Dėl to tėvai nerimauja, nes galima nagų infekcija ir kraujavimas, be to, nuolatinis kramtymas gali pažeisti ir dantų kraštelius.
Paskatinimai yra vienas veiksmingiausių būdų padėti vaikui atsikratyti įvairių ydingų įpročių, taip pat ir nagų kramtymo. Stenkitės pastebėti tas situacijas, kai vaikai nekramto nagų (ar odelių). Kai tai pastebite, apibūdinkite, ką veikia jų rankos, pavyzdžiui: Matau, tu glostai katę. Taip pat kai pastebite, kad vaikas kramto nagus, užuot sakę: Nekramtyk; Baik, negražu ir pan., pasiūlykite: Pamankštinkim pirščiukus ir kartu pažaiskite kokį nors žaidimą pirštais. Nekovokite su šiuo vaiko įpročiu traukdami jo pirštus iš burnos. Tokie draudimai gali tik sustiprinti vaiko norą kramtyti nagus, ypač tada, kai jūs nematote. Galite ramiai pasakyti, kad toks elgesys jums nepatinka. Geriausias būdas - suteikti vaikui galimybę nusiraminti ar kitaip išreikšti savo nerimą, baimę, per dieną patirtą stresą. Jei matote, kad vaikas nerimauja, galite pasiūlyti jam spalvinti, skaityti raminančias pasakas, klausytis muzikos. Taip pat svarbu sudaryti vaikui sąlygas užsiimti fizine veikla dienos metu - taip jis atsikratys susikaupusios įtampos. Svarbu kalbėtis apie tai, kas kelia įtampą, baimę ar kitus nemalonius jausmus. Kramtyti nagus, jei jie nuolat trumpi, vaikui bus sunkiau, todėl patariama nuolat juos kirpti. Galite kiekvieną dieną pradėti nagų priežiūros procedūra: rankas patepti drėkinamuoju kremu, nagus patepti stiprinančiu laku, nukarpyti odeles, nukarpyti nagų kraštelius.
Nosies krapštymas
Nosies krapštymas - vienas iš labiausiai tėvus erzinančių įpročių. Taip yra todėl, kad tai - socialiai nepriimtinas elgesys. Dažnai vaikai krapšto nosį todėl, kad nuobodžiauja arba patiria stresą, kiti vaikai tiesiog smalsauja Kas gi ten gyvena? Ypač dažnai nosį krapštinėja alergiški vaikai - jie tarsi nuolat jaučia, kad kažkas yra jų nosyje. Nosies krapštymas dar labiau sudirgina ertmę ir todėl ten formuojasi nauji dariniai. Nosies krapštymas - vienas iš labiausiai tėvus erzinančių įpročių. Šis įprotis dažnai yra kraujavimo iš nosies priežastis, taip pat padidina peršalimo tikimybę. Krapštant nosį mikrobai gali keliauti nuo nešvarių rankų į nosį, iš nosies į akis (jei vaikas patrina akis) ir t.t.
Net jei jus labai erzina vaiko elgesys, nebarkite ir negėdinkite jo. Paaiškinkite vaikui, kad nosies krapštymas yra netinkamas elgesys, ypač viešose vietose, nes kitiems žmonėms nemalonu tai matyti. Pasitarę su vaiku ir kartu priėmę sprendimą, galite užklijuoti pleistrą ant piršto, kuris primintų apie įprotį. Nuolatinis nosies gleivinės drėkinimas vazelinu, druskos tirpalu ar kitomis specialiomis priemonėmis gali padėti sumažinti nosies dirginimą. Pasitarkite su šeimos gydytoju, kokie preparatai būtų tinkami.
Ritmiški judesiai (galvos daužymas, kūno supimas, plaukų sukiojimas)
Kai kurie vaikai prieš užmigdami nesustodami daužo galvą į kietą objektą, pavyzdžiui, lovelės kraštą. Tai gali trukti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Toks įprotis atsiranda apie devintą mėnesį ir gali tęstis iki 2-3 metų. Taip pat vaikai ramina save sukiodami galvą - gulėdami ant nugaros nesustodami sukioja galvą iš vienos pusės į kitą. Kartais jie galvą sukioja taip stipriai, kad netgi nutrina plaukus pakaušyje. Kitas panašus elgesys - tai kūno supimas, kai vaikas sėdėdamas ar klūpėdamas ima ritmiškai judėti pirmyn ir atgal arba į šonus.
Tokiais ritmiškais judesiais gana dažnai vaikai bando nusiraminti arba stimuliuoti save. Judėjimo ritmas padeda vaikui užmigti, taip pat atitraukti dėmesį nuo skausmo. Nors suaugusiesiems toks elgesys kelia daug nerimo, dažniausiai jis nėra pavojingas vaikui. Vaikai jaučia skausmą ir netranko taip stipriai, kad susižeistų. Įprastai vaikai patys liaujasi kartoję tokį elgesį, kai atranda kitų būdų nusiraminti.
Plaukų sukiojimas ir pešiojimas yra dar vienas savęs raminimo įprotis, kuris atsiranda gana anksti. Kaip ir kiti įpročiai, jis dažniausiai pasireiškia, kai vaikas nuobodžiauja, yra pervargęs ar nerimastingas. Kaip ir kitus įpročius, vaikai dažniausiai išauga ir šį. Svarbiausia - rasti kitų būdų, kaip mažinti įtampą ir stresą.
Sukurkite ritualų, kuriuos atliksite su vaiku prieš miegą. Jie turėtų patenkinti vaiko poreikį ritmiškiems veiksmams, pavyzdžiui, lėtai šokti pagal raminančią muziką, kartu ploti rankomis tam tikrą ritmą ar tiesiog glostyti vaikui galvą klausantis muzikos. Pasidomėkite, ar toks elgesys nėra susijęs su fiziniu skausmu ar konkrečiais dienos išgyvenimais.
Pozityvių įpročių formavimas ir svarba
Gera žinia ta, kad vaikystės įpročiai, kurie neturi neigiamos įtakos sveikatai, dažniausiai yra vaikui nekenksmingi ir išnyksta savaime - vaikai juos tarsi išauga. Jei suaugusieji vaikų įpročiams neteikia pernelyg daug dėmesio, vaikai pamažu patys atranda vis daugiau kitų būdų nusiraminti. Jei tokie įpročiai ima trukdyti vaikui kasdienėse veiklose, kelia grėsmę jo sveikatai ar verčia jaustis blogai, suaugusieji gali šiek tiek padėti, tačiau svarbu nedaryti stipraus spaudimo: nebarti, nepriekaištauti ir neerzinti vaiko dėl jo įpročių.
Pozityvių įpročių kūrimas vaikams turi didelę reikšmę jų fizinei, emocinei ir socialinei gerovei. Pirma, reguliari fizinė veikla, tokia kaip sportas, žaidimai lauke ar šokiai, padeda stiprinti vaikų fizinę sveikatą. Ji skatina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, pagerina raumenų tonusą ir padeda išvengti nutukimo. Antra, sveika mityba yra esminis aspektas augančio organizmo vystymuisi. Vaikams svarbu valgyti įvairius maisto produktus, turinčius visų reikalingų maistingųjų medžiagų. Tai ne tik padeda augti ir vystytis, bet ir formuoja teigiamą požiūrį į maistą, skatina atsakingą mitybą ir šviežių produktų pasirinkimą. Trečia, teigiami socialiniai įpročiai, tokie kaip bendravimas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais, skatina emocinį intelektą. Vaikai, kurie mokosi dirbti komandoje, geriau supranta kitų jausmus ir poreikius, ir tai padeda jiems kurti tvirtus santykius. Be to, teigiami įpročiai, tokie kaip kasdienė rutina ir laiko planavimas, padeda vaikams išmokti organizuotumo. Tai gali turėti teigiamą poveikį ne tik mokymosi procesui, bet ir kasdieniam gyvenimui. Galiausiai, teigiamų įpročių formavimasis skatina vaikus tapti savarankiškais. Kai vaikai įgyja įgūdžių, tokių kaip savikontrolė, atsakomybė ir savarankiškumas, jie tampa labiau pasitikintys savimi.
Tėvų vaidmuo formuojant mitybos įpročius
Tėvų vaidmuo formuojant vaikų mitybos įpročius - pats didžiausias! Tyrimai rodo, kad vaikai perima tėvų mitybos įpročius - nesvarbu, kokie jie būtų. Todėl jeigu manome, kad mūsų netenkina vaiko mitybos įpročiai, reikia pažvelgti į tai, ką patys dedame į burną. Pavyzdžiui, jeigu tėvai geria gaiviuosius gėrimus, tai ir vaikas rinksis ne vandenį. Vadinasi, jeigu mes maitinamės netinkamai, tai taip maitintis linkę bus ir mūsų vaikai. Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumus. Tai, kad kartkartėm tėvai išgeria gaiviųjų gėrimų, pakramsnoja bulvių traškučių ar suvalgo mėsainį, tikrai nepadarys negrįžtamos žalos.
Pradėti reikia kuo anksčiau. Jeigu su vienų dvejų metų vaiku susitarti dar galima, tai su penkiamečiu susitarti yra sudėtingiau. Įrodyta, kad pagal tai, ką valgo dvejų trejų metų vaikas, galima atspėti, ką jis valgys ir aštuonerių. Reikia ne tik vaikui siūlyti įvairų maistą, bet ir patiems tokį valgyti. Įvairiose kūdikių tyrelėse yra ir vaisių, ir daržovių, tačiau, pasisodinę vaiką prie suaugusiųjų stalo, dažnai pamirštame, kad kaskart reikia valgyti ir daržovių. Be to, ne vienas tyrimas jau įrodė, kad svarbu vaikams siūlyti maistą. Vaikai, kurie ne kartą atstumia tam tikrą maistą, jeigu nesiliauni jiems siūlyti, vis dėlto ima ir pabando. Todėl patarimas būtų toks: nesiliaukite siūlę vaikams tai, ko jie, galbūt, iš pradžių net keletą kartų atsisako. Pavyzdžiui, yra tekę siūlyti burokėlius net 10-15 kartų, kol vaikas vis dėlto išdrįso pabandyti mažytį gabalėlį.
Vaikams taip pat yra svarbu, kaip maistas atrodo. Pavyzdžiui, patraukliai pateiktų vaisių vaikai suvalgė vidutiniškai po 135 g, o įprastai pateiktų - po 73 g. Tai, kad suaugę turi būti kūrybingi, įrodo ir dar vienas tyrimas: vaikai valgė dvigubai daugiau daržovių, jei joms būdavo duodami ypatingi pavadinimai. Mokslininkų išvada: jeigu pavadinimai skatina vaizduotę, tai paskatins ir apetitą. Beje, daugiau valgyti sveiko maisto skatina ir aplinka.
Grįžkime prie vaikų. Pradėkite nuo stebėjimo, kas jau patinka vaikui. Pavyzdžiui, gal vaikui patinka vaisių kokteiliai arba vaisinis jogurtas? Vienas lengviausių būdų pratinti vaiką prie vaisių - gerti natūralias vaisių sultis. Žinoma, valgyti vaisius yra geriau, nei gerti sultis, tačiau jau ir sultys - gera pradžia. Padeda ir tai, jei leidžiate vaikui pasirinkti: „valgysi obuolį ar bananą“? Išties paprastai vaisiai vaikams yra skanesni nei daržovės. Todėl pratinant prie daržovių tenka būti išradingesniems. Ir vis dėlto galima daryti daržovių padažus makaronams, įpjaustyti į sriubas, omletus, gardinti jomis picas ir pan. Kaip dar galima sudominti vaiką daržovėmis? Supjaustykite daržoves juostelėmis ir leiskite vaikui mirkyti į, pavyzdžiui, grietinę - taip esu ne vieną vaiką sudominusi morkomis! Kai kuriems vaikams patinka ant žarijų keptos daržovės - dabar kaip tik prasideda sezonas, tad drąsiai galite išbandyti.
Fizinio aktyvumo skatinimas
Fizinis aktyvumas yra būtinas siekiant užtikrinti gerą vaikų sveikatą. Rekomenduojama, kad vaikai kasdien būtų aktyvūs bent 60 minučių. Tai gali būti įvairūs užsiėmimai, tokie kaip bėgiojimas, plaukimas, dviračių mynimas ar žaidimai lauke. Fizinis aktyvumas gali būti skatinamas per žaidimus lauke, sporto užsiėmimus ar šeimos pasivaikščiojimus. Tai ne tik padeda palaikyti gerą fizinę formą, bet ir ugdo komandinio darbo įgūdžius.
Asmeninės higienos ir tvarkos įpročiai
Nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių vaikai pradeda mėgdžioti juos supančią aplinką ir su ja pažindintis. Su kiekvienais metais jų gabumai ir smalsumas aplinkai vis didėja, todėl auga ir svarba juos sudominti asmeninės higienos, manierų ir namų tvarkos klausimais.
Geriausias Jūsų draugas - vaizduotė. Sudominti mažylį - lengva užduotis. Kadangi jis linkęs mėgdžioti viską, ką daro suaugusieji - pagrindine užduotimi tampa žaismingai pateikti informaciją, kad svarbu yra plautis rankas, rūpintis savo dantukais, tvarkingai daryti viską į puodelį ar tualetą ir nepamiršti tvarkytis namų, apsaugant juos nuo netvarkos nykštuko. Svarbiausia vaikelio neišgąsdinti, o tam, kad svarbi informacija būtų pateikiama kūrybiškai, Jums padėti gali keli triukai.
Puodelis - gražiausia kambario puošmena
Norint atpratinti mažylį nuo sauskelnių galima leisti jam pasigaminti savo puoduką. Skatinant susidomėjimą puoduku, parinkite vaikeliui patinkančią jo spalvą, tuomet galite kartu jį apipaišyti, aplipdyti mėgstamų herojų lipdukais - taip mažylis jaus kur kas didesnį interesą pasinaudoti puodeliu. Pratindami mažylį prie puoduko jo neišgąsdinkite per dažnai vesdami jį ten prisėsti, jei nepavyksta - nebarkite, o po sėkmingai įvykdytos misijos vaiką pagirkite! Taip pat paaiškinkite mažyliui, kad tai nėra žaidimų erdvė, neleiskite jam užsibūti ant puodelio.
Per pasaulį - su švariomis rankomis
Taip jau yra, kad mažyliai su pasauliu susipažįsta tiesiogiai jį užuosdami, ragaudami ir savomis rankomis jusdami kas ir kaip jame vyksta. Taip jie kaip magnetai pradeda traukti visokiausius nešvarumus, mikrobus ir bakterijas, todėl ypatingai svarbu yra išmokyti savo vaikelį laikytis higienos reikalavimų ir taisyklingai plautis rankas. Bakterijų akimi negalime nei pamatyti, nei užuosti, bet žaidimo forma galime paaiškinti mažyliui, kaip jos plinta ir kodėl. Pavyzdžiui, jei norite vaizdžiai parodyti kaip visi nešvarumai ant mūsų rankų atrodo, kaupiasi ir keliauja, galite apibarstyti savo mažylio ranką blizgučiais ir paaiškinti, kad tai yra tie nematomi nešvarumai ant rankų. Kai vaikelis palies stalą, kėdę, drabužius ar jūsų ranką matys, kaip lengvai blizgučiai plinta namuose. Tai bus ir žaidimas ir mažylio edukacija vienu metu.
Reguliarus dantų valymas - pirmiausia tėvelių atsakomybė
Natūralu, kad pradėjus kaltis pirmiesiems dantukams vaikučiai tampa irzlesni ir viską iš eilės deda į burną. Padėkite savo mažyliui ir pradėkite masažuoti jo dantenas dar iki prasikalant pirmajam dantukui - taip ne tik pakasysite dantenas, pagerinsite kraujotaką burnos ertmėje, bet ir pradžiuginsit savo mažylį, nes dažnai šis veiksmas vaiko akyse būna priimamas kaip smagus ir malonus žaidimas. Taip pat jis pripras prie fakto, kad reikia rūpintis savo dantimis ir kažkas nuolat vyksta jo burnoje. Pirmuosius dantukus galima valyti sudrėkinta marlės skiautele arba specialiomis vaikiškomis dantų servetėlėmis.
Kad vėliau dantukų fėja gautų tik balčiausias ir sveikiausias dantukus - atsakomybė krenta ant tėvelių pečių. Pagal visas odontologų rekomendacijas, savo vaiko dantų valymu jie turi užsiimti maždaug iki 7 metukų. Mažylių motoriniai sugebėjimai nėra pilnai išsivystę, tad tinkamai išsivalyti dantis jiems yra paprasčiausiai per sunki užduotis.
Svarbu, kad rūpinimasis dantukais jūsų vaikeliui taptų maloniu įpročiu, todėl dantys turi būti kasdien reguliariai valomi ryte ir vakare. Prieš miegą ir jau išsivalius dantis vaikeliui nereikėtų nieko valgyti, o jei jis ištroškęs - tiesiog duoti vandens. Dar vienas naudingas vaiko įprotis galėtų būti burnos skalavimas vandeniu po valgio. Tai paprasčiausias būdas sumažinti maisto likučių kiekį burnoje ir taip papildomai apsaugoti dantukus. Nepraleiskite nė vieno valymo ir taip nuo mažens pratinkite vaiką prie kasdienės dantukų priežiūros rutinos.
Namų ruoša drauge gali papildyti bendravimą su vaikeliu
Visi darbai smagesni, kai juos atliekame kartu! Namų ruošos darbeliai taip pat gali tapti prasmingu žaidimu, kuomet ir namai taps švaresni, ir mažylis mokysis tvarkos ir kruopštumo jau nuo ankstyvų dienų! Kaip žinia, geriausiai vaikai informaciją įsisavina per gerus pavyzdžius, todėl niekada neatsisakykite geranoriškai siūlomos mažylio pagalbos, nors ji gali ir prailginti tvarkymosi laiką. Kadangi visi vaikai mėgsta žaisti su vandeniu, smagus darbelis, kurį galite veikti kartu yra indų plovimas. Kartais iškeiskite indaplovę į indų plovimą rankomis. Kartu su vaikeliu plaunant ir šluostant lėkštes ar įrankius ne tik lavinsite vaiko motorinius gebėjimus, bet ir leisite jam truputį pasitaškyti, pažaisti su putomis ir daugiau laiko praleisite kartu. Valant dulkes atlikite bandymus su vandeniu, parodykite mažyliui, kaip muilas nuo vandens srovės virsta putomis, iš kurių pradžioje galima formuoti įvairiausias putų figūras.
Tvarumo ugdymas nuo mažens
Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams dėmesį sukoncentruoti sunkiau, todėl edukaciją apie tvarumą itin naudinga paversti savotišku žaidimu kasdienėse veiklose, pavyzdžiui, net keliaujant apsipirkti į parduotuvę.
Penki būdai, kaip supažindinti vaikus su tvarumu:
- Kalbėkite apie sąvoką: paaiškinkite tvarumo prasmę, naudą bei kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkai bei žmonėms draugiškesnės veiklos. Pirkdami maisto produktus vaikams papasakokite apie pakuotes - kuo popierinės skiriasi nuo plastikinių. Taip pat priėję prie kasdien vartojamų produktų, pavyzdžiui, tokių kaip pienas ar duona, paaiškinkite, kokie gamtiniai ir žmogiškieji ištekliai yra reikalingi jiems pagaminti. Nepamirškite atkreipti vaikų dėmesį į ekologiškus produktus, įvardinkite juos kaip gerus tvarumo pavyzdžius. Svarbu neapkrauti vaikų dideliu informacijos kiekiu - patys klauskite klausimų, įtraukite juos į diskusiją bei sužinokite, kaip jie supranta tvarumo sąvoką.
- Tėvų pavyzdys: vaikai yra labai pastabūs, todėl tikrai mato, kai jūsų veiksmai neatitinka žodžių. Jei norite suformuoti tinkamą požiūrį į tvarumą, svarbu rodyti aktyvų pavyzdį.
- Apsipirkimas kaip žaidimas: paverskite apsipirkimą tvarių produktų „medžiokle“ - paprašykite, kad vaikai padėtų jums išrinkti aplinkai ir žmonėms draugiškesnius produktus. Vaikai gali rinkti produktus, kurie yra be pakuotės arba yra supakuoti į aplinkai draugiškesnę, tai pat atkreipti dėmesį į tam tikras etiketes ar lipdukus bei atpažinti tvarumą žyminčius ženklus ant įpakavimų. Taip pat nepamirškite papasakoti apie maisto švaistymo problemą ir kodėl tai neigiamai veikia aplinką.
- Daugkartinių maišelių dekoravimas: apie daugkartinių maišelių naudą papasakokite surengdami jų dekoravimo dirbtuves. Pasiruoškite audiniams tinkamus žymeklius, dažus ir kartu su atžalomis dekoruokite daugkartinius maišelius. Vaikams ne tik bus smagu juos išmarginti savo piešiniais, bet ir papuoštus maišelius naudoti parduotuvėje.
- Pakuočių perdirbimas: pasikalbėkite su vaikais apie tai, kaip gaminamos popieriaus pakuotės ir kodėl jų perdirbimas gali padėti išsaugoti miškus. Kai vaikai supras, kaip svarbu rinktis lengviau perdirbamas ir mažesnę žalą aplinkai darančias pakuotes, namuose jas kartu atsakingai išrūšiuokite. Paruoškite atskiras šiukšliadėžes plastiko, popieriaus ir stiklo pakuotėms bei maisto atliekoms. Kartu su vaikais paruoškite paveikslėlius, tinkančius kiekvienai atliekų dėžėj ir jas papuoškite piešiniais.
Socialinių įgūdžių ir emocinio intelekto ugdymas
Vaikystė yra kritinis laikotarpis, kai formuojasi įpročiai, kurie gali turėti ilgalaikę įtaką asmens gyvenimui. Vaikų sveikata yra viena iš svarbiausių aspektų, lemianti jų fizinę, emocinę ir socialinę gerovę. Sveikas vaikas turi daugiau energijos, geresnę nuotaiką ir geba efektyviau mokytis.
Emocinė sveikata taip pat yra neatsiejama nuo bendros vaikų sveikatos. Vaikai, kurie mokomi atpažinti ir valdyti savo emocijas, lengviau susidoroja su stresu ir iššūkiais. Tėvai gali padėti vaikams išsiugdyti emocinio intelekto įgūdžius, skatindami atvirą komunikaciją, empatiją ir problemų sprendimo gebėjimus.
Socialiniai įgūdžiai, tokie kaip bendravimas, bendradarbiavimas ir pagarba kitiems, yra būtini norint sukurti harmoningas santykius su bendraamžiais ir suaugusiais. Vaikai, lankantys būrelius, dienos centrus ar įsitraukiantys į visuomeninę veiklą, būna savarankiškesni, vystosi atsakomybės jausmas, ugdoma kantrybė ir gebėjimas valdyti emocijas. Tokie vaikai patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei išradingumo poreikius.
Jei namuose ir už jų ribų patenkinamas vaiko poreikis bendrauti, būti išklausytam, toks vaikas lengviau įveikia sunkumus, lengviau priima sprendimus, geba reikšti mintis. Nepaprastai svarbūs vaikui elementarūs pokalbiai, domėjimasis jo kasdiene veikla. Vaikai, kuriems tėvai skiria nepakankamai dėmesio, dažnai būna atsiskyrę, nepasitikintys savimi, trūksta gebėjimų prisitaikyti prie naujų situacijų, užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais. Dėl negebėjimo prisitaikyti tokie vaikai patiria emocinių ir elgesio sunkumų, dažnai linkę elgtis netinkamai, laužyti taisykles.
Kantrybė ir supratimas - tėvų įrankiai
Įpročiai atsiranda pamažu, taigi jiems reikia laiko ir išnykti. Būkite kantrūs. Dingę įpročiai gali sugrįžti laikotarpiais, kai vaikas patiria daug pokyčių ar streso. Svarbu priimti tai kaip normalų dalyką ir vėl iš naujo pastebėti vaiko pastangas ir paskatinti už tai. Kai tėvai pagiria, kad vaikui sekasi siekti tikslų, jis tik dar labiau nori stengtis.
Svarbiausia - suprasti, kas kelia vaikui stresą ar įtampą ir stengtis vengti tokių situacijų. Kai su jomis vaikas susiduria, reikia jam suteikti palaikymą, būti šalia, kalbėtis apie nerimą keliančius dalykus. Labai svarbu, kad pats vaikas norėtų atsikratyti įpročio. Kartu ieškokite sprendimų kalbėdamiesi apie tai, kas galėtų padėti.
