Vaiko kalbos raida - sudėtingas ir ilgas procesas, kurio metu kalba tampa pagrindine bendravimo ir pažinimo priemone. Intensyviausias kalbos raidos etapas vyksta ankstyvaisiais vaiko metais. Tėvai, globėjai ir pedagogai atlieka lemiamą vaidmenį, kurdami skatinančią kalbinę aplinką ir siūlydami veiklas, tinkamas kiekvienam raidos etapui. Įgalinkime vaikus pasitikėti savimi, būti komunikabilius ir sukurkime tvirtą pagrindą jų akademinei ir asmeninei sėkmei.
Kalbos raidos etapai
Kūdikystė: Pirmieji garsai ir supratimas
Kalbos supratimo pagrindai formuojasi dar kūdikystėje. Gimę kūdikiai geba atskirti ir apdoroti savo gimtosios kalbos garsus. Pirmą savaitę nuo stipraus garso naujagimis krūpčioja, mirkčioja, nuo vidutinio - pasikeičia pulsas, kvėpavimas. Ketvirtosios savaitės pabaigoje pastebimas raminantis lopšinės poveikis. Naujagimio garsai (rėkimas, verkšlenimas) yra reakcija į išorinius ir vidinius dirgiklius. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai leidžia įvairius burbuliavimo, gugavimo, burbėjimo garsus. Antro mėnesio pabaigoje-trečio pradžioje prasideda aktyvesnis suaugusiojo ir kūdikio bendravimas. Kūdikis pradeda čiauškėti. Čiauškėjimas padeda susidaryti ryšiams tarp kalbos padargų. Čiauška ir kurti kūdikiai! Apytikriai iki šešių mėnesių įvairių tautybių kūdikiai čiauška vienodai. Kūdikiai pradeda tarti pirmuosius skiemenis: au, ai, eu. Šiuo metu jie jau turi suprasti dažnai vartojamus žodžius žinomoje aplinkoje, tariamus įprastine intonacija, sugeba parodyti, kur yra lėlė, mama, brolis. Antrame pusmetyje prasideda elementarus, nepilnas kalbinis bendravimas, nes kalba tik suaugusysis, o vaikas atsako mimika, gestu, veiksmu. Kūdikis čiauškėdamas vis dažniau pradeda tarti gimtosios kalbos garsus. Bendraujant nuolat girdimi garsai įtvirtinami. Nuo šiol vis svarbesnį vaidmenį atlieka klausos analizatorius. Kūdikis kas mėnesį balsių ir priebalsių taria vis daugiau. Garsų sumažėja. Prasideda tylos laikotarpis - pasiruošimas prasmingam kalbėjimui. Vaikutis turi pradėti tarti pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius, pažinti atskirai pavaizduotus, o pusantrų metų - ir siužetiniame paveikslėlyje nupieštus daiktus. Pirmiausia vaikas išmoksta suprasti artimiausių aplinkos daiktų pavadinimus, paskui - suaugusiųjų vardus, kūno, veido dalių pavadinimus. Vaikai sužino daugelio veiksmų ypatybių pavadinimus, vertinančius žodžius (gerai, blogai). Kūdikiai paprastai pradeda guguoti maždaug 6-9 mėnesį.
1-2 metai: Reikšmingas kalbos šuolis
1-2 metų laikotarpis žymi reikšmingą kalbos raidos šuolį. Vaikai nuo pavienių žodžių pereina prie trumpų sakinių formavimo, nuosekliau išreikšdami savo mintis, norus ir pastebėjimus. Antraisiais metais ypač sparčiai pildosi mažylio kalbos žodynas, vaikui lengviau susikalbėti ir gauti reikalingus atsakymus. Maži vaikai tarsi kempinės sugeria kiekvieną žodį ir frazę iš savo aplinkos. Kalbėkite kuo taisyklingiau, natūraliu balsu. Skatinkite aiškų tarimą, modeliuodami teisingus garsus ir žodžius. Pakartokite žodžius, kai vaikas neteisingai juos ištaria, ir patvirtinkite, kai vaikas žodį ištaria teisingai. Dvejų metų mažylis praktiškai supranta visus įprastus žodžius, kuriais suaugusieji vadina aplinkos daiktus. Būdami dvejų metukų vaikai gerai skiria net ir vienu garsu besiskiriančius žodžius. Vaikas ne tik išmoksta tari žodžius, sudaryti sakinius, bet ir mokosi bendrauti. Mažasis klausosi, ką kalba suaugusieji, jam patinka klausytis pasakų ir eilėraščių. Atkreipkite dėmesį, kad pasakose, kurios skirtos šiam amžiui, yra daug pakartojimų. Katinėlis eina už kalnelio net tris kartus, trys paršiukai stato tris namus, senelė vis kartoja sakinį apie dureles, kurios pačios atsidaro. Dvejų-trejų metų vaikų kalbos ir kalbėjimo raida yra intensyvus ir dinamiškas laikotarpis, kai vaikas palaipsniui pereina nuo trumpų žodžių prie paprastų frazių, mokosi sekti nurodymus, o jo gebėjimas suprasti aplinkos kalbą sparčiai auga. Vaiko žodynas supratimo prasme sparčiai auga - jis jau supranta daugiau žodžių, nei pats gali tarti ar naudoti. Paprastais atvejais vaikas sugeba suprasti trumpus, konkrečius nurodymus, ypač jei jie susiję su kasdieniais veiksmais ar pažįstamais daiktais. Gali sekti elementarias vieno ar dviejų veiksmų instrukcijas, ypač jei jos pateikiamos aiškiai ir palaipsniui. Taip pat vaikas jau gali suprasti paprastus klausimus („kur?“, „kas?“), aplinkos sąvokas („ant“, „po“, „į”) ir priešingybes („didelis/mažas“). Pradeda vartoti dviejų žodžių sakinius (pvz., „mama duok“, „tėtis eina“).
3-5 metai: Gramatikos ir vaizduotės tobulėjimas
3-5 metais ypač tobulėja vaiko kalbos gramatika ir sakinių struktūra. Vaikai efektyviai vartoja įvardžius, veiksmažodžių laikus. Be to, vaikų nuo 3 metų vaizduotė yra labai laki. Daug dėmesio skirkite vaiko vaizduotei lavinti. Leiskite žaisti vaidmenų žaidimus, kurti ir išreikšti save. Pasakokite istorijas, klausykite vaiko pasakojimų, juos aptarkite, iliustruokite. Vaikas jau vartoja 3-5 žodžių sakinius. Įžengus į trečiuosius gyvenimo metus, vaikai vis labiau mėgsta kurti savo trumpas istorijas - jie mėgina pasakoti patys, kartais maišydami tikrus įvykius su fantazija, imituodami girdėtas pasakas ar patirtis. Tai yra labai svarbus etapas, nes vaikai pradeda suvokti, kad kalba gali būti ne tik informacijos perdavimas, bet ir kūrybinė veikla, būdas išreikšti mintis, jausmus ar net pasijuokti. Tęsiasi vaikų fiziologinis šveplavimas. Baigiasi fiziologinis šveplavimas. Kasdienėje kalboje vaikai gerai taria 2-3-4 skiemenų žodžius. Tobuliau taria ilgesnius žodžius, tačiau dar pasitaiko, kad sukeičia žodžiuose garsus, kuriuos šiaip jau taria gerai. Toliau gausėja žodynas. Žodžių atsarga labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir auklėjimo. Šiuo metu vaiką domina žodžių forma, jis sukuria naujų žodžių. Ketvirtųjų metų vaikų kalba gramatiškai gana taisyklinga, klaidų mažėja. Tinkamai vartojami linksniai, skaičiai, giminės, žodžiai tarpusavyje derinami. Sparčiai tobulėja rišlioji kalba. Pradėdami sakinį jie dažnai sako „o“, ar daro pauzę po pirmo žodžio. Vartojamų žodžių reikšmės gana tikslios, bet šio amžiaus ir vyresni vaikai dar nesupranta daugelio žodžių perkeltinės reikšmės. Tai rodo, kad vystosi vaiko mąstymas. Žinoma, sakiniai dar neprilygsta literatūrinei kalbai. Penkiamečių pasakojimai dažnai be pradžios ir pabaigos, šokinėjama nuo vieno įvykio prie kito, keičiami ir painiojami erdvės bei laiko vaizdiniai. Klausytojo klausimai sukelia nepasitenkinimą.
Nuo 5 metų: Mokykla ir tolesnis tobulėjimas
Maždaug 5-iais metais vaikai dažnai pradedami mokyti skaityti. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą jo kalbos įgūdžiai toliau tobulėja. Vaikų kalbos žodynas vis turtingesnis, mokykloje aktyviai tobulinama rašytinė išraiška. Vienas iš mokymo pradinėje mokykloje tikslų - gebėjimas skaityti ir suprasti parašytą tekstą. Siūlykite vaikui pildyti dienoraštį, kurti ir rašyti. Prieš pradedant lankyti mokyklą, vaiko žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų. Tobulėja sudurtinių žodžių daryba. Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį į išlikusius tarimo trūkumus. Jie gali peraugti į rašytinę kalbą. Vaikai, lankantys darželį, per specialias pratybas yra mokomi atskirti žodžio ribas, skiemenuoti, nurodyti garso vietą žodyje. Plečiantis pažinimo interesams, vaikas pradeda naudotis kontekstine kalba. Norint ją suprasti, nebūtina žinoti situaciją. Vyresnio amžiaus vaikams atsiranda būtinybė paaiškinti žaidimo taisykles, o aiškinant būtina nuosekliai išdėstyti faktus, nurodyti pagrindinius ryšius. Nors išsamų aiškinimą priešmokyklinukai dažnai pakeičia paprastesne situacine kalba. Taip atsitinka dėl besibaigiančios išorinės kalbos perėjimo į vidinę. Tai nėra blogai.
Kaip skatinti vaiko kalbos raidą?
Smulkiosios motorikos svarba
Mokslinių tyrimų duomenimis, vaiko smulkioji motorika yra tiesiogiai susijusi su jo kalbos įgūdžiais. Kalbos raidai labai svarbus smulkiosios motorikos lavinimas. Kaip ir minėjome, smulkiosios motorikos ir kalbos įgūdžių ryšys įrodytas mokslinių tyrimų duomenimis. Rašymas - viena svarbiausių kalbos raiškos formų. Svarbu tai, kad rašymas yra viena iš kalbos raiškos formų. TIESA, TIESA, TIESA! Ne tik, kad reikia, bet ir būtina dirbti su pirštukais, tikslinti judesius, piešti, vedžioti, spalvinti, dažyti, glamžyti, lankstyti, kaišioti, klijuoti ir visa kita, ką galime žaisti, siekdami išlavinti pirštukų judesius. Pateikite vaikui jo amžių atitinkančių skirtingų tekstūrų žaislų, skleidžiančių įvairius garsus. Naudokite barškučius, įvairius amžių atitinkančius žaislus. Rinkitės konstruktorius, smulkias rūšiavimo detales, vaiko amžiui tinkančias dėliones, leiskite dėlioti kruopas, makaronus, kitas buityje turimas priemones. Mūsų klientų pamėgtos veiklos knygos su daugkartiniais lipdukais - lavinkite ne tik smulkiąją motoriką, bet ir pažinimo funkcijas bei akies-rankos koordinaciją.
Veiklos, skatinančios kalbos raidą
Kalbėkite kuo taisyklingiau, natūraliu balsu. Skatinkite aiškų tarimą, modeliuodami teisingus garsus ir žodžius. Pakartokite žodžius, kai vaikas neteisingai juos ištaria, ir patvirtinkite, kai vaikas žodį ištaria teisingai. Vaikai nuo pavienių žodžių pereina prie trumpų sakinių formavimo, nuosekliau išreikšdami savo mintis, norus ir pastebėjimus. Antraisiais metais ypač sparčiai pildosi mažylio kalbos žodynas, vaikui lengviau susikalbėti ir gauti reikalingus atsakymus. Leiskite žaisti vaidmenų žaidimus, kurti ir išreikšti save. Pasakokite istorijas, klausykite vaiko pasakojimų, juos aptarkite, iliustruokite. Mokykitės rašyti su žaliaplaukiu berniuku Skilsu! Na, o jei rašyti įprastu būdu, popieriuje, atsibodo.. Raides pažinkite su lavinamosiomis kortelėmis! Šį tą siūlome ir mažyliams! Palegva su pagalba mokykite įsitraukti ir vaiką (kuo daugiau kartų kartosite, tuo lengviau bus pakartoti vaikui). Gesto naudojimas kartu su žodžiu veikia kaip tiltas - komunikacija gestu įgauna prasmę, nes vaiką kiti pradeda suprasti, ugdote smulkiąją motoriką, suvokimą (aš padariau gestą - gavau, ko noriu), paskui pasakyti „duo“ arba „no“ pasidaro ne taip jau sudėtinga. Atsispyrus nuo gesto, einate prie „duo“, tada galite pridėti ir „ma“. Štai ir sakinys - duok man. Nepamirškite džiaugsmo ir smagumo visame mokymosi procese. Laviname gebėjimą atpažinti aplinkos garsus - ugdome gebėjimą atpažinti kalbos garsus (raides). Įvardinkite garsažodį, kurį nesunku pakartoti, naudokite jį kartu su tikruoju žodžiu (bul bul bul - verda, puodas verda). Taip pat tinka ir ritmo plojimas ar beldimas pvz. žaidžiame būgną. „Ta ta ta“ (mušate būgną tris kartus) - vaikas turi atkartoti tikslų jūsų būgno ritmą. Pradėkite nuo paprastų ritmų ir užduotį vis sunkinkite. Visai neseniai rengiau trumpą video pamoką apie tai, kaip mokyti vaikus kalbėti, pateikiau penkis nesudėtingus būdus tai padaryti namuose. Skaitykite: rinkitės knygas su ryškiais paveikslėliais, apžvelkite paveikslėlius, klauskite, ką vaikas mato, skatinkite kalbėti. Klausinėkite paprastais atvira forma klausimais, kurie skatina pokalbį, o ne vien tik „taip/ne“ atsakymus - pavyzdžiui: „Koks tavo mėgstamiausias žaislas?“, „Nori pieno ar sulčių?“ Tai skatina vaiką gilinti mintis ir lavinti žodyną. Išnaudoti kasdienes situacijas, pavyzdžiui, eidami į parduotuvę, galite vaiko paklausti, ką jis mato, kokios spalvos daiktai, kokį skonį turi maistas, kokie daiktai yra dideli ar mažesni.
5 kalbos ugdymo žaidimai: ĮVARDINIMAS
Kada reikalinga specialistų pagalba?
Logopedė - specialioji pedagogė, turinti 7 metų darbo patirtį dirbant su ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus vaikais. Kaip žinoti, ar vaikas tikrai atitinka reikiamą kalbos raidos etapą? Kada reikalinga papildoma švietimo pagalbos specialistų pagalba? • aptarsite vaiko kalbos raidą nuo 1 m. Kaip galiu skatinti 1-2 metų vaiką aiškiai, teisingai ištarti žodžius? Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kalbos sutrikimų esti labai įvairių ir juos dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. „Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą“, - sako logoterapeutė I. Stankuvienė. Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios. Be to, I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. „Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą. Netgi logoterapeutams su jais dirbti sudėtingiau - jie nesiklauso, laksto kabinete, griebia visus žaislus iš eilės“, - sako „Asmens sveikacijos klinikos“ specialistė. Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba. Nuo vėluojančios kalbos raidos iki mikčiojimo „Asmens sveikacijos klinikos“ vaiko raidos centre dirbanti specialistė sako, kad pas logoterapeutą papuola ne tik tie vaikai, kurių kalbos raida vėluoja. Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti. Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti. Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos. Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo etc. Taip pat juos gali lemti ir kalbos padargų paralyžius, parezė, neišoperuoti adenoidai, polipai, somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka. Pasak vaiko raidos centro „Asmens sveikacijos klinikoje“ logoterapeutės, vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos. Kada tėvams reiktų sunerimti? „Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks“, - sako I. Stankuvienė. „Asmens sveikacijos klinikos“ specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis jei: Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;2 metų vaikas netaria trumpų frazių;3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito. Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Apsilankius pas logoterapeutą yra įvertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės, kurių vėlesniame darbe - šalinant, švelninant kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo, komunikacijos sutrikimus, mokymosi sunkumus - laikosi logoterapeutas. „Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip būna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos,“ - sako I. Stankuvienė.
