Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu itin svarbu rūpintis ne tik būsimo vaikelio, bet ir savo sveikata. Viena iš svarbių profilaktinių procedūrų, atliekamų nėštumo metu, yra gimdos kaklelio citologinis tyrimas, dar žinomas kaip PAP testas. Nors kai kurios moterys baiminasi šios procedūros, svarbu suprasti jos reikšmę ir saugumą.
Kas yra citologinis tyrimas ir kokia jo svarba?
Citologinis tyrimas bendrąja prasme yra laboratorinis tyrimas, kurio metu tiriamos organizmo ląstelės, paimant audinių nuograndas, tepinėlius ar mėginius į skystą terpę. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas, vadinamasis PAP tyrimas, yra itin svarbus, nes jis padeda nustatyti pakitimus gimdos kaklelyje, taip leidžiant laiku užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui.
Kasmet pasaulyje ši onkologinė liga diagnozuojama maždaug pusei milijono moterų, tuo tarpu Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400-500 pacienčių. Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą po krūties vėžio 15-44 metų moterų onkologinė liga, o mirštamumo nuo onkologinių ligų priežasčių struktūroje užima trečiąją vietą. Diagnozės nustatymo metu 1-3 proc. moterų būna nėščios arba 12 mėnesių po gimdymo.
Nėščiųjų prognozė sergant gimdos kaklelio vėžiu yra tokia pati kaip ir nenėščių moterų, esant tokiai pačiai ligos stadijai, auglio tipui ir dydžiui.
Lietuvoje jau dvidešimt metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuria siekiama ištirti moteris nuo 25 iki 59 metų (imtinai), ar nėra ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų, o jei yra - paskirti gydymą. Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. atliekamas citologinis tyrimas (kartą per trejus metus), moterims nuo 35 iki 59 m. - kartą per penkerius metus. Daugelyje pasaulio šalių moterims atliekamas pirminis ŽPV tyrimas, nes būtent šis virusas sukelia gimdos kaklelio ikivėžines būkles bei vėžį.
Tiek citologinį, tiek žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimą moteriai gali paskirti ne tik gydytojas akušeris-ginekologas, bet ir šeimos gydytojas. Tačiau kiekviena sveika moteris gali savarankiškai nuspręsti, kada nori pasidaryti citologinį tyrimą. Pavyzdžiui, pasikeitus seksualiniams partneriams, gyvenimo būdui, susilpnėjus imunitetui, moteris gali pageidauti atlikti tyrimą dėl ŽPV, mat šis virusas plinta lytiniu būdu. Taip pat ji gali paprašyti paimti onkocitologinį tepinėlio.
Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?
Gydytojai pastebi, kad kai kurioms moterims gimdos kaklelio tyrimas kelia baimę, nes galvoja, jog tai skausminga procedūra, kartais painiojama su biopsija. Tačiau gydytojai patikina, jog šis citologinis tyrimas nėra skausmingas ir atliekamas labai paprastai: specialia šluotele ar šepetėliu paimama šiek tiek medžiagos iš gimdos kaklelio. Procedūra trunka vos kelias minutes.
Gimdos kaklelio tyrimas atliekamas lytinį gyvenimą pradėjusioms moterims, mažiausiai 1 kartą per metus, ne menstruacijų metu, geriausia 10-20 menstruacinio ciklo dieną. Esant neatidėliotinam poreikiui, tyrimą galima atlikti ir kitomis menstruacinio ciklo dienomis. Nėštumo metu šis tyrimas taip pat yra saugus.
Kuo skiriasi atliekamų tyrimų technika?
Citologiniai tyrimai gali būti atliekami naudojant dvi technologijas:
- Senuoju būdu: tepinėlis tepamas ant stiklelio.
- Naujuoju būdu: tepinėlis dedamas į skystą terpę.
Be to, jis labai parankus, jei prireikė atlikti papildomų tyrimų (pvz., dėl ŽPV ar lytiškai plintančių ligų), tokiu atveju užtenka iš tos pačios skystos terpės atlikti šiuos tyrimus.
Pasiruošimas tyrimui:
- Likus 48 valandoms iki tyrimo negalima turėti lytinių santykių.
- Taip pat likus 48 valandoms iki tyrimo negalima naudoti jokių makšties žvakučių, kremų ar kitų medikamentų.
- Prieš tyrimą rekomenduojama nesidomėti ir nesinaudoti makšties ir makšties prieangio higienos priemonėmis (pvz., nenaudoti dušo, neplauti makšties iš vidaus).
Kaip vertinti tyrimo rezultatus?
Citologinių tyrimų rezultatus vertina gydytojas akušeris-ginekologas arba šeimos gydytojas. Jei randamas ŽPV, bet onkocitologinis tepinėlis yra geras, vis tiek pacientė nepaliekama be priežiūros. ŽPV infekcija negydoma, bet stebima, ar šis virusas nesukels pakitimų gimdos gleivinėje (tai priklauso ir nuo moters imuninės sistemos, gyvenimo būdo ir pan.). Būtina atminti, jog asmenys, turintys ŽPV, yra didesnės gimdos kaklelio vėžio rizikos grupėje.
Jei randama tam tikrų pakitimų onkocitologiniame tepinėlyje, rizika išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui gerokai padidėja, tačiau, anot gydytojų, tai dar nėra diagnozė. Tokiu atveju kalbama apie displaziją - būklę, kai gali vystytis gimdos kaklelio vėžys, bet nebūtinai taip ir bus. Pacientei paskiriami tolesni gimdos kaklelio tyrimai, t. y. atliekama kolposkopija (apžiūra mikroskopu), kurios metu stebima, ar yra pakitimų gimdos kaklelyje. Jei aptinkama, sprendžiama, ar reikalinga biopsija - audinio gabalėlio paėmimas iš pakitusių gimdos kaklelio vietų. Nuo to, koks yra pakitimų laipsnis, priklauso ir gydymo taktika. Anksti nustatyti ikivėžiniai pakitimai sėkmingai išgydomi.
Infekcijos nėštumo metu
Nėštumo metu bet kokia infekcija gali būti pavojinga ir turi būti gydoma. Jei makšties tepinėlio atsakymas rodo infekciją, svarbu žinoti, kokia ji yra. Jeigu tai lytiškai plintanti liga (pvz., chlamidija ar mikoplazma), tuomet, jeigu partneriai pilnai išsigydo, liga pati savaime atsinaujinti negali. Tačiau jei tai, tarkim, E. coli ar panašios bakterijos, gali prireikti specifinio gydymo.
Grybelinis uždegimas nėštumo metu taip pat turėtų būti gydomas antifungicidiniais vaistais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, trichomonazinis kolpitas, taip pat reikalauja gydymo.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika ir gydymas nėštumo metu
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs tyrimai gimdos kaklelio būklei įvertinti, ypač jei kyla įtarimų dėl vėžio. Gimdos ir kiaušidžių ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis tyrimas, kurio metu gydytojas echoskopu gali pamatyti audinių struktūrinius pakitimus. Šiam tyrimui atlikti naudojamas echoskopas - specialus aparatas, kurį sudaro daviklis ir ekranas.
Nėštumo metu taškinė biopsija atliekama tik tuo atveju, jeigu yra didelių pakitimų, įtariama, kad yra invazija, ar stebimas navikas. Gimdos kaklelio kūginė biopsija planuojama tarp 14 ir 20 nėštumo savaitės. Pirmoje nėštumo pusėje galimas klubinių limfmazgių šalinimas, siekiant juos ištirti, tačiau išlieka nemaža rizika nėštumui ir motinai.
Tolimųjų metastazių vertinimui dažniausiai atliekami nejonizuojantieji vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsinis tyrimas ir magnetinio rezonanso (BMR) tyrimas.
Jei moteris nusprendžia tęsti nėštumą, akušerinė priežiūra vyksta kaip didelės rizikos nėštumo metu, o akušerinė patologija gydoma pagal įprastinius algoritmus. Ligos IA1 stadija patvirtinama po kūginės biopsijos. Jei pacientei, kuriai IA1 ligos stadija, išpjauto audinio riboje displazija išlieka, nėščioji kliniškai tiriama kas mėnesį, gimdos kaklelio citologija atliekama kas tris mėnesius. Po gimdymo kartojami tyrimai ir, jei yra indikacijų, pakartotinai atliekama kūginė biopsija.
Jei gimdos kaklelio vėžys progresavęs (IB2 ir vėlesnė stadija), neoadjuvantinė chemoterapija yra vienintelis gydymo būdas, leidžiantis tęsti nėštumą, kol vaisius galės saugiai gimti. Gydymą chemoterapiniais preparatais reikėtų nutraukti likus ne mažiau kaip 3 savaitėms iki planuojamo gimdymo, kad atsinaujintų kraujo ląstelių gamyba kaulų čiulpuose ir citotoksiniai vaistai per placentą pasišalintų iš vaisiaus. Chemoterapija netaikoma, kai formuojasi vaisiaus vidaus organai. Nėštumą tokiu atveju rekomenduojama užbaigti priešlaikiniu cezario pjūviu.
Gimdos kaklelio vėžys nėštumo metu | Ashley istorija
Norint išvengti daugelio ligų, gydytojai ragina visas moteris reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir aktyviai dalyvauti prevencinėse programose. Šeimos medicinos centre gydytojai specialistai laiku ir greitai paskirs visus reikalingus tyrimus, paaiškins jų rezultatus ir suteiks kitą reikalingą konsultaciją.
tags: #citologinis #tyrimas #nestumo #metu
