Neįtikėtina tiesa apie chemoterapijos ciklus vaikams – ką turi žinoti kiekvienas tėvas!

Chemoterapija yra medikamentinis gydymo būdas, kurio metu nuslopinamas ląstelių dauginimasis ir sunaikinamos navikinės ląstelės. Tam tikslui naudojami citoksiniai vaistai, kitaip vadinami citostatikais. Chemoterapija taikosi į ląsteles, kurios greitai auga ir dalijasi, kaip daro vėžinės ląstelės. Skirtingai nuo operacijos ar spindulinė terapija chemoterapija veikia visame kūne. Tačiau ši terapija taip pat gali paveikti kai kurias greitai augančias sveikas ląsteles, tokias kaip odos, žarnyno, plaukų ir kaulų čiulpų.

Chemoterapija sudaryta iš įvairių gydymo etapų, kurie skiriasi trukme, naudojamų medikamentų deriniais ir siektiniais kiekvieno etapo tikslais. Gydytojai šiuos vaistus paprastai skiria su pertraukomis, todėl prieš kitą dozę turite laiko atsipalaiduoti ir pasveikti. Tai vadinama gydymo ciklu. Kai kurioms vėžio formoms išgydyti reikia trumpesnio laiko tarp ciklų. Tai vadinama dozių tankiu grafiku. Dėl to chemoterapija nuo tam tikrų vėžio formų yra veiksmingesnė.

Siekiant kuo sėkmingiau kovoti su leukemija, Jūsų vaikui skiriamas tam tikras citostatikų derinys. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems ūmine limfoblastine leukemija, dažnai skiriami tokie vaistai: prednizolonas, deksametazonas, vinkristinas, asparaginazė, daunorubicinas, citozaras (citarabinas, ARA-C1, ciklofosfamidas, metotreksatas ir 6-merkaptopurinas. Gydytojas nustatys, kurie vaistai ar vaistų derinys bus skiriami. Chemoterapijos režimas bus sudarytas pagal užsakymą.

Dauguma citostatikų skiriami injekcijomis arba infuzijomis į veną pro nuolatinį kateterį (Broviac kateteris arba Hickman kateteris). Chemoterapijos metu įdėjus adatą gali atrodyti, kad būtų paimtas kraujas. Tik pirmoji injekcija gali būti nelengva, jei ant rankos ar rankos yra laikinas vamzdelis (kaniulė). Neturėtų būti nepatogu, jei turite ką nors pastovesnio, pavyzdžiui, centrinės venos prieigos įrenginį ar prievadą.

Be poveikio leukeminėms ląstelėms, citostatikai taip pat veikia gleivinių, odos ir plaukų ląsteles. Jie gali sukelti pykinimą, nuovargį, viduriavimą, burnos skausmus, skonio pokyčius, odos sausumą ir plaukų slinkimą. Lengvos mėlynės, plaukų slinkimas, burnos džiūvimas, odos pokyčiai ir nemiga yra dažnas šalutinis poveikis. Kitas dažnas šalutinis poveikis yra pykinimas ir nuovargis. Kaip ir dažnas pykinimas, jis skirtingai veikia žmones. Dėl sumažėjusios organizmo gynybos Jūsų vaikas tampa labai imlus infekcijoms. Norint išvengti ir kontroliuoti šiuos nepageidaujamus poveikius, skiriami antibiotikai nuo infekcijos, nuo pykinimo - antiemetikai, taip pat vaistai nuo grybinių infekcijų.

Chemoterapija suteikia geresnes išgyvenimo galimybes (apie 14 mėnesių ilgiau) pacientams, palyginti su tais, kurie buvo gydomi be chemoterapijos. Kiekvienais metais daugiau nei 650000 žmonių ambulatorinėje klinikoje gauna chemoterapiją. Idealiu atveju chemoterapijos dozės negalima praleisti. Tačiau kartais, kai gydytojas ar slaugytoja pakeičia jūsų chemoterapijos planą, daroma pertrauka. Tai gali būti dėl jūsų šalutinio poveikio arba perėjimo į kitą gydymo etapą.

Chemoterapijos tikslai

Chemoterapijos tikslas gali būti įvairus:

Gydymas: Kai kuriais atvejais chemoterapija gali sunaikinti vėžines ląsteles tiek, kad gydytojas nebegali jų aptikti jūsų kūne.
Vėžio augimo atidėjimas: Pirmiausia gydytojas gali patarti chemoterapiją, kad atitoltų arba sulėtintų vėžio augimą. Tai neleis vėžiui plisti į kitas jūsų kūno dalis.
Simptomų mažinimas: Tam tikrais atvejais jis negali išgydyti ar kontroliuoti vėžio plitimo ir yra naudojamas paprasčiau sumažinti navikus, kurie gali sukelti skausmą ar spaudimą. Tai vadinama paliatyvia chemoterapija.

Adjuvantinė ir polichemoterapija

Adjuvantinė chemoterapija - tai neilgos chemoterapijos ciklai skiriami po chirurginio arba spindulinio gydymo faktiškai pagydytam ligoniui, kai nebėra duomenų apie likusį naviką.
Monochemoterapija - tai gydymas vienu chemopreparatu.
Polichemoterapija - tai gydymas, kai kartu skiriami keli chemopreparatai arba jų deriniai su kitais vaistais nuo vėžio.

Kamieninių ląstelių transplantacija

Vaikams ir paaugliams, pirmą kartą susirgusiems leukemija, kamieninių ląstelių transplantacija būtina retai. Paprastai taip gydyti pradedama, jei atkryčio rizika yra labai didelė. Tai galima pritaikyti pacientams, sergantiems tam tikrų potipių ūminėmis limfoblastinėmis leukemijomis, ir pacientams, kuriems negerėja po standartinio gydymo chemoterapija. Taip pat ją galima taikyti pacientams, kurie patyrė atkrytį, arba tiems, kuriems po jau pasiektos remisijos kyla labai didelė atkryčio tikimybė. Tai gali būti jų galimybė pasveikti.

Ši transplantacija yra sveiko donoro kraujo arba kamieninių ląstelių iš kaulų čiulpų perdavimas ligoniui. Svarbu, kad donoras turėtų tokį patį, kaip ir Jūsų vaiko, leukocitų antigenų tipą (ŽLA tipas). Donoru gali būti vaiko brolis arba sesuo, tėvai ir netgi svetimas žmogus. Tinkamas negiminingas donoras bus ieškomas nacionaliniuose ir tarptautiniuose registruose.

Jei donoras yra vaikas, tuomet kamieninės ląstelės bus imamos iš kaulų čiulpų sukeliant bendrą nejautrą. Po tam tikro pasiruošimo kamieninės ląsteles galima gauti ir iš suaugusių donorų kraujo. Būtina laikytis atsargumo priemonių, kad transplantacija būtų sėkminga. Apie jas Jums papasakos transplantacijos komanda - transplantacijos gydytojai, slaugytojai, švietimo darbuotojai ir dietologai.

Tam, kad vaiko organizme galėtų įsitvirtinti transplantuotos kamieninės ląstelės, jo paties kaulų čiulpai turi būti „atjungti“. Todėl Jūsų vaikas prieš transplantaciją gaus dideles chemoterapijos dozes ir kartais radioterapiją, kad būtų sunaikinti jo kaulų čiulpai ir idealiu atveju - visos leukeminės ląstelės. Po transplantacijos Jūsų vaikas yra labai jautrus įvairioms infekcijoms, todėl yra izoliuojamas. Be to, jis gauna vaistų, kurie sunaikina žarnyno bakterijas, todėl jam būtinas specialiai paruoštas maistas. Jei po tam tikro laiko kamieninės ląstelės ima augti ir kraujodara atsikuria, vaikas izoliuojamas tik iš dalies, o galiausiai visiškai nebeizoliuojamas. Prieš transplantaciją donorai gauna išsamią informaciją apie procedūrą, jiems suteikiama parama. Sugrįžus namo po transplantacijos dar praeis daug laiko, kol vaikas galės lankyti mokyklą.

Radioterapija

Radioterapija naikina ląsteles, tarp jų ir leukemines ląsteles. Atsižvelgiant į tai ar jūsų vaikas priklauso didelės rizikos grupei, jam gali būti skiriamas, pvz. Kaukolei švitinti pritaikyta speciali kaukė. Ji padeda jūsų vaikui ramiai sėdėti ir išbūti tokioje padėtyje, kad spinduliai patektų į reikimas vietas. Reikiama spindulių dozė taip pat apskaičiuojama. Jei Jūsų vaikas ruošiamas kamieninių ląstelių transplantacijai, švitinimas trunka ilgiau- apie vieną valandą. Kartais apšvitos dozė skiriama vieną kartą, kartais ji paskirstoma kelioms dienoms. Akys ir plaučiai nuo apšvitos bus apsaugoti švininias apsauginiais dangteliais.

Radioterapija yra nematoma. Jūsų vaikas nejaus, tačiau gulės vienas dideliame kambaryje po dideliu aparatu ir kartais po specialia kauke. Per monitorių ir/arba domofono sistemą Jūs galėsite su juo bendrauti. Kompaktinė plokštelė su mėgstama muzika arba maloni istorija gali nukreipti vaiko dėmesį nuo procedūros. Jūsų vaikas taip pat gali gauti raminamųjų arba, jei reikia, migdomųjų, arba net šiek tiek anestezijos.

Radioterapija, deja, neturi specifinių šalutinių poveikių. Kaukolės švitinimas gali sukelti plaukų slinkimą, viso kūno apšvita - pykinimą, karščiavimą. Nors dauguma šalutinių poveikių po tam tikro laiko dingsta, tačiau lieka tam tikrų pasekmių. Kai kurie vaikai patiria augimo sutrikimų ir neauga taip gretai, kaip turėtų, kiti turi problemų su medžiagų apykaita. Treti turi susikaupimo sutrikimų arba tampa nevaisingi.

CAR-T ląstelių terapija

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse 7 metų vaikui, sergančiui ūmine limfoblastine leukemija, atlikta CAR-T ląstelių terapija. „Svarbiausia, kad mums pavyko suteikti šansą vaikui, kuriam standartiniai gydymo metodai jau buvo nebeveiksmingi“, - sako Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja vaikų onkohematologė doc. dr. G. CAR-T ląstelės tai pažangios terapijos gydymo metodas: sergančio paciento imuninės ląstelės genetiškai modifikuojamos taip, kad jos pradėtų kovoti su liga.

Iš paciento kraujo surenkamos imuninės ląstelės, Santaros klinikų gamybos laboratorijoje išgryninamos ir genetiškai pakeičiamos taip, kad ant ląstelių atsirastų receptoriai, kuriais ji atpažįsta kraujo vėžines ląsteles. Atpažinusi vėžinę ląstelę imuninė CAR-T ląstelė prie jos jungiasi, aktyvuojasi ir vėžinę ląstelę sunaikina.

„Iš paciento kraujo specialia aparatūra surinktos imuninės ląstelės gamybos laboratorijoje atskiriamos nuo kitų kraujo ląstelių, tam tikras jų kiekis pakeičiamas genetiškai, kad būtų atpažįstama vėžinė ląstelė. Laboratorijoje CAR-T ląstelės taip pat ir dauginasi. Procesas tęsiasi 1 savaitę, - aiškina Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius. - Šių ląstelių kokybė įvertinama - ar jos gyvybingos ir sterilios, ar perėmė reikalingą geną, ar pagamino minėtą receptorių, ar pakankamai pasidaugino.

Iki šiol atspariai vaikų leukemijai gydyti buvo naudojami komerciniai CAR-T preparatai, kurie Lietuvoje nebuvo prieinami. „Tai buvo ypač sudėtinga vaikams, sergantiems labai agresyvia, atsinaujinusia leukemija. Tokiais atvejais tiesiog nėra laiko gydymo įstaigos paieškoms ir kelionėms“, - sako vaikų onkohematologė doc. dr. G. Vienas didžiausių Santaros klinikose taikomo gydymo CAR-T ląstelėmis pranašumų - gydymo greitis. „Daugeliui pacientų, ypač vaikų, sergančių ūmine leukemija, tai per ilgas laikas. Alternatyvaus gydymo praktiškai nėra. Tarpinis gydymas - labai toksiškas, su daugybe šalutinių reiškinių, būklės blogėjimu ir net mirtingumu, - aiškina prof. L. Griškevičius. - Santaros klinikose visas procesas - nuo sprendimo, jog toks gydymas reikalingas, iki CAR-T sulašinimo užtrunka iki dviejų savaičių. Tai leidžia greitai reaguoti į ypač agresyvią ligą, tai ženkliai pagerina pacientų galimybes sveikti. Mes prisitaikome prie paciento, o ne pacientas prie gamybos.

„Kad ligoninė galėtų gauti leidimą taikyti terapiją, reikia turėti ląstelių gamybai reikalingą infrastruktūrą, apmokytą personalą, įdiegti gamybos kokybės sistemą, - pabrėžia Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. L. Griškevičius. - Reikia gydytojų klinicistų, kurie gebėtų valdyti problemas, kurios kyla pritaikius gydymą CAR-T ląstelėmis. Pasaulinėje praktikoje inovatyvios terapijos dažniausiai pirmiausia pradedamos taikyti suaugusiesiems, o tik vėliau - vaikams kaip jautresnei pacientų grupei. „Taikant naują vaistą visada sveriame rizikas ir naudą, - aiškina Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė vaikų onkohematologė prof. Jelena Rascon. Ląstelių gamybos procesas vaikams ir suaugusiesiems yra toks pats. „Vaikai nėra maži suaugę. Reikia specifinės patirties, kurią mūsų gydytojai turi iš ilgametės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų praktikos“, - sako prof. CAR-T ląstelių terapija nėra pirmos eilės gydymas. Ji taikoma pacientams, kuriems tradicinis gydymas - chemoterapija, kaulų čiulpų transplantacija, kitos terapijos - yra nepakankamai veiksmingos arba liga greitai atsinaujina. Pasak vaikų onkohematologės doc. dr. G.

„Daug kalbėjomės, klausinėjome, gydytojai kantriai viską išaiškino, kokia tai terapija, kaip viskas vyks, ko tikėtis, - pasakoja berniuko tėtis. Prieš pačią terapiją vaikas buvo ligoninėje. Maždaug savaitę prieš sulašinimo procedūrą buvo surinktos vaiko kraujo ląstelės, o vėliau jos buvo sulašintos. Tėvai pasakoja, kad emociškai tai buvo sudėtingas laikotarpis. „Visi kiti dalykai - karjera, kasdieniai rūpesčiai - pasitraukė į šalį. Visa energija buvo sutelkta į vieną dalyką - sūnaus gydymą, - išgyvenimais dalijasi tėvai. - Visą laiką žiūrėjome į priekį ir tikėjomės geriausio. Berniuko tėveliai ypatingai šiltai pasakoja apie bendravimą su gydytojais, slaugytojais ir visu personalu. „Atvykę į Santaros klinikas ir susitikę su medikais jaučiamės taip, tarsi atvažiuotume pas gerus pažįstamus, beveik kaip pas šeimą. Bendravimas labai šiltas ir nuoširdus, su didžiule kantrybe, supratimu ir saugumu - su gydytoja galime susisiekti bet kuriuo metu. Šiuo metu po terapijos jau praėjo šiek tiek laiko, ir šeima pasakoja, kad nors dėl silpno imuniteto gyvena uždarai, gyvenimo ritmas pamažu stojasi į savo vėžes. Sūnui paskirtas mokymas namuose, vyksta individualios pamokos. Taip pat daug dėmesio skiriame fiziniam stiprėjimui - sūnus sportuoja, tvirtėja.

„Virš 80 procentų vėžiu susirgusių vaikų pasveiksta ir gyvena ilgai, todėl mums labai svarbi gyvenimo kokybė. Pažangi CAR-T ląstelių terapija leidžia pagydyti vaiką su mažesnėmis komplikacijomis, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą“, - sako profesorė J. „Net jei vėliau prireiktų kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, mes jau būsime išvengę didelių toksiškų chemoterapijos dozių“, - papildo gydytoja vaikų onkohematologė doc. dr. G. „Santaros klinikos yra vienintelė ligoninė Baltijos šalyse, kurioje šia terapija gali būti gydomi vaikai ir suaugusieji. Tai didžiulis pasiekimas, kurio nėra kaimyninėse šalyse“, - pabrėžia profesorius L. Svarbu pažymėti, kad šiai terapijai būtina turėti ne tik pažangią gamybos infrastruktūrą, bet ir patyrusią komandą - gamybos specialistus, gydytojus, ir slaugytojus, kurie moka valdyti sudėtingas po gydymo atsirandančias komplikacijas. „Norisi pasidžiaugti, kad bendras darbas buvo itin sklandus - nuo vaikų specialistų ir suaugusiųjų gydytojų iki laboratorijos komandos. Visi buvome nuolat įsitraukę, sprendimus priėmėme kartu, o pasitarimai vyko kasdien. Toks glaudus bendradarbiavimas buvo viena svarbiausių šios sėkmės dalių“, - pabrėžia Vaikų onkohematologijos centro vadovė vaikų onkohematologė prof. J. „Turime viską, ko reikia - infrastruktūrą, apmokytus specialistus, gamybos kokybės sistemą ir patirtį. Esame pasiruošę sparčiai plėsti pažangaus gydymo galimybes“, - apibendrina Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. L.