Pastaruosius dešimtmečius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje gimdymų, užbaigiamų cezario pjūviu, vis daugėja ir viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą 15 procentų ribą. Cezario pjūvio operacija (CPO) yra sudėtinga chirurginė operacija, po kurios laukia ne tik fizinis, bet dažnai ir emocinis gijimas. Cezario pjūvio operacija atliekama tada, kai pagimdyti natūraliu būdu nėra galimybės arba natūralus gimdymas per daug rizikingas moters ar vaisiaus sveikatai, gyvybei. Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų.
Cezario pjūvio operacija yra saugi procedūra, atliekama nustačius medicininę indikaciją/as, tačiau komplikacijų skaičius, lyginant su gimdymu natūraliais gimdymo takais, yra 5-7 kartus didesnis. Nors cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje.
Moters, kuriai numatoma nėštumą užbaigti atliekant planinę cezario pjūvio operaciją, dar iš anksto labai svarbu informuoti, jog operacijos išvakarėse turėtų nebevalgyti. Anesteziologo konsultacija (surenkama anamnezė, parenkamas nuskausminimo būdas. Dažniausiai taikoma regioninė anestezija (t.y. spinalinė nejautra).
Pasiruošimas ir operacijos eiga
Kai atliekama planinė (IV skubumo kategorijos) CPO, moteris gali ir turi jai pasiruošti, iš anksto aptarti su gydytoju ar akušere rūpimus klausimus, pasidomėti aktualia informacija. Atvykdama į ligoninę, moteris turi turėti iš anksto šeimos gydytojo atliktus tyrimus. Iki operacijos gimdyvė turi būti nevalgiusi 8 val. kieto maisto, 6 val. skysčių. Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto, moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti). Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę. Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija.
Kai atliekama skubi CPO, moterį paruošti operacijai reikia labai greitai, todėl gali atrodyti, kad vyksta lengvas chaosas, tačiau išties kiekvienas žmogus dirba savo darbą, žino ką reikia daryti. Dažnai nepakanka laiko paaiškinti situacijos, plačiau jos aptarti. Moteris turi suprasti, kad tai, kas daroma, tikrai yra reikalinga ir saugu, privalo pasitikėti personalu.
Operacijos metu dirba trys specialistų komandos - gydytojai anesteziologai, neonatologai ir akušeriai ginekologai bei slaugytojos ir jų padėjėjos. Atvežus moterį į operacinę, ją pasitinka slaugytoja anestezistė, moteris guldoma arba pasodinama ant operacinio stalo, įvedamas intraveninis kateteris, anesteziologas atlieka nuskausminimą. Jei pagal akušerinę situaciją yra laiko ir nėra kontraindikacijų, daugumai moterų atliekama regioninė nejautra, moteris nejaučia tik apatinės kūno dalies, visos operacijos metu moteris yra sąmoninga, gali bendrauti, išgirsti gimusio naujagimio verksmą. Jei laiko neturime arba regioninės nejautros atlikti negalima, nejautra būna bendrinė (intubacinė). Ji atliekama tada, kai visa komanda yra pasiruošusi atlikti operaciją tam, kad kuo mažiau medikamentų patektų į vaisių. Prasidėjus operacijai svarbu žinoti, kad moteris neturi jausti skausmo, tačiau gali jausti spaudimą, tempimą, judinimą. Šie pojūčiai jaučiami operacijos metu, nes skalpeliu atliekamas tik pjūvis gimdoje, o kiti pilvo sienos audiniai praskiriami juos plečiant, tempiant. Išvedant naujagimį iš gimdos yra lyg imituojamas gimdymo procesas - kontroliuojama jėga spaudžiamas gimdos dugnas, kad naujagimis užgimtų per atliktą pjūvį pilvo sienoje ir gimdoje. Gydytojai neonatologai priima naujagimį, teikia pagalbą, juo rūpinasi. Arčiausiai moters būna ir su ja bendrauja anesteziologų komanda. Visi pojūčiai ar nerimas turi būti išsakyti būtent jiems, nes tai gali būti susiję su vaistų poveikiu, operacijos eiga. O pojūčių būna įvairių - pykinimas, silpnumas, skausmas, niežulys.
Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti. Atlikus operaciją, stengiamės neatskirti naujagimio nuo mamos ir iškart dedame vaikelį jai ant krūtinės. Jei mamai yra bendrinė nejautra ar kitos priežastys, kodėl ji negali būti su naujagimiu, pavyzdžiui, sunki naujagimio būklė - kūdikis vežamas į naujagimių ligų skyrių, su juo kartu gali keliauti ir tėtis. Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama.
Po operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą. Moters stebėjimo trukmė, tyrimų vertinimo dažnumas priklauso nuo moters būklės ir taikyto nuskausminimo būdo. Įprastai šioje palatoje moteris išbūna mažiausiai 6 val. (kol gali pradėti vaikščioti) arba iki kitos dienos ryto. Intensyviojo stebėjimo palatoje nuolat sekamas moters pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas. Matuojama temperatūra, vertinamas kraujavimo iš gimdos kiekis, pjūvio būklė. Visi šie požymiai reikalingi vertinti ne tik bendrai moters būklei, bet ir stebėti, ar neprasideda infekcija. Vaistų nuo skausmo turėtų būti skiriama pagal moters pageidavimą, o ne visoms vienodai. Skatinama kuo anksčiau pradėti žindyti, nes tai naudinga tiek mamai, tiek naujagimiui - greičiau prasideda pieno gamyba.
Kūno priežiūra ir fizinis aktyvumas po Cezario pjūvio
Kūnas po cezario ir po natūralaus gimdymo. Natūralu, kad po lengvo ir greito gimdymo kūnas ir protas atsigauna lengviau nei po ilgo ir varginančio gimdymo. Pirmosiomis paromis po operacijos mamos sveikata rūpinasi medicinos personalas, svarbu nesidrovėti užduoti rūpimus klausimus, prašyti pagalbos ir būtinai vartoti paskirtus vaistus nuo skausmo. Jie nepakenks nei laktacijai, nei vaikeliui, o kaip tik suteiks moteriai daugiau galimybių juo pasirūpinti. Verta įsigyti korsetą po gimdymo, tik labai svarbu tinkamai jį užsisegti. Tai daroma atsigulus, pristačius kojas ir pakėlus dubenį. Randas turėtų būti prižiūrimas kaip po bet kokios kitos operacijos. Pirmosiomis dienomis svarbu užtikrinti švarą ir sausumą, esant poreikiui - dažniau keisti pleistrą. Kūnas į randą reaguoja kaip į nuolatinę pažaidos vietą, kurioje nepavyksta tinkamai įdarbinti audinių. Pjūvio vieta ima kietėti. Tam, kad nesusidarytų kietas randas, pjūvio zona turi būti maitinama, o rando masažas (su specialiu kremu ar be jo) suaktyvina kraujotaką ir taip audiniai gauna maisto medžiagų, deguonies, todėl neapmiršta.
Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Tam tikrą laiką ant žaizdos yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų. Atlikus cezario pjūvio operaciją, į pjūvio sritį suleidžiama nuskausminamųjų vaistų, todėl moterys nejaučia diskomforto. Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau.
Kaip lengviau atsikelti iš lovos? Gulint ant nugaros, sulenkite kojas per kelius: truputį kilstelėkite klubus, pasiverskite ant šono, iš lėto leiskite kojas nuo lovos krašto ir atsargiai sėskitės. Truputį pasėdėkite, pajudinkite kojas. Nuleiskite kojas ant žemės ir neskubėdama atsistokite. Stovėkite kaip galima tiesiau. Pajudėkite, kai tik apsiprasite stovėti. Kiekvieną kartą atsikelti bus lengviau. Palengva didinkite pasivaikščiojimo atstumą ir laiką. Priklausomai nuo taikytos nejautros ir bendros būklės moteris gali pradėti vaikščioti po 8-12 val. Judėjimas ir vaikščiojimas pradžioje gali būti skausmingas. Paprašykite savo gydytojo jums tinkančio skausmą malšinančio vaisto.
Iškart po gimdymo galima daryti dubens dugno stiprinimo ir Kėgelio pratimus. Kėgelio pratimus galima pradėti daryti, praėjus kelioms dienoms po operacijos, žinoma, švelniai, saugiai. Moterys, matydamos, kad po pjūvio pilvukas gana lėtai traukiasi, skuba daryti pratimus pilvo presui - tai klaida. Jokių pratimų pilvo presui negalima imtis, kol randas nėra visiškai sugijęs, o tai truks mažiausiai 6-8 savaites. Pirmieji požymiai, kad galima judėti aktyviau, - kai iš rando iškrenta siūlai, nelieka šašų, jokio pūliavimo, paraudimo ir patinimo. Kartais žemyn nuo rando būna apmirusi, nejautri vieta.
- Po cezario >aktyvus< sportas kiek nusikelia.
- Atsilenkimų daryti negalima mažiausiai 2-3 mėnesius po cezario pjūvio.
- Puikiai tinka pasivaikščiojimai pirmuosius 2-3 mėnesius pamažu didinant tempą, ir tik nuo 5 mėnesio galima pradėti bėgioti.
- Tinka pilateso, kalanetikos treniruotės, tik reikia vengti plačių judesių, atliekamų ant vienos kojos.
- O jei neturite pakankamai žinių apie sportą, krūvius ir tai ką turite jausti - geriausias variantas pasirinkti specializuotas treniruotes po gimdymo.
- Geriausiai pradėti korekcines mankštas jau 4 sav. Po gimdymo, jas tęsti iki 18 sav.
- Nepamirškite, kad fiziškai jūs galite jaustis gerai, tačiau randui BŪTINA reabilitacija, kurios niekas nesuteikia ir nepasakoja apie ją.
Po cezario pjūvio operacijos rekomenduojama dėvėti laisvesnius drabužius, kurie nespaudžia pilvo ir netrina pjūvio vietos. Pogimdyminiu laikotarpiu - maždaug šešias savaites po gimdymo - nerekomenduojama kelti sunkių daiktų ar daryti kitus fizinius pratimus. Galite atlikti nesunkius namų ruošos darbus (pvz., maisto ruošimas), tačiau pirmas 6-8 sav. venkite kelti daiktus, kurie yra sunkesni už Jūsų kūdikį.
Vaikščiokite. Pirmą savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų (apie 10 min.) lygioje vietovėje. Palaipsniui ilginkite atstumą, lygią vietovę keiskite į įvairesnę. Lengvus pratimus, galite pradėti daryti ketvirtą - šeštą savaitę po gimdymo. Tačiau tai darykite tik leidus gydytojai ar Jus prižiūrinčiai akušerei. Svarbu sportuojant nedaryti staigių judesių, pratimai turi būti lengvi ir fiziškai ne per sunkūs. Darykite pratimus dubens dugno raumenims. Nėštumo metu jie patyrė didelį krūvį, todėl labai svarbus jų palaikymas. Tik maždaug po 12 savaičių Jūsų kūnas bus pasiruošęs lengvoms ištvermės treniruotėms.
Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis ( tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių ).
Žindymas ir mityba po Cezario pjūvio
Jei žindote, dažniausiai tai yra pagrindinis šio laikotarpio iššūkis. Todėl jei kyla klausimų, būtinai pasikvieskite žindymo konsultantę. Speneliams patinka „oro vonios“, gryno lanolino tepalas. Žindyti po CPO gali būti kiek sudėtingiau, nes mamai sunkiau tinkamai priglausti vaikelį. Įprastai rekomenduojama žindyti gulint ant šono, bet ši pozicija nėra tinkama mokymuisi, dažnai vaikelis priglaudžiamas netinkamai ir todė jam sunku valgyti, traumuojami speneliai. Po operacijos, ypač - jei ji buvo planinė, gali prireikti daugiau laiko, kol prasidės laktacija, bet tai jokiais būdais nereiškia, kad žindyti nepavyks.
Kūdikiams, gimusiems po cezario pjūvio, žindymas yra ypač svarbus. Kaip ir po natūralaus gimdymo, kūdikio nereikia versti iš karto apžioti spenelį, bet leisti jam nurimti ir priprasti: užuosti mamą, prisiglaudus prie jos išgirsti jam pažįstamą mamos širdies plakimą ir kvėpavimą, paskui pajusti pirmąjį norą valgyti, kuris įprastai pasireiškia seilių pasirodymu. Kuo greičiau pradėti žindyti po cezario pjūvį operacijos yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai.
Sveika mityba. Ypač sveiki užkandžiai ir vanduo. Jei moteris pagimdė natūraliai, yra sveika ir gerai jaučiasi, ji gali valgyti viską. Nėra kažkokios „pogimdyminės“ dietos. Po cezario pjūvio operacijos praėjus 2 val. galima gerti vandenį, po 6 val. - valgyti ir keltis iš lovos (priklausomai nuo būklės).
Emocinė būklė ir pagalbos paieška
Emocinių būsenų paletė po CPO labai įvairi. Dalis moterų šios operacijos nori pačios, dalis vertina neutraliai, o dalis susiduria su saviplaka: „nepajėgiau pagimdyti pati“, „mano kūnas nesugebėjo“. Tokios mintys yra labai žmogiškos, bet ne visai teisingos. Gimdymas yra socialinis vyksmas, kuriam įtakos turi daugybė - DAUGYBĖ! - kintamųjų.
Kada ieškoti pagalbos? Pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, paraudimas aplink randą, pūliavimas) - arba jei emocinė būklė ilgai išlieka slogi, atsiranda nerimo, nemigos ar nenoro bendrauti su kūdikiu ženklų.
Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”) , savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.
EROSS – kineziterapijos patarimai po cezario pjūvio
Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Minima operacija prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Tai - sėkmės istorija.
Jeigu moteris turi baimių, susijusių su gimdymu natūraliais takais, visuomet stengiamės atsakyti joms į kylančius klausimus ir nuraminti. Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė.
Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta.
Apie fizinį krūvį po cezario pjūvio, svarbu nepamiršti ir savęs bei žinoti, kaip tinkamai pasirūpinti savimi po gimdymo, kada atnaujinti fizinę veiklą, ar skiriasi rekomendacijos natūraliai gimdžiusioms ir cezario pjūvį turėjusioms moterims?
Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai kas laukia vėliau dar kelia nemažai klausimų.
Daugiau nei pusė moterų po sėkmingai buvusios CPO pagimdo natūraliais takais, tačiau kiekvienas atvejis labai individualus. Patariamas bent 24 mėnesių laiko tarpas. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
