Lietuvos švietimo sistemoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas neformaliojo švietimo sistemos dalis. Vienų metų trukmės priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą programą, kurios minimali trukmė yra 640 val. per metus. Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą. Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl vaiko, kuriam 5 metai sueina iki balandžio 30 d., brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Rekomenduojama kreiptis ne anksčiau, nei vaikui sueina 4 metai 8 mėnesiai (atsižvelgiant į vaiko brandumo mokyklai įvertinimo testo taikymo galimybes). Tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d., nuo kreipimosi dienos pateikia rekomendacijas tėvams (globėjams) dėl vaiko pasirengimo mokytis; tėvai (globėjai), nusprendę pasinaudoti teise įvertinti vaiko brandumą ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, į Tarnybą privalo kreiptis ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. imtinai.
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir privalomas visiems vaikams. Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai (vaikas, gimęs 2019 m. nuo sausio 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos (vaikas, gimęs 2019 m. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.). Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT. Dėl vaiko įvertinimo pradėti ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą tėvai (globėjai) kreipiasi į PPT ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Vaiko įvertinimas atliekamas nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31d. Atkreipiame dėmesį, kad vertinimas atliekamas konsultavimo tikslais. Aptarkite vertinimo poreikį su ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogais, pagalbos vaikui specialistais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite. Registracija vaiko įvertinimui PPT vyks nuo 2024 m. balandžio 3 d. Registracijos ir informacijos telefonas: (0-5) 265 0908. Registracijos laikas: Pirmadienis - ketvirtadienis: 9.00-16.00 val. (pietų pertrauka: 12.00-12.45); penktadienis: 9.00-15.00 val. aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jo klausimus. Galite paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau. Ten dirba žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais.
Priešmokyklinė grupė dirba penkias dienas per savaitę. Programos įgyvendinimo laikotarpiu vaikų atostogos organizuojamos pagal Dembavos progimnazijos nustatytą mokinių atostogų laiką. Tėvams (globėjams) pasirašius priešmokyklinio ugdymo sutartį, vaikui priešmokyklinės grupės lankymas yra privalomas.
Vertinimo sistema priešmokyklinėje grupėje
Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų vertinimas vykdomas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 22 d. Nr. ISAK-1180. Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai ugdomi pagal 3 modelį - mišraus amžiaus grupė. Vaikų pažanga vertinama nuolat, laisvai pasirenkant vertinimo būdus ir metodus. Pasiekimai fiksuojami tam skirtame Vaiko pasiekimų lape pagal kompetencijas: socialinę, sveikatos saugojimo, komunikavimo, pažinimo, meninę. Vaikų vertinimas atliekamas ugdomųjų metų pradžioje ir pabaigoje. Per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios pedagogas atlieka vaikų pirminį pasiekimų įvertinimą, o įgyvendinus programą, atlieka galutinį vaikų pasiekimų įvertimą ir eisiančių į 1 klasę vaikų laisvos formos išvadą - rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.
Du kartus per metus atliekamas vaikų pasiekimų vertinimas. Pasiekimai fiksuojami pasiekimų apraše. Duomenys renkami pasiekimų aplanke. Apie vaiko ugdymosi sėkmingumą tėvai informuojami individualių pokalbių (nuolat) ir tėvų susirinkimų metu, kurie organizuojami du kartus per mokslo metus.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas bendrojoje švietimo sistemoje
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką tvirtina ministras. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Mokykla, vadovaudamasi teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti 4 pasiekimų lygiai - slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Mokiniai mokosi skirtingu tempu, skiriasi ir jų išmokimo kokybė. Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami parašant pažymį. Bendrosios programos yra pagrindinis visų vertinimo dalių orientyras - planuojant, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, tikslinant ugdymą.
Formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas
Formuojamasis vertinimas skirtas siekiant pagerinti mokinio pasiekimus, padėti jam mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, laiku suteikti pagalbą. Tam mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir naudoja turimus duomenis, pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir kt. Individualios mokinio pažangos paskirtis - stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinka jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį. Ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų. Kartu ieškoma būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą. Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Įsivertinimas.
Apibendrinamasis vertinimas. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui formaliai apibendrinami ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pavyzdžiui, trimestro, pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus/ rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP)
Nuo 2014 m. pradėjo veikti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) sistema. Visiems vienodais standartizuotais testais ir vienodais kriterijais įvertinami Lietuvos mokinių pasiekimai. Ši informacija reikalinga priimti sprendimus, kaip toliau galėtų būti tobulinamas mokymas ir mokymasis mokinio, mokytojo, klasės, mokyklos, savivaldybės ir nacionaliniu lygmenimis. Sprendimą, ar mokyklai dalyvauti NMPP, priima įstaiga, turinti steigėjo statusą. Steigėjas gali perleisti sprendimo teisę mokyklos vadovybei. Jeigu mokykla priima sprendimą dalyvauti NMPP, jos mokiniai turi dalyvauti. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Savivaldybės ir mokyklos, siekdamos plačiau įsivertinti ugdymo kokybę, gali nuspręsti šalia NMPP testų pasinaudoti ir mokinių klausimynais. Remiantis gautais duomenimis mokyklai (savivaldybei) yra apskaičiuojami tokie rodikliai kaip mokyklos klimatas, patyčių situacija mokyklose, mokinio savijauta mokykloje, mokinio mokėjimas mokytis, mokyklos sukuriama pridėtinė vertė ir pan. Tai leidžia visapusiškiau įsivertinti mokyklai, atkreipiama daugiau dėmesio ne tik į akademinius mokinių rezultatus, bet ir į mokinių savijautą, emocinį mokyklos klimatą, labiau įsivertinamas mokyklos indėlis į mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą. Mokyklos turi informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie tokį išplėstinį tyrimą ir gauti sutikimą, kad jų vaikas pildytų klausimyną. Svarbu atkreipti dėmesį, kad NMPP testų rezultatai yra informacija mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojui. Tai nėra išvada apie mokinio įgytą išsilavinimą. Todėl Nacionalinė švietimo agentūra rekomenduoja nerašyti testų pažymių. Visgi tai nusprendžia pati mokykla. Jei pažymys rašomas - jo reikšmė tokia pati, kaip eilinio kontrolinio darbo.
Kaip paskirti užduotis mokiniui?
Vertinimo fiksavimas ir informavimas
Mokinių pasiekimai fiksuojami mokinių darbuose, mokytojų pasirinktose formuojamojo vertinimo fiksavimo formose, elektroniniame dienyne, pagal poreikį įrašant komentarus apie kasdieninius mokinių pasiekimus, pažangą, spragas, diagnostinių darbų rezultatus. Taip pat vertinimo aplankuose, kuriuose kaupiama informacija apie mokinio mokymosi raidą, pasiekimus, pažangą, t.p. diagnostiniai darbai, apibendrinamieji aprašai.
Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi elektroniniame dienyne. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p.“ Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“
Mokslo metų pabaigoje užpildomas mokinio Pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Vertinimo aprašas parengtas vadovaujantis ilgalaikiu metų planu ir Bendrojoje programoje pateiktais atskirų dalykų Mokinių pasiekimų bei Pasiekimų lygių požymių aprašais. Vertinimo aprašo skiltyje „Pasiekimų lygis“ sutartiniu ženklu pažymima, kokį pasiekimų lygį pagal Bendrojoje programoje nusakytus pasiekimų lygių požymius mokslo metų pabaigoje atitinka konkretaus mokinio pasiekimai. Vertinimo aprašo skiltyje „Komentarai / rekomendacijos“ pateikiami komentarai, rekomendacijos, siūlymai, ką reiktų daryti siekiant aukštesnių mokymosi rezultatų; užfiksuojama, jei pastebima, nors ir nedidelė mokinio pažanga ir pan. Apibendrintas dalykų pasiekimo lygis įrašomas į elektroninį dienyną. Rekomenduojama vertinimo aprašą parengti mokslo metų pradžioje, kad mokytojas galėtų bet kuriuo metu žymėti, ką jau geba mokinys. Mokinys įsivertina savo sėkmę, tėvai supažina su mokinio pasiekimais.
Tėvų informavimas
Klasių auklėtojai organizuoja tėvų susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu - mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijais, procedūromis ir tvarka. Individuali informacija perduodama pokalbių su tėvais metu. Mokinio sąsiuviniuose, diagnostiniuose bei kituose raštu atliktuose darbuose fiksuojama informacija, komentarai. Pusmečio pabaigoje (esant poreikiui - dažniau) tėvai susipažįsta su mokinio darbų vertinimo aplanku. Mokymosi pasiekimų lygmuo fiksuojami elektroniniame dienyne bei Mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše. Apie vaiko mokymosi sunkumus, pažangą mokytoja taip pat gali informuoti tėvus asmeniškai elektroniniu laišku arba per tamo.lt sistemą.
Baigiamasis ugdymas ir pažymėjimai
5-9 (gimnazijos - I) klasės mokinys, turintis visų dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę. Jei mokinys turi kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius įvertinimus, neatliko socialinės pilietinės veiklos, jei buvo skirtas papildomas darbas - iš jo gavo neigiamą įvertinimą, mokinį ugdę mokytojai ir kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys svarsto, ar mokinį kelti į aukštesnę klasę. Mokiniui tokiu atveju gali būti skirtas papildomas darbas, mokinys gali būti perkeltas į aukštesnę klasę ar paliktas kartoti ugdymo programos.
Pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys (10 ar II gimnazijos klasės), turintis patenkinamus visų dalykų, kuriuos privalėjo mokytis, metinius įvertinimus ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą. Įgijusiu pagrindinį išsilavinimą ir teisę mokytis aukštesnėje klasėje turi mokinys, ne tik turintis visų dalykų patenkinamus įvertinimus, bet ir išlaikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Jei mokinys, turintis patenkinamus įvertinimus ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, be pateisinamos priežasties nedalyvauja pasiekimų patikrinime, jis nepaliekamas kartoti paskutinių mokslo metų programos. Toks mokinys laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, bet neįgijusiu pagrindinio išsilavinimo.
Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Mokiniams, nebaigusiems pagrindinio ugdymo programos, išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. Pažymėjimo paskutinėje lentelėje nurodytas skaitmeninis kodas ir QR kodas. Šį kodą mokykla gali suteikti mokiniui, jei mokinys neturi galimybės jungtis per Elektroninius valdžios vartus ir atsisiųsti (ar peržiūrėti) savo pažymėjimo ir /ar brandos atestato.
tags: #priesmokyklines #pabaigimo #vertinimas
