Dauguma mažų vaikų susiduria su apsunkintu kvėpavimu per nosį ir pradeda kvėpuoti per burną. Jei vaikas daugiausia kvėpuoja per burną, šio simptomo nereikėtų ignoruoti, sako klinikos „Biofirst“ gydytoja otorinolaringologė dr. Aurelija Vegienė. Pasak gydytojos dr. A. Vegienės, priežasčių gali būti daug: alerginės nosies gleivinės reakcijos (alerginis rinitas), uždegiminės nosies ligos, iškrypusi nosies pertvara (vaikų amžiuje nėra dažna), tačiau pati dažniausia, ypač 2-6 metų amžiuje (tačiau gali būti ir vyresniems ar jaunesniems vaikams) - adenoidų hipertrofija: „Adenoidai yra limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje, dar vadinami rykliniu migdolu, kurių dydis gali ženkliai susiaurinti nosiaryklę ir sukelti nosies obstrukcijos simptomus (sunkų kvėpavimą pro nosį). Be to, dažnai besikartojant slogoms, uždegimams nosiaryklėje, skiltėta adenoidų struktūra sudaro geras sąlygas tūnoti lėtinei infekcijai. Tokiems vaikams, net pasveikus, išlieka užnosinio varvėjimo požymiai, t.y. Gydytoja otorinolaringologė dr. „Sutrikus kvėpavimui pro nosį, pablogėja vaiko miego kokybė, todėl vaikui dieną sunkiau susikoncentruoti, vaikas greičiau pavargsta, neretai sutrinka apetitas. Ilgalaikė nosies obstrukcija sąlygoja nuolatinį prasižiojimą, netaisyklingai formuojasi veido kaulai, formuojasi siauras gomurys, atsiranda sąkandžio problemos. Adenoidų hipertrofija ar uždegimas nosiaryklėje gana dažnai sukelia ausų ventiliacijos sutrikimus (tai reikšmingai blogina klausą) ar gali provokuoti besikartojančius ausų uždegimus“, - sako otorinolaringologė dr. Kvėpavimas per burną gali būti susijęs su kitais simptomais, teigia gydytoja. „Reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas neknarkia naktį, ar nebūna kvėpavimo sustojimo epizodų miego metu (tai vadinama apnėjomis). Trumpa keleto sekundžių kvėpavimo sustojimo pauzė, kurią vėliau seka gilesnis įkvėpimas), ar nepasireiškia klausos sutrikimai (juos kartais pastebi ne tik tėvai, bet ir darželio auklėtojos, mokyklos pedagogai).“
Kvėpavimas per nosį padeda tinkamai sušildyti ir filtruoti orą, prieš jam patenkant į plaučius, užkerta kelią virusų patekimui į kvėpavimo takus ir jų plitimui. Kvėpavimą per burną lydi nuolatinis lūpų, burnos džiūvimas. Nekvėpuojant per nosį - prarandama galimybė užuosti kvapus. Netaisyklingai kvėpuojant smegenys nekokybiškai, silpnai yra aprūpinamos deguonimi, tad patiria deguonies badą. Vaikai, kvėpuojantys per burną, dažnai turi sunkumų taisyklingai tarti daugelį kalbos garsų - s, š, ž, l, r, m, n, v, z, ž, b, d, g. Kvėpavimas per burną keičia liežuvio ir lūpų padėtį, atpalaiduoja kramtomuosius raumenis, silpnina liežuvio, lūpų raumenų tonusą, užsikemša nosies landą (sutrinka nosinių garsų tarimas), dėl nepakankamos oro srovės balso klostėms suvirpinti - duslinami skardieji priebalsiai. Logopedui labai sunku mokyti, mokiniui sunku išmokti taisyklingo garsų tarimo. Tarti žodį, jo garsus nuo liežuvio žemutinės padėties labai nepatogu ir sudėtinga, todėl vaikas greit pavargsta ir nebesistengia. Normali liežuvio padėtis nekalbant ir nevalgant yra prie kietojo gomurio, o lūpos suglaustos, be papildomos įtampos. Kvėpavimo organai glaudžiai susiję su klausos, todėl dažnai nuo lėtinių kvėpavimo takų ligų sutrinka ir klausa. Pradeda kauptis vidurinėje ausies dalyje skystis, kuris neleidžia aiškiai ir lengvai atskirti panašių kalbos garsų. Žodžiai netiksliai išgirstami, pakartojami pakeičiant garsus, iškraipyti, todėl užrašomi su klaidomis (akustinio pobūdžio klaidos). Ilgalaikis netaisyklingas kvėpavimas gali turėti įtakos kalbos vystymuisi ir komunikacijos įgūdžių formavimuisi. Dėl to galimas kalbos raidos vėlavimas, kuris pasireiškia rišlios kalbos neišlavėjimu, kalbos gramatinės sandaros nesusiformavimu, žodyno skurdumu. Dėl nuolat oro srovės džiovinamos burnos ir gerklės, keičiasi balso tembras, stiprumas, garsų, kalbos aiškumas. Kvėpavimas per burną sukelia nuolatinį diskomfortą ir gali sumažinti deguonies tiekimą organizmui, o tai neigiamai veikia smegenų veiklą. Dėl to vaikai gali patirti sunkumų koncentruoti dėmesį mokomajai veiklai, įsiminti reikiamą informaciją. Galimas nuolatinis nuovargis, pasyvumas arba aktyvumo sutrikimai - mokiniai negali nusėdėti vietoje, jaučia poreikį judėti (taip lengviau prikvėpuojamas reikiamas kiekis deguonies). Tenka mokyti vaikus kvėpuoti per nosį. Taip pat logopedai lavina foneminę klausą - panašių kalbos garsų skyrimą. Padeda vaikams atkreipti dėmesį į panašių fonemų artikuliavimo skirtumus. Svarbu, kad tėvai pastebėtų, atkreiptų dėmesį ar vaikas kvėpuoja per burną. Taip padėtų užkirsti kelią daugeliui minėtų problemų.
Dvi pagrindinės vaikų halitozės (blogo burnos kvapo) priežastys tai nepakankamai gerai valomi dantys ir kvėpavimas per burną užuot kvėpavus per nosį. Pastarasis išdžiovina burną, o tai yra vienas pagrindinių šios problemos faktorių. Mažesni vaikai nesugeba perteikti savo sveikatos problemų jeigu nieko neskauda. Todėl, jei nepakyla vaikui temperatūra ir jis nevemia, tėvai gali net nepastebėti nedidelių alergijų, sinusų infekcijų, slogos ar tonzilių uždegimo. Anaerobinės bakterijos minta maisto dalelėmis, kurios lieka nevalytoje burnoje. Daugybė šių bakterijų gyvuoja ant liežuvio nes šimtai jų prisitvirtina prie jau numestų, bet dar ant liežuvio besilaikančių epitelio ląstelių. Kitas dažnas prasto vaiko burnos kvapo atvejis - tonzilių akmenų formavimasis vaiko tonzilių plyšiuose. Tonzilių akmenys yra nedidelės baltos susikalcifikavusių burnos nešvarumų kruopelės, įsitvirtinusios tonzilių plyšiuose. Dar vadinami tonzilolitais, netyčia sukramtyti ar natūraliai irdami tonzilių akmenys skleidžia nemalonų kvapą. Tonzilių akmenis galima pašalinti dantų šepetuku arba burnos irigatoriumi. Vaikų halitozės gydymas priklauso nuo jos priežasčių. Pirmiausia, tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikas praleistų pakankamai laiko valydamasis dantis, liežuvį ir skalaudamas burną. Jei halitozė nenyksta, gali tekti keisti mitybos įpročius, ypač atkreipiant dėmesį į vaiko vartojamus daug cukraus turinčius gėrimus ir užkandžius. Mažiems vaikams taip pat labai svarbu reguliariai lankytis pas dantų gydytoją. Kasdieniai sveiki ir daug ląstelienos turintys pusryčiai skatina seilių gamybą, kuri būtina norint sumažinti anaerobinių bakterijų kiekį. Jei visos šios priemonės halitozės atsikratyti nepadeda, gydytojai gali paskirti kraujo ir šlapimo tyrimus - galbūt problemos priežastis slypi kitur. Diabetas, inkstų ar kepenų problemos daro įtaką burnos pH, dėl ko daugėja bakterijų. Pavyzdžiui, nuo diabetinės ketoacidozės kenčiantys vaikai dažnai išskiria „vaisinį“ kvapą, o turinčių inkstų problemų burnos kvapas šiek tiek primena šlapimą. Maskuoti vaiko blogo burnos kvapo tokiomis laikinomis priemonėmis kaip kramtoma guma ar mėtiniai saldainiai nepatartina, nes problema gali išsivystyti į sunkias sveikatos problemas.
Mediciniškai blogas burnos kvapas dar vadinamas halitoze, kuri yra gana dažnai pasireiškiantis sutrikimas. Nemalonų kvapą sukelia bakterijos, padedančios virškinti maistą. Jos gali kauptis ir daugintis ant liežuvio, gerklėje, parodontozės pažeistuose burnos audiniuose, gleivinėje. Blogą kvapą sukelia ir maisto likučių irimas tarpdančiuose, prasta burnos higiena. Vaikams halitozė dažniausiai pasireiškia dėl prastos dantų priežiūros arba kvėpavimo per burną. Vaikai per burną gali kvėpuoti dėl įvairių priežasčių, kurias tėvai ne visada pastebi: alerginių reakcijų, slogos, sinusų infekcijų. Vis dėlto net ir laikinas kvėpavimas per burną gali pridaryti žalos: toks kvėpavimas džiovina burną, susidaro sąlygos daugintis anaerobinėms bakterijoms. Nors blogas burnos kvapas nėra liga, tai svarbus simptomas, kurio negalima ignoruoti. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų atveju yra būtina išsiaiškinti blogo burnos kvapo priežastį. Šią nemalonią problemą gali lemti dantenų ir dantų ligos, virškinimo sutrikimai, įvairios infekcijos ir uždegimai. Pirmiausia, pajutus blogą burnos kvapą reikėtų pasikonsultuoti su savo odontologu. Jis atliks apžiūrą ir įvertins dantų bei burnos audinių būklę. Dažniausia nemalonaus burnos kvapo priežastis yra burnoje besikaupiančios bakterijos. Jų gali būti ant liežuvio paviršiaus, ėduonies pažeistose vietose, tarpdančiuose. Kovoti su prastu burnos kvapu ir užkirsti kelią jo atsiradimui padeda tinkama burnos higiena. Reguliariai valykite dantis du kartus per dieną, naudokite minkštą dantų šepetėlį ir dantų pastą be abrazyvių dalelių. Laikykitės odontologų rekomendacijų ir daug dėmesio skirkite apnašoms prie dantenų linijos ir iš tarpdančių pašalinti. Efektyviai tai padarysite naudodami burnos irigatorių, kuris pulsuojančia vandens srove pašalins visus per dieną susikaupusius nešvarumus. Tai puiki alternatyva dantų siūlui, kuriuo lengvai galima traumuoti dantenų audinius. Be to, dantų irigatoriaus srovė švelniai masažuoja ir suaktyvina kraujotaką, tad dantenos yra geriau aprūpinamos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.
Garde JB, Suryavanshi RK, Jawale BA, Deshmukh V, Dadhe DP, Suryavanshi MK. (2014). An epidemiological study to know the prevalence of deleterious oral habits among 6 to 12 year old children. Guilleminault, C., Huang, Y. S., Monteyrol, P. J., Sato, R., Quo, S., Lin, C., H. (2013). Critical role of myofascial reeducation in pediatric sleep-disordered breathing. Priede D, Roze B, Parshutin S, Arkliņa D, Pircher J, Vaska I, et al. (2020). Association between malocclusion and orofacial myofunctional disorders of pre-school children in Latvia. Shetty RM, Shetty M, Shetty NS, Reddy H, Shetty S, Agrawal A. (2013). Oral habits in children of Rajnandgaon, Chhattisgarh, IndiaA prevalence study. Taner T, Saglam-Aydinatay B. (2023). Physiologic and dentofacial effects of mouth breathing compared to nasal breathing. Nasal Physiol Pathophysiol Nasal Disord 2023:559-80.
Asmeninio archyvo nuotr. Kvėpavimas - natūralus ir būtinas procesas, tačiau nuolatinis kvėpavimas per burną gali turėti neigiamų pasekmių. Ar pastebėjote, kad jūsų vaikas dažnai kvėpuoja per burną? „Daugiau nei 50 proc. vaikų susiduria su kvėpavimo per burną įpročiu. „Svarbiausia - išsiaiškinti priežastį ir, esant poreikiui, kreiptis į gydytojus ar kitus specialistus. Taip pat skatinkite vaiką kvėpuoti per nosį - pradėkite nuo mažų žingsnių, priminkite uždaryti burną ir sąmoningai kvėpuoti per nosį.
Kvėpavimo sutrikimai gydomi priklausomai nuo priežasties. „Jei alerginis rinitas, bus skiriamas priešalerginis gydymas, alergenų vengimas, jei uždegiminės ligos - iš pradžių priešuždegiminis gydymas, po to kontrolinis vizitas. Jei kartu nustatomas klausos sutrikimas, būtinas kuo ankstesnis gydymas ir kontrolė. Gydytoja otorinolaringologė dr. A. Vegienė ragina neignoruoti vaiko kvėpavimo per burną ir nedelsti kreiptis į otorinolaringologą. „Laiku diagnozuoti sutrikimai gali būti koreguojami, taip išvengiant ilgalaikių pasekmių. Tenka susidurti tiek su tėvais, tiek su vaikais, kurie bijo konsultacijos. Manau, reikia bijoti ligos pasekmių, o ne konsultacijos.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kvėpavimo per burną atsisakius iki 3-6 metų, dentoalveoliniai pokyčiai dažniausiai būna grįžtami. Taigi, labai svarbu laiku pastebėti netinkamą vaikų elgseną ir ją koreguoti.
