Skyrybos - tai sudėtingas procesas, kuris itin skaudžiai paliečia vaikus. Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria vaikai po tėvų išsiskyrimo, yra vieno iš tėvų draudimas bendrauti su kitu. Toks elgesys gali sukelti vaikui didelį emocinį skausmą, pabloginti santykius su vienu iš tėvų ir kelti nerimą.
Vaikų emocinė būklė skyrybų metu
Tėvų nesutarimai ir skyrybos vaikams sukelia daugybę emocinių sunkumų. Mažamečiams dažnai sunku suprasti, kodėl jie turi du namus, nerimauja dėl tėvų meilės sau ir gali manyti, kad skyrybos įvyko dėl jų kaltės. Paaugliams būdingas pyktis dėl pokyčių ir dažnai jie linkę kaltinti vieną iš tėvų. Nepaisant amžiaus, išsiskyrusių tėvų vaikai dažniau patiria psichologinių problemų, tokių kaip depresija ar nerimo sutrikimai.
Tėvų vaidmuo po skyrybų
Nereikėtų manyti, kad tėvo atitolimas nuo vaiko po skyrybų yra natūralus procesas. Svarbu suprasti, kad nors skyrybos ir daro įtaką santykiams, svarbūs ir tie santykiai, kurie egzistavo iki išsiskyrimo. Tėvai, kurie iki skyrybų buvo sukūrę artimą ryšį su vaiku, dažniau jį išlaiko ir po skyrybų. Tačiau kartais tėvų nesutarimai ir konfliktai apsunkina bendravimą su vaikais.
Kaip elgtis konfliktinėse situacijose?
Ne visada tėvai geba bendru susitarimu nuspręsti dėl vaiko priežiūros po skyrybų. Tokiais atvejais naudinga kreiptis pagalbos į specialistus - vaiko teisių specialistus ar psichologus. Svarbiausia yra užtikrinti geriausius vaiko interesus ir patenkinti jo poreikius. Konfliktinių situacijų metu vienas iš tėvų neturėtų bandyti palenkti vaikų į savo pusę ar apkalbinėti kitą tėvą. Vaikų nereikėtų įtraukti į suaugusiųjų santykius, nes tai gali padidinti įtampą ir nerimą šeimoje.
Jei vienas iš tėvų neatvyksta į susitikimą su vaiku sutartu laiku, tai turėtų būti aptariama tarp tėvų, neįtraukiant vaiko.
Kaip neįvelti vaikų į suaugusiųjų santykius?
Siekiant bendro susitarimo dėl vaikų priežiūros, tėvams svarbu atskirti savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų. Vaiko poreikių užtikrinimas turėtų būti svarbiausias prioritetas. Tėvai turėtų stengtis išreikšti pyktį buvusiam partneriui adekvačiu būdu, pavyzdžiui, lankyti psichologo konsultacijas. Vaikams nereikėtų kelti klausimų, kuris iš tėvų geresnis, ar prašyti pasirinkti pusę. Vaikai skyrybų atveju neretai vengia atskleisti savo jausmus, nes mato, kad tėvai ir taip kenčia.
Teisiniai aspektai ir sprendimo būdai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo santuokinės padėties. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.
Jei vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus yra pažeidžiama, kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, siūlo kreiptis į psichologą ir tiria situaciją šeimoje.
Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia ir pažeidžia vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms.
Jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
Bendravimo su užsienyje gyvenančiu vaiku tvarka | Teisinėkonsultacija.lt
Rekomenduojamas bendravimo su vaiku dažnumas pagal amžių
Svarbu paminėti, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama priklausomai nuo vaiko amžiaus gali keistis:
- Iki 1 metų: 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę.
- Nuo 1 iki 2 metų: Neretesnis kaip kas 3 dienas, buvimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama gali būti pamažu ilginamas, kad vaikas ruoštųsi pasilikimui per naktį. Susitikimai gali būti iki 8 valandų dvi dienas per savaitę.
- Nuo 2 iki 3 metų: Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį.
- 3-5 metų: Svarbu skatinti pozityvius jausmus kalbant apie kartu su kitu tėvu planuojamą praleisti laiką, stengtis šalia vaiko nesipykti, kalbėtis su juo apie jo jausmus.
- 6-12 metų: Kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį savaitės viduryje.
- 13-17 metų: Svarbus bendravimo tvarkos lankstumas, atsižvelgiant į paties vaiko norus. Dėl bendravimo laiko tėvams reiktų nuspręsti individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Ką daryti, jei draudžiama bendrauti su seneliais?
Seneliai yra vieni iš artimiausių vaikui žmonių. Pasitaiko situacijų, kai vaikų ir senelių nuolatinio ryšio kūrimui ir puoselėjimui iškyla kliūčių, ypač kai šeima išgyvena skyrybas. Seneliai turi savarankišką teisę bendrauti su vaikaičiais, ir ši teisė neturėtų būti siejama su vaiko tėvo ar mamos teisėmis.
Nors seneliai neturi tokių pačių atsakomybių kaip vaiko tėvai, jie visuomet gali prisidėti prie savo vaikaičių gerovės.
Tėvų patirtys ir teisinė kova
Daugelis tėvų susiduria su sunkumais, kai buvęs sutuoktinis ar sutuoktinė draudžia matytis su vaiku. Tokiais atvejais svarbu nepamiršti savo teisių ir kreiptis pagalbos į specialistus. Teismo sprendimas gali būti ginčijamas, tačiau tai turi būti daroma laiku. Jei vaikas nori gyventi ir bendrauti su vienu iš tėvų, reikėtų atsižvelgti į jo nuomonę.
Dažnai teismas paveda nepriklausomam specialistui surašyti ataskaitą, kurioje vertinami šalių motyvai ir pateikiama nuomonė, kuri gali būti naudojama kaip rekomendacija teisme. Pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti, ar vaikui bus naudinga patenkinti vienos iš šalių prašymą.
Nepaisant to, kad teismai ir psichologai remiasi tuo, kad vaikui geriausia, jei net ir po skyrybų tėvai stengiasi sukurti kuo artimesnes šeimos modeliui sąlygas, svarbu suprasti, kad kiekviena situacija yra individuali. Jei kyla problemų, geriau informuoti specialistą, kad esate pasirengęs padaryti viską, kas įmanoma, kad užmegztumėte ryšį su vaiku.
Svarbiausi bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo principai, į kuriuos turi atsižvelgti teismai, yra šie:
- Visi klausimai, susiję su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.
- Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas.
- Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui dalis.
- Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą.
- Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas - užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą.
- Vaiko kompetencija priimti sprendimą - atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda.
Naujausioje teismų praktikoje ypač akcentuojamas tėvų aktyvus vaidmuo, siekiant užtikrinti vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais įgyvendinimą, o asmeniniai nesutarimai tarp tėvų gali turėti neigiamos įtakos vaikui bei jo bendravimui su abiem tėvais.
Balandžio 25-oji yra Tarptautinė tėvų atstūmimo supratimo diena, nes pasaulyje vis dar nuo šios problemos kenčia daugybė vaikų. Tėvų atstūmimo sindromas - tai psichologinio smurto prieš vaikus forma, kuomet vienas iš tėvų piktavališkai pasinaudoja savo įtaką tam, kad vaikas dėl iracionalių priežasčių atsisakytų bendrauti su kitu tėvu, nors jaučia jam meilę ir prieraišumą.
