Ašarinės dujos, nors ir skirtos savigynai, kelia didelę riziką, ypač vaikams. Specialistai ir teisėsaugos atstovai vieningai sutaria - dujų balionėliai nėra žaislai ir neturėtų atsidurti nepilnamečių rankose. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios grėsmės slypi ašarinėse dujose, kokia atsakomybė gresia už jų netinkamą naudojimą ir kodėl vaikų apginklavimas gali būti pavojingas sprendimas.
Incidentai ir perspėjimai
Nors tekstas mini konkrečius incidentus mokyklose, kuriuose buvo panaudotos ašarinės dujos, ir kaip tai sukrėtė mokyklos bendruomenes, svarbu suprasti, kad tokie atvejai gali turėti rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, viename iš minimų atvejų, po incidento mokykloje buvo nutrauktos pamokos.
Specialistai įspėja tėvus, kad jų noras apsaugoti savo vaiką įduodant jam dujų balionėlį gali baigtis ne tik rimtais sužalojimais, bet ir užtraukti administracinę atsakomybę. Prekybininkai patvirtina, kad dažnai tokių apsaugos priemonių savo atžaloms ieško patys tėvai, jie ateina ir klausia, ką galėtų nupirkti ir duoti vaikui dėl saugumo.
„Visi tėvai, aišku, nori apginti savo vaikus, bet dujų balionėlio tikrai negali duoti vaikams, kuriems nėra 18 metų, kadangi tos dujos vis tiek veikia akis, kvėpavimo takus, gali prasidėti dusulys, galima net ir bendraklasį sužaloti. Todėl tokia priemonė tikrai netinka vaikams“, - tikina specializuotų parduotuvių pardavėjai.
Anot specialistų, dujų balionėlis - tai ne vaikiškas žaislas. Mažamečiai ir nepilnamečiai jais naudotis negali, dujų sužalojimai gali būti labai rimti. „Yra nurodymai, kad arčiau nei pusė metro iki veido draudžiama purkšti, nes galima pažeisti akių tinklainę ir dėl to ateityje su regėjimu gali būti problemų. Tai iš tikrųjų rimta“, - detalizuoja specialistai.
Teisinė atsakomybė
Julius Vaiškūnas, buvęs licencijavimo skyriaus viršininkas, priminė, kad vien tik neleistinų daiktų turėjimas gali užtraukti administracinę atsakomybę. „Jeigu asmuo, kuris neturi 18 metų, turės su savimi dujų balionėlį ar kitą D kategorijos ginklą, už tai yra numatyta administracinė atsakomybė - įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 30 eurų“, - aiškino jis.
Paklaustas, kokia atsakomybė laukia tų, kurie neturėdami tam teisės ne tik su savimi nešiojosi, bet ir panaudojo ašarines dujas, pareigūnas patikino, kad tai priklauso nuo aplinkybių ir padarytos žalos: „Kiekvienu atveju, kai daiktas yra panaudojamas, žiūrima, kokia buvo padaryta žala ir kokios yra aplinkybės.“
Teisiškai dujų balionėlius šiuo metu gali turėti asmenys nuo 18 metų. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų. Tačiau dėl dujų balionėlių naudojimo mokykloje atliekami ikiteisminiai tyrimai.
Politikai susirūpino dėl nusikaltimų prieš vaikus, nors nusikaltimų skaičius prieš nepilnamečius metai iš metų mažėja. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2022 metais iš viso nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš 1552 vaikus, iš jų net 646 vaikai nukentėjo šeimoje.
Rizikos ir specialistų nuomonės
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas surengė klausymus, kuriuose diskutuota, ar tikrai verta apginkluoti vaikus dujų balionėliais nuo 14 metų. Vidaus reikalų ministerijos atstovai atkreipė dėmesį į rizikas: iš vaiko balionėlis gali būti atimtas ir panaudotas prieš jį patį (nuo to galima ir apakti), paplitus balionėliams vaikai pradės juos naudoti tarpusavio santykių aiškinimuisi, suaugusieji apginkluodami vaikus tarsi nusiima savo atsakomybę apsaugoti vaikus.
Psichologė Ilona Laurinaitytė teigia, kad vaikų nuo 14 metų psichosocialinė branda nėra pakankama, kad jie galėtų priimti racionalius sprendimus dėl dujinio balionėlio panaudojimo savigynai. „Neramu, kad bus paleistas džinas iš butelio. Labai nedidelė dalis vaikų gali suprasti atsakomybės laipsnį, kuomet nešiojasi tokį dalyką“, - teigė ji.
Vaikų ir paauglių psichiatras Darius Leskaukas taip pat nepritarė iniciatyvai leisti vaikams nuo 14 metų naudoti dujų balionėlius savigynai, nes tokiame amžiuje sunku tikėtis, kad paaugliai gebės kontroliuoti savo impulsus. „Tai tas amžius, kai atliekama daug impulsyvių, agresyvių poelgių, apie kurių pasekmes tikrai nespėjama pagalvoti“, - teigia specialistas.
Toksikologas Jonas Šurkus paaiškino, kad dujų balionėliai gali būti labai pavojingi: „Maksimalus pavojus yra mirtis, yra aprašyti mirties atvejai, kai žmonės mirė, apnuodyti ašarinėmis dujomis…“ Jis taip pat pabrėžė, kad ašarinės dujos mažiau veikia apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotikų.
Poveikis sveikatai
Ašarinės dujos, priklausomai nuo sudėties, gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jos veikia akis, kvėpavimo takus, gali sukelti dusulį. „Yra nurodymai, kad arčiau nei pusė metro iki veido draudžiama purkšti, nes galima pažeisti akių tinklainę ir dėl to ateityje su regėjimu gali būti problemų“, - perspėja specialistai.
Patekusi į akis, ašarinė duja sukelia stiprų dirginimą, ašarojimą, paraudimą. Jei priemonė papuola ant odos, ji taip pat sudirginama. Sunkiais atvejais, ypač jei dujos patenka į kvėpavimo takus, gali pasireikšti stiprus kosulys, dusulys, kvėpavimo sutrikimai, o alergiškiems ar astma sergantiems žmonėms tai gali būti itin pavojinga.
J. Šurkus pasakojo, kad yra aprašyti net mirties atvejai, kai žmonės mirė apnuodyti ašarinėmis dujomis. Patekusios į kvėpavimo takus net ir mažesniu kiekiu, jos gali sukelti sunkumų kvėpuojant. Arti purškiamos dujos gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą ir uždusimą. Akims jos gali sukelti negrįžtamus pakitimus, net apakimą.
Alternatyvos ir prevencija
Nors kai kurie tėvai, siekdami apsaugoti vaikus, svarsto dujų balionėlių naudojimą, specialistai siūlo alternatyvius sprendimus. Pavyzdžiui, plaukų lako flakonėlis gali padėti apsiginti nesukeldamas rimtos žalos.
Svarbiausia prevencijos priemonė - atviras pokalbis su vaikais apie saugumą, galimas grėsmes ir tinkamus elgesio modelius įvairiose situacijose. Mokyklos taip pat turėtų stiprinti saugumo priemones ir prevencines programas, skirtas patyčių ir smurto mažinimui.
Galima ir plaukų lako flakonėlis, nes ir šis apsiginti gali padėti, bet nesukelia jokios žalos. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad ginklo panaudojimas savigynai labai priklauso nuo žmogaus psichologinio pasiruošimo. Kartais žmogus, turėdamas ginklą, nesugeba jo panaudoti, sustingsta iš baimės.
Palyginimas su kitomis šalimis
Daugumoje Europos šalių dujų įrenginių galima įsigyti nuo 18 metų. Tokiose šalyse kaip Belgija, Danija, Graikija, Airija, Nyderlandai, Norvegija dujų balionėliai civiliams asmenims apskritai uždrausti. Nuo 14 metų balionėlį galima įsigyti tik Vokietijoje, nuo 16 metų - Latvijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Slovakijoje ir Italijoje. Lietuvoje siūlymas leisti dujų balionėlius nuo 14 metų sulaukė daug kritikos ir nebuvo pritarta.
