Nemalonus kvapas, sklindantis iš nosies, nėra dažnas, bet kai jis pasireiškia, dažniausiai tampa itin nemaloniu ir trikdančiu reiškiniu. Žmonės dažnai pirmieji kvapą pastebi ne patys, o aplinkiniai, o jei kvapas juntamas nuolat ar sustiprėja kvėpuojant, tai gali būti ženklas, kad kažkas nosies ar sinusų srityje vyksta ne taip, kaip turėtų. Šis simptomas gali rodyti tiek infekciją, tiek uždegimą ar net gleivinės atrofiją. Svarbiausia - laiku išsiaiškinti priežastį ir imtis tinkamų veiksmų.

Iš kur atsiranda blogas kvapas nosyje?

Nosyje yra gleivinė, kuri natūraliai gamina sekretą - gleives, kurios padeda išvalyti įkvepiamą orą, sulaikyti dulkes, bakterijas ir virusus. Jei gleivės užsistovi, uždegiminiai procesai aktyvėja, o bakterijos ima daugintis - gali pradėti sklisti nemalonus, pūvantį primenantis kvapas. Kvapas dažnai juntamas kvėpuojant, išpūtus nosį ar net tiesiog kalbant. Kartais jį lydi ir blogas burnos kvapas, tačiau šiuo atveju problema kyla ne iš burnos, o iš nosies.

Dažniausios blogo kvapo iš nosies priežastys

1. Lėtinis sinusitas

Tai viena dažniausių priežasčių. Kai nosies ančiai (sinusai) būna uždegę ir užsikimšę, gleivės jose kaupiasi, pūva, o tai sukelia nemalonų kvapą. Kartais kartu jaučiamas spaudimas kaktoje, skruostuose, vargina užgulta nosis, skausmas lenkiant galvą ar tirštos, gelsvos išskyros. Esant lėtiniam sinusitui, kvapas gali būti nuolatinis, o jį dažnai lydi nuovargis ir sumažėjusi uoslė.

2. Gleivinės atrofija (ozena)

Tai retesnė būklė, kai nosies gleivinė išsausėja, suplonėja, o joje susidaro šašai ir pūvantys sekretai, kurie pradeda skleisti itin aitrų, sunkiai pakeliamą kvapą. Tai vadinama ozena - nemaloniai kvepianti sloga. Nors ši būklė gana reta, ji gali būti paveldima arba atsirasti dėl ilgalaikio nosies purškalų naudojimo ar gleivinės pažeidimo po operacijų. Kvapas būna toks stiprus, kad jį jaučia ir aplinkiniai, tačiau kartais patys žmonės jo neužuodžia dėl sutrikusios uoslės.

3. Svetimkūnis nosyje

Ši priežastis ypač dažna tarp mažų vaikų, kurie į nosį gali įsidėti smulkų daiktą - karoliuką, trupinį ar kitą objektą. Po kelių dienų nosis ima skleisti labai nemalonų kvapą, atsiranda pūlingos, dažniausiai vienpusės išskyros. Suaugusiems tai pasitaiko retai, bet gali būti įmanoma, pavyzdžiui, po traumos ar chirurginės intervencijos.

4. Pūlinys arba infekcija

Pūliniai (pvz., furunkulai) nosies prieangyje ar viduje taip pat gali skleisti stiprų kvapą. Tokiu atveju kartu būna ir stiprus skausmas, paraudimas, kartais pakyla temperatūra. Infekcija gali būti lokalizuota, bet jei nebus gydoma, gali išplisti.

5. Nosies polipai su infekcija

Paprasti nosies polipai kvapo neskleidžia, bet jei jie yra užkrėsti bakterijomis, gali išsiskirti pūlingos gleivės su nemaloniu kvapu. Tokiu atveju žmogus dažnai skundžiasi ne tik blogu kvapu, bet ir kvėpavimo sunkumais bei prarasta uosle.

6. Sausa nosis ir susikaupę šašai

Esant sausam orui, dažnam nosies krapštymui ar netinkamai priežiūrai po operacijų, nosies gleivinėje susidaro šašai, kurie pūva. Tai taip pat gali skleisti nemalonų kvapą, ypač rytais.

Ką daryti, jei iš nosies sklinda blogas kvapas?

Apsilankyti pas gydytoją

Pirmas ir svarbiausias žingsnis - kreiptis į LOR (ausų, nosies ir gerklės) gydytoją, kuris apžiūrės nosies vidų, įvertins gleivinės būklę ir galimą uždegimą. Kartais skiriami papildomi tyrimai - pvz., nosies echoskopija ar kompiuterinė tomografija, ypač jei įtariamas sinusitas ar polipai.

Plauti nosį

Nosies plovimas fiziologiniu tirpalu arba jūros vandeniu gali padėti pašalinti šašus, sekretus, bakterijas ir atkurti gleivinės funkciją. Plovimą galima atlikti specialiu buteliuku ar švirkštu be adatos. Šis metodas ypač naudingas esant sausai nosiai ar po infekcijos.

Vengti per sausos aplinkos

Jei kvapas atsiranda dėl gleivinės išsausėjimo, reikėtų naudoti oro drėkintuvą, ypač šildymo sezono metu. Taip pat galima naudoti nosies tepalus arba aliejus su vitaminu A ar šaltalankiu, kad gleivinė atsigautų.

Naudoti gydytojo paskirtus vaistus

Jei diagnozuojamas sinusitas ar bakterinė infekcija - gali būti skiriami antibiotikai, priešuždegiminiai purškalai ar net gleivių išsiurbimas. Esant polipams ar atrofiniam rinitui, gydymas yra kitoks - kartais net chirurginis.

Kada būtina sunerimti?

Skubiai kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:

• kvapas stiprus ir ilgalaikis (daugiau nei 1-2 savaites),
• pasireiškia kartu su skausmu, karščiavimu, pūlingomis išskyromis,
• kvapas sklinda tik iš vienos šnervės,
• atsirado po operacijos ar nosies traumos,
• kvapas lydimas galvos skausmų, silpnumo ar prastos savijautos.

Blogas kvapas iš nosies gali būti ne tik estetinė problema, bet ir požymis, kad nosies viduje vyksta uždegiminiai procesai ar kitos patologijos. Nors kai kurios priežastys nekenksmingos ir lengvai išsprendžiamos, kai kurios - reikalauja skubaus dėmesio ir gydymo. Laiku kreipiantis į gydytoją ir pradėjus tinkamą gydymą, šios problemos galima atsikratyti visiškai - svarbiausia jos neignoruoti.

Sinusito ypatumai vaikams

Pernšalę jaučiate nemalonų spaudimą ar skausmą kaktos, nosies ir akių srityje? Tai - vieni iš dažniausiai pasitaikančių sinusito požymių. Su tokia būkle susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Tad mokėti ją atpažinti, be abejonės, svarbu. Sinusai (prienosiniai ančiai) yra kauluose esančios tuščios ertmės, išsidėsčiusios aplink nosį, akis ir skruostų srityje. Sinusitas, kitaip dar vadinamas sinuitu, yra sinusų gleivinės uždegimas. Sinusito priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo veiksnių, kurie sutrikdo normalią nosies ertmių ir sinusų veiklą. Dažniausiai šią būklę sukelia virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas, kurios užblokuoja sinusų angas ir trukdo gleivėms nutekėti. Bakterinės ar grybelinės infekcijos taip pat gali išprovokuoti sinusitą (pasireiškia bakterinis arba grybelinis sinusitas). Dažniausiai tai nutinka, jei imuninė sistema yra susilpnėjusi arba esama anatominės nosies struktūros ypatumų, pavyzdžiui, kreiva nosies pertvara. Sinusitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis sinusitas vystosi greitai ir tęsiasi apie savaitę, kartais 2-3 savaites. Jis gali būti serozinis, pūlingas arba odontogeninis. Lėtinis sinusitas tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių ir vystosi palaipsniui. Todėl įprastai jo simptomus sunku pastebėti, kol liga nepaūmėja. Svarbu pastebėti, jog lėtinis sinusitas gali būti viena iš ilgalaikio galvos skausmo priežasčių.

Sinusito požymiai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo tipo ir sunkumo. Visgi vieni iš labiausiai paplitusių simptomų yra pasunkėjęs kvėpavimas, nosies gleivinės ir skruostų patinimas, užgulusi arba, priešingai - varvanti nosis. Dažnai pasitaiko nemalonus skausmas ar spaudimas kaktos, nosies ir akių srityje, kuris gali sustiprėti lenkiantis arba gulint. Sinusitas kūdikiui ar mažam vaikui dažnai yra sunkiau atpažįstamas, nes mažyliai dar nesugeba išreikšti, ką jaučia. Sinusitas vaikui, kuris jau yra paaugęs, dažniausiai pasireiškia panašiais simptomais kaip ir suaugusiesiems.

Sinusito diagnostika dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento simptomų įvertinimo ir fizinio patikrinimo. Siekiant patikslinti diagnozę, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, endoskopija, kurios metu nosies ir sinusų ertmės yra tikrinamos naudojant ploną, lankstų vamzdelį su kamera. Kartais, ypač sudėtingesniais atvejais, išsamesniems vaizdams išgauti gali prireikti atlikti kompiuterinę arba magnetinio rezonanso tomografiją.

Sinusito gydymas priklauso nuo uždegimo tipo, trukmės ir individualios paciento sveikatos būklės. Lengvo ūminio sinusito gydymas namuose dažniausiai apima simptomų malšinimą ir gali apsiriboti paprastomis priemonėmis: pavyzdžiui, nereceptinių vaistų nuo uždegimo vartojimu, nosies plovimu fiziologiniu tirpalu ar drėkinančių priemonių naudojimu. Sunkesniam ar lėtiniam sinusitui gali prireikti sudėtingesnio gydymo, įskaitant receptinius kortikosteroidus nosies purškalų pavidalu, kurie mažina uždegimą, ar antibiotikus, jei sinusito priežastis yra bakterinė infekcija. Jeigu atvejis yra sunkus arba konservatyvus gydymas nepadeda, gali būti taikomos medicininės procedūros - sinusito gydymas atsiurbiant sekretą, kuomet specialiu siurbliu per nosį išsiurbiamas sinusuose susikaupęs sekretas. Jei sinusitas nuolat kartojasi, o jo priežastis - polipai, patariama atlikti operaciją.

Sinusito komplikacijos, nors ir pasitaiko labai retai, tačiau gali būti itin rimtos. Užsitęsęs sinusitas gali sukelti ausies arba plaučių uždegimą. Infekcija taip pat gali išplisti į akiduobes ir galvos smegenis, tokiu būdu paskatindama meningito atsiradimą. Sinusito prevencija ypač svarbi tiems, kurie yra linkę į šią būklę ar patyrę jos simptomus anksčiau. Reguliarus nosies plovimas. Infekcijų vengimas. Sveika mityba ir pakankamas vandens vartojimas. Tinkamas oro drėkinimas. Alergijų valdymas. Sinusitas gali būti itin varginantis, todėl pastebėjus jo požymius, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Atsakingas požiūris į šią būklę gali padėti ne tik greičiau pašalinti nemalonius simptomus, bet ir išvengti sudėtingesnio gydymo ar net rimtų komplikacijų.

Vaikų otorinolaringologinės ligos ir slogos

Kaskart vaikui persišaldžius atsiranda sloga, o tai nutinka taip dažnai, kad tėvams šis įprastinis negalavimas nekelia nerimo. Neretai jie net nesikreipia į gydytoją ir vaiką gydo savarankiškai: nusiperka nosies lašų, prisimena liaudiškas priemones. Sinusai - tai ertmės kaukolės kauluose, išsidėsčiusios aplink nosies ertmę, pripildytos oro ir išklotos gleivinės. Normaliomis sąlygomis tarp nosies ir šalia esančių ančių ertmių cirkuliuoja oras. Sinusų gaminamas sekretas, kai žmogus sveikas, juose neužsilaiko ir išteka į nosies ertmę. Kitaip yra esant uždegimui. Prienosinių ančių ertmės susisiekia su nosies ertme, taigi infekcijai iš nosies nesunku ten patekti. Vaiko organizmas yra daug silpnesnis už suaugusiojo, todėl mažyliai imlesni infekcijai. Yra 4 rūšių prienosiniai ančiai: žandinis, akytkaulio, kaktinis ir pleištakaulio. Uždegimas gali pažeisti vieną arba kelis prienosinius ančius. Pagrindinė ligos priežastis mažam vaikui yra bakterinė infekcija, rečiau - virusai, pavyzdžiui, rinovirusai, gripo, paragripo virusai. Prienosinių ančių uždegimas gali atsirasti sergant gripu, viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Vaikui peršalus, susirgus sloga, paburksta nosies gleivinė, todėl užsidaro prienosinių ančių angos ir sutrinka ventiliacija, kaupiasi sekretas. Tokia terpė yra palanki bakterijoms daugintis. Prienosinių ančių uždegimą gali išprovokuoti ir alergija. Viena iš sinusito priežasčių gali būti anatominės ypatybės: išvešėję adenoidai, kreivos nosies pertvaros, nosies polipai, blokuojantys natūralias sinusų angas.

Ūminį sinusitą ne visada lengva atpažinti, nes ligos požymiai panašūs į peršalimo bei kitų kvėpavimo takų infekcijų. Dar sunkiau, kai vaikas mažas ir negali tiksliai paaiškinti, kur jam skauda. Netinkamai gydomas sinusitas gali tapti lėtinis, kurio gydymas itin sudėtingas, sunkiais atvejais prireikia net operacijos. Lėtiniu sinusitu sergantis vaikas dažnai skundžiasi ausų, akių ir dantų skausmu, nuolat kvėpuoja per burną, iš kurios sklinda nemalonus kvapas. Gydyti sinusitą reikia iš karto - pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Pavėlavus, gali atsirasti sunkių komplikacijų, daug pavojingesnių už patį sinusitą. Kaktinių prienosinių ančių kaimynystė gali būti pavojinga smegenims, pleištakaulio antis yra netoli regos nervo. Vaikui susirgus sinusitu, būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu gydytojas skyrė antibiotikų, jų kurso negalima nutraukti, vaikui pasijutus geriau, nes nevisiškai išgijus sinusitas gali pasikartoti, didesnė komplikacijų tikimybė. Sergančio vaiko kambaryje svarbu palaikyti optimalią temperatūrą bei drėgmę. Padeda kvėpavimas vandens garais, nosies plovimas specialiu preparatu.

Vaikai serga ilgiau ir dažniau

Vaikų otorinolaringologinių ligų dažnis skiriasi, atsižvelgiant į amžių. Jaunesni vaikai dažniau serga sloga, gerklės, ausų uždegimais. Kartais slogos būna ilgos, jas sunkiau gydyti. Neretai galima įtarti ir alerginę slogą. LOR gydytoja V. Kuprienė sako, kad vaikui sloga galima „leisti sirgti“ iki dviejų savaičių. „Jei vaiko būklė neblogėja, jis nepradeda karščiuoti, neatsiranda stipraus kosulio, vangumo, toks laikotarpis vaikui būtų normalus. Dabar vaikus dažniausiai jaunesnius išleidžia į kolektyvą. Vaiko imuninei sistemai tai yra išbandymas, tad natūralu, kad organizmas reaguoja - prasideda ligos, bet taip formuojasi imunitetas. Anot amerikiečių specialistų, įprastai vaikai iki penkerių metų viršutinių kvėpavimo takų uždegimais per metus gali sirgti iki dvylikos kartų“, - teigia specialistė.

Nuolatinės slogos pasekmės

Tačiau negydoma sloga gali turėti rimtų pasekmių. Vaikas nuolat prasižiojęs, tad ilgainiui ima formuotis netaisyklingas sąkandis. Įprastai kvėpuojant liežuvis yra atremtas į kietąjį gomurį. Vaikams jis ir dantys formuojasi aplink liežuvį. Jei mažylis nuolat kvėpuos išsižiojęs, liežuvis nebefiksuos gomurio ir dantukų padėties. „Vaikas taip pat gali knarkti. Jei kamuoja sloga, tėvai visuomet turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jų atžala gerai girdi. Nuolatinis vaiko perklausinėjimas „Ką?“ gali reikšti, kad vaikui yra užgultos ausys. Jei nieko neskauda, tai dar nereiškia, kad viskas yra gerai. Be to, ausų uždegimas sloguojant yra dažna komplikacija vaikų amžiuje“,- pastebi V.Kuprienė.

Priežastis gali būti adenoidai

Dažnai ilgalaikės slogos priežastimi gali būti adenoidai. Visi vaikai gimsta su jais. Šie patys didžiausi pasidaro trečiaisiais gyvenimo metais. „Daugelis tėvų pastebi, kad vaiko slogos pasikeičia: tampa dažnesnės, ilgiau trunkančios, sunkiau gydomos. Tačiau tai - natūralus fiziologinis pokytis. Jei slogos nesikomplikuoja ausų uždegimais, vaikeliui nereikia gerti antibiotikų - chirurginė intervencija nėra būtina. Šeštais - aštuntais gyvenimo metais adenoidai ima mažėti ir viskas tuo ir pasibaigia. Kitaip tariant - „išauga ligą“. Tačiau esant komplikacijoms, kai vaikas knarkia nesloguodamas, dažnai serga ausų uždegimais, kitomis peršalimo ligomis, reikia ieškoti jų priežasčių ir dažnai tai būna adenoidų padidėjimas“, - sako ausų, nosies ir gerklės ligų specialistė V.Kuprienė. Be to, esant alerginiam fonui, adenoidai taip pat būna didesni.

Randa ir svetimkūnių

Tiesa, nosyje taip pat pasitaiko ir svetimkūnių, kurie tampa slogos priežastimi. „Nuo mažų dienų iki paauglystės vaikų nosyje pasitaiko visko: mažų plokščių baterijų, vyšnių kauliukų, alksnio kačiukų, žaislų detalių. Dar tais laikais, kai neturėjome endoskopų, turėjau aštuonerių metų pacientę, kuriai įtartas nosies auglys. Gydytoja taip pat pastebi, kad dabar, kai vaikus gydo šeimos gydytojai, tie, kurie nėra buvę pediatrai, pasitaiko, pamiršta apie svetimkūnio nosyje galimybę. „Gydo nuo sinusito, galiausiai atsiunčia pas mus. Paaiškėja, kad į nosį visgi kažkas įkišta“, - sako otorinolaringologė. Ir pataria tėvams atkreipti dėmesį, kuomet sloga būna tik vienpusė, pasirodo pūliai, atsiranda nemalonus kvapas, nosį būna sunku išpūsti. „Vaikai labai nenori pasisakyti, kad kažką į nosį įsikišo. Dažniausiai dėl baimės, kad tėveliai bars“,- mano specialistė.

Svarbiausia - imuniteto stiprinimas

O bendrai kalbant apie apsisaugojimą nuo otorinolaringologinių ligų, gydytoja užtikrintai sako, kad svarbiausia ligų prevencijos dalis - poilsis ir grūdinimas. „Vaikas kasdien turi išeiti į lauką, tinkamai ir pakankamai ilsėtis. Kitaip tariant - gyventi normalų vaiko gyvenimą. Jaunos mamos mėgsta vaikus nuo ankstyvo amžiaus vesti į įvairius užsiėmimus, keliauti visur kartu, tad vaikai dėl intensyvaus ritmo pervargsta. Nuovargis, stresas - nuo to kyla dauguma susirgimų. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Grūdinimas kainuoja mažiausiai, reikalauja tik kantrybės ir laiko, bet yra veiksminga priemonė saugantis nuo peršalimo ligų“,- pataria „Kardiolitos“ LOR gydytoja V.Kuprienė.

Blogas kvapas iš burnos kaip slogos pasekmė

Nors ir retai, tačiau sloga gali sukelti nemalonų kvapą iš burnos. Tai gali atsitikti dėl susikaupusių pūlingų gleivių nosiaryklėje, kurios vėliau patenka į burnos ertmę. Tokiu atveju svarbu gydyti ne tik slogą, bet ir palaikyti burnos higieną.

tags: #blogas #kvapas #is #nosies #vaikui

• Pokyčiai vaikų globos namuose Lietuvoje
• Simptomai ir gydymas
• Priežastys, tyrimai ir svarba
• Vaikų eilėraščiai apie Žemę
• Sunkvežimių žaidimai mokymuisi