Vaikai yra viena jautriausių grupių, kuriai mityba daro didžiausią įtaką. Mokslininkai pažymi, kad mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimosi pavyzdys, ankstyvajame amžiuje įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Suaugęs asmuo laikysis tokių mitybos įpročių, kokie jam buvo išugdyti vaikystėje, todėl siekiant geresnės ateities kartų sveikatos, būtina išskirtinį dėmesį skirti tinkamų vaikų mitybos įpročių formavimui. Nustatyta, kad vaiko harmoningą augimą, fizinį ir protinį brendimą lemia racionali mityba ir sveikos mitybos įpročių susiformavimas.
Tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog vis dėlto vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami - vartojama per daug saldumynų, bulvių ir kitų traškučių, per mažai vartojama daržovių ir vaisių.
Metodika. 2023 m. kovo-balandžio mėn. taikant anoniminės anketinės apklausos metodą vykdytas vienmomentinis tyrimas. Buvo apklausti penkių bendradarbiauti sutikusių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių tėveliai. Iš viso užpildytos 304 anketos, atsako dažnis - 47,01 procento. Gauti rezultatai atskleidė, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai nėra pakankamai geri. Dauguma tėvų žinių ir idėjų apie sveikatos ugdymo metodus ieško internetinėje erdvėje (naudojasi žiniatinklio paieška ar socialinių grupių platformose). Susidūrę su tuo, jog vaikai mieliau valgo nesveiką maistą (per saldų, per riebų, perdirbtą), tėvai dažnai nuleidžia rankas.
Dietistė, sveikatai palankus.lt įkūrėja R. Bogušienė mano, kad tai neatleistina klaida: „Nueinama lengviausiu keliu, nors juk dėl savo vaiko sveikatos tikrai verta pasistengti? Vaikų įpročius formuoja šeima. Ir joje gautos žinios bei įpročiai išlieka visą gyvenimą“.
Koks maistas tinkamas vaikams?
„Vaiko mityba turi būti palanki jo augimui, vystymuisi, sveikatai: kad jis galėtų mokytis, tobulėti, jam pakaktų energijos“, - pasakoja dietistė R. Bogušienė. Anot jos, tėvai pirmiausia turėtų įsitikinti, jog vaikų mityba subalansuota, aprėpianti visus maisto komponentus - baltymus, angliavandenius, riebalus. Ar su maistu gaunama pakankamai vitaminų ir mineralų.
„Svarbu suplanuoti ir laikytis vaiko valgymo rutinos: kad jis kasdien tuo pačiu metu valgytų pusryčius, pietus, vakarienę, gautų sveikų užkandžių. Tai padės jam visą dieną išlaikyti energijos lygį ir gerai jaustis“, - teigia specialistė. „Nors tenka pripažinti, kad sunku prižiūrėti ir užtikrinti, kaip ir kada vaikai pietauja ugdymo įstaigose, bet jei nuo mažens jiems įdiegsite gerus įgūdžius, didelė tikimybė, kad ir įgavę savarankiškumo jie išliks sveikatai palankios mitybos kelyje“.
Dietistė pataria nuo mažens vaikus pratinti valgyti daug vaisių ir daržovių: tai ir vitaminų, ir skaidulų šaltinis, padėsiantis vaikui sveikai augti. „Kalbant apie grūdinius produktus, svarbu rinktis viso grūdo duoną ir kitus kepinius, košes, makaronus. Nes kaip juokingai beskambėtų, makaronas nelygus makaronui, kaip ir blynai gali būti iš baltų rafinuotų miltų, o gali būti ir iš sveikatai palankių pilno grūdo rūpaus malimo miltų“, - dalijasi patirtimi R. Bogušienė.
„Į vaiko mitybą būtina įtraukti kuo įvairesnių baltymų: liesą mėsą, žuvį, ankštinius, riešutus, sėklas. Sveikatai palankūs baltymai būtini vaiko augimui“, - teigia specialistė, pabrėždama, jog baltymų šaltinis yra ir pieno produktai, bet juos reiktų rinktis neriebius ir nesaldžius, pavyzdžiui, vietoj saldžių varškės sūrelių - varškę su uogomis. „Ir be abejo, reiktų riboti cukrų bei sočiuosius riebalus, kurių gausu perdirbtuose produktuose“.
Anot dietistės, vienas svarbiausių uždavinių tėvams įpratinti vaiką gerti pakankamai vandens. Kad jis taptų pagrindiniu pasirinkimu, o ne saldieji gazuoti gėrimai.
Vaikas atsisako sveiko maisto. Ką daryti?
„Matyt, svarbiausia apsiginkluoti kantrybe. Bet kuriam sveikam įgūdžiui išugdyti reikia laiko“, - šypsosis dietistė. Ji pasakoja, kad yra labai daug skirtingų metodų, kaip pakeisti vaiko įsitikinimus apie maistą. „Pavyzdžiui, palaipsniui įtraukime vis daugiau sveikatai palankių produktų: ant picos uždėkime daugiau daržovių“.
Taip pat specialistė įspėja, jog tėveliams teks būti nuosekliems ir laikytis susitarimų, nepradėti vaikams pataikauti, tenkinti jų pageidavimus ir pirkti, pavyzdžiui, nesveikus saldumynus. „Būkite pavyzdys savo vaikams. Vaikai mus mėgdžioja. Matydami, kaip valgote jūs, jie irgi valgys sveiką maistą“.
Specialistė pastebi, jog vaikams labai patinka ruošti maistą, jie tai priima kaip žaidimą: „Visada įtraukite mažuosius, kai gaminate maistą šeimai. Jie tikrai norės paragauti to, ką patys gamino“.
Be to, vaikams, kaip ir suaugusiems, svarbus maisto vizualus pateikimas, papuošimas. „Pristatę maistą, kaip pasakų personažus, dekoruotą linksmomis spalvomis ar formomis neabejotinai sulauksite populiarumo“, - šypsosi dietistė.
Dar vienas patarimas - visada leisti rinktis: iš kelių patiekalų, kad jie jaustųsi galintys kontroliuoti, ir kad jiems neprimetama tėvų valia. „Dažnai tėvams atrodo, kad vaikams nereikia nieko aiškinti, kad tiesiog jie turi priimti jų nustatytas taisykles ir tiek, be jokio išsamesnio aiškinimo. Bet tai netiesa. Daugelis vaikų mėgsta paaiškinimus, mielai klausosi papildomos informacijos, jei ji pateikiama jiems suprantama kalba. Todėl aiškinkite, koks maistas ir kodėl yra svarbus“, - dalijasi patirtimi R. Bogušienė.
Viena didžiausių tėvų daromų klaidų, pasak dietistės, vaikams siūlomas atlygis premija už gerus poelgius - saldumynai. „Reikėtų atrasti kitas formas, kaip skatinti vaikus: gal tai mažas žaisliukas, gal papildomas laikas baseine ir pan.“
Svarbiausi patarimai tėvams
1. Reguliari vaikų mityba
Dietistė R. Bogušienė teigia, kad viena svarbiausių taisyklių augančiam organizmui - reguliarus valgymas: „Vaikai negali nuolat užkandžiauti arba valgyti 1-2 kartus per dieną. Vaikams rekomenduojami 5-6 valgymai per dieną, tai yra 3 pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė) ir 2-3 užkandžiai (priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai). Vaikai turi valgyti ne rečiau nei kas 3,5-4 val. Toks valgymas yra vienas žingsnis geresnės vaiko sveikatos link“.
2. Subalansuotas maistas
„Svarbu ne tik kalorijos, bet kad gautų pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų. Taip pat svarbu, kad maistas būtų papildomai praturtinamas, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštimis, vitaminu C, priklausomai nuo tyrimų vitaminu D ar kitais šiuo laikmečiu aktualijose imuninę sistemą stiprinančiais vitaminais”, - teigia specialistė. Taip pat labai svarbu, kad kiekvieno valgymo metu vaikas gautų subalansuotą maistą, pavyzdžiui, ne tik vištienos maltinuką, šalia grikių garnyrą, bet ir daržovių. Jei vaikas valgo užkandį, geriausia, kad jis irgi būtų subalansuotas, pavyzdžiui, vaisiai su riešutais.
3. Maistas gaminamas tausojančiu būdu
„Geriausia virtas, troškintas, keptas orkaitėje maistas. Ne per saldus, ne per sūrus, su kokybiškais riebalais. Svarbu vengti rūkytų gaminių, gruzdinto, skrudinto riebaluose maisto, saldumynų pertekliaus, stipriai perdirbto maisto. Maistą ruošti ne per sūriai, ne per saldžiai, ne per riebiai, daugiau daržovių, daugiau viso grūdo produktų”, - teigia dietistė.
4. Vanduo, o ne limonadai
„Svarbu, kad vaikai gertų ne saldintus limonadus, saldintas arbatėles, o tiesiog vandenį. Nėra nieko blogiau už išgeriamą cukrų ir nieko geriau nei pakankamas kiekis vandens gaunamas kasdien“, - primena R.
Šiuo metu vaikai darželiuose ir mokyklose maitinami atsižvelgiant į kalorijas ir rekomenduojamas maistinių medžiagų normas (angliavandenius, baltymus, riebalus), tačiau nėra vertinama vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų rūgščių ir skaidulinių medžiagų kiekiai. Daugelis pasakytų, juk pinigų maitinimui skiriama mažai ir negalima atsižvelgti į sveikumą. Mes siūlome Lietuvos mokykloms ir darželiams šiuolaikiškus ir sveikatai palankius patiekalus, kurie atitinka vaikų maitinimo aprašą ir neviršija vaikų maitinimui skirtų biudžeto lėšų.
„Peržiūrėjome sukurtą valgiaraštį, vertiname - puikiai, turime tik keletą nežymių pastabų. Vieni tėveliai nepatenkinti vaikų maitinimu ugdymo įstaigose, kiti džiaugiasi. Tam yra pagrindo, nes maitinimas ugdymo įstaigose turi ne tik trūkumų, bet ir privalumų. Pagrindiniai privalumai, kad vaikai valgo ne mažiau tris kartus per dieną šviežiai ruoštą maistą. Vaikų maitinime uždrausta daugybė menkaverčių ir žalingų maisto produktų, ribojama cukraus ir druskos kiekiai. Tačiau kiti tėveliai, kurie mato trūkumus reikalauja pokyčių. Tuo tarpu ugdymo įstaigų maitinimo atstovai, teigia: „Mes nežinome kaip pagaminti, kad būtų sveikatai palanku, vaikai valgytų, būtų patenkinti tėvai ir mes neviršytume biudžeto“.
„Bulvės, batonas, riebūs padažai - kasdienybė ugdymo įstaigų valgiaraščiuose. Šviežių daržovių ir vaisių patvirtintuose valgiaraščiuose vidutiniškai apie 200 gramų. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti ne mažiau nei 400 gramų per dieną arba nuo trijų iki penkių porcijų. O kur dar mėsa, kuri valgoma, ne tik, kad kiekvieną dieną, bet net kelis kartus per dieną. Ne, mes nieko prieš mėsą, bet gyvūninės kilmės produktai turi būti vartojami saikingai. Žinoma, virtos dešros ir dešrelės bei kiti perdirbti mėsos gaminiai tiekiami vaikų maitinime leistini, nors daugeliui tėvelių iškylantis klausimas, ar tai legalu? Taip, vaikų maitinimo aprašas draudžia rūkytus mėsos ir žuvies gaminius, o virti leistini, tačiau turi atitikti nustatytus aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės reikalavimus ir druskos kiekis turi būti ne didesnis nei 1,7 gramo 100 gramų produkto.
„Valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas, kalorijų kiekius, tačiau nėra vertinama rekomenduojamų vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulinių medžiagų kiekiai ir tas įtakoja, kad vaikai valgo Tarybinių laikų, pagrinde, bulvinius ir miltinius patiekalus. Miltai - rafinuoti, rečiau bulvės virtos su lupena, dažniau bulviniai blynai, bulvių plokštainiai, cepelinai ir kiti stipriai perdirbti patiekalai iš bulvių. Taip, tokie patiekalai sotu, bet kasdieninė mityba turi būti įvairesnė su šiuolaikiškų patiekalų prieskoniu. Mityba - politinė tema. Pozicija ar opozicija priklauso nuo kasdieninių įpročių ir šeimos tradicijų. Maitindami vaikus namuose, remiamės savo požiūriu, to paties tikimės ir išleisdami vaiką į darželį ar mokyklą.
„Dirbant šioje srityje eilę metų, žinome, kas ne tik sveikatai palanku, bet laiko ir piniginių kaštų atžvilgiu įgyvendinama realiai ugdymo įstaigose. Mūsų sukurtas penkių dienų bandomasis valgiaraštis su šiuolaikiškais ir sveikatai palankiais patiekalais, kuriuose ne tik gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų, riebalų r., bet ir skaidulinių medžiagų. Parinktas tausojantis patiekalų gamybos būdas, kuris neleidžia susidaryti kancerogeninėms medžiagoms ir išsaugo vertingas maistines medžiagas. Šviežių daržovių ir vaisių vaikai gaus ne tik per pietus, bet kiekvieno valgymo metu t.y. ne mažiau tris kartus per dieną. Šį valgiaraštį, pirmiausia, planuojame įdiegti iniciatyvos „Sveikatai palankūs“ ugdymo įstaigose. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.
„Džiaugiamės tokiomis iniciatyvomis, nes tiek fizinis, tiek dvasinis pagrindas žmogaus sveikatai padedamas dar vaikystėje, todėl svarbu kuo anksčiau pradėti gyventi suvokiant savo elgesio pasekmes. Sveikatos apsaugos ministerijos atlikti tyrimai rodo, kad jaunimui, o taip pat ir šeimoms, labai trūksta sveikos mitybos žinių, todėl jau darželyje įpratus sveikai maitintis, kartu nuolat gaunant sveikos mitybos žinių, tikėtina išauginti naują kartą, kuri bus laisva nuo prietarų ir su mityba susijusių mitų, kurie dabartinėms kartoms yra sunkiai įveikiamas barjeras, trukdantis pradėti gyventi sveikiau.
Patiekalai, pagaminti pagal parengtus valgiaraščius turėtų patikti vaikams. „Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA) tęsdama socialinę iniciatyvą „sveikas vaikas - sveika ateitis“, aktyviai palaiko sveikatai palankių patiekalų gamybą bei jungiasi prie iniciatyvos „Sveikatai palankūs patiekalai vaikų valgiaraštyje“. Vaikai turi valgyti pilnavertį, šviežią ir kokybišką maistą ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose, visuomeninio maitinimo įmonėse. Norime atkreipti dėmesį, kaip teisingai paruošti maistą, kad išliktų kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Diegiant sveikos mitybos įpročius bei kalbant apie maisto produktus, jų naudą, gamybą, turime akcentuoti, kad vaikams labai svarbu, kaip maistas yra patiektas. Vaikui visuomet skanesnis kūrybiškai bei įdomiai patiektas maistas, o tą geriausiai gali išpildyti patyręs virtuvės šefas. VšĮ „Tikra mityba“ organizuoja renginį „Sveikatai palankūs patiekalai vaikų valgiaraščiuose“ vasario 10 d. Kauno kolegijoje, kurio metu bus ne tik pristatytas penkių dienų sveikatai palankus valgiaraštis, bet bus gaminami ir kūrybiškai patiekiami degustacijai sveikatai palankūs patiekalai. Taip pat vyks pranešimai Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, dietologų ir laukiamos diskusijos apie vaikų mitybą.
Vasario mėnesį Plungės Senamiesčio mokyklos visuomenės sveikatos specialistė lankėsi pas 5-8 klasių mokinius ir diskutavo sveikatai palankios mitybos tema. Užsiėmimų tikslas- vaikams suteikti daugiau žinių kuo remiasi sveikatai palanki mityba, kaip pasirinkti sveikesnius maisto produktus, priminti ir pagrindiniai mitybos principai. Vaikams pristatytas ir maitinimas švediško stalo principu būdas, kuris ugdo vaikų supratimą apie porcijos dydžio pasirinkimą, pasirinkimą savo mėgstamo patiekalo ir maisto atliekų mažinimą. Vaikams pristatyta ir 80/20 taisyklė, kad 80 proc. savo mitybos raciono pakeitę sveikatai palankiais maisto produktais, 20 proc.
Vienas iš jų- pusryčiams ir vakarienei tiek pat energinės vertės. Nei mes, suaugę, nei vaikai pusryčių daug valgyti nenorime- taigi 20-25 proc. paros normos yra daug. Vakare - priešingai- tų 20-25 proc. p.
