Pirmasis apsilankymas kirpykloje daugeliui vaikų tampa tikru išbandymu. Garsai, nepažįstama aplinka, svetimi žmonės ir neįprasti pojūčiai gali išgąsdinti net ir drąsiausią mažylį. Kai kurie vaikai ima verkti vos įėję pro duris, kiti kategoriškai atsisako sėsti į kirpimo kėdę. Tai visiškai normalu - kirpykla mažam vaikui gali atrodyti baugi ir neaiški. Tačiau gera žinia ta, kad šią baimę galima įveikti! Pateikiame švelnius, veiksmingus ir kūrybiškus patarimus, kurie padės vaikui susidraugauti su kirpykla.

Kodėl vaikai bijo kirpyklos?

Vaikų baimės dažnai kyla iš nežinomybės arba praeities patirties, kuri jiems nepatiko. Štai kelios dažniausios priežastys:

• Triukšmingi plaukų džiovintuvai, mašinėlės ar žirklių garsai.
• Svetima aplinka ir nepažįstami žmonės.
• Nejaukumas, kai „kažkas daroma su galva“.
• Anksčiau patirtas nemalonus kirpimas ar nepatogi pozicija.
• Jausmas, kad praranda kontrolę.

Kuo mažesnis vaikas, tuo jautresnis jis gali būti išoriniams dirgikliams, todėl svarbu reaguoti švelniai ir kantriai.

Kaip paruošti vaiką kirpyklai?

Prieš apsilankymą

1. Kalbėkite apie kirpyklą iš anksto. Prieš kelias dienas papasakokite vaikui, kas jo laukia. Galite sakyti: „Kirpykloje žmogus mums padeda patrumpinti plaukus, kad būtų lengviau juos šukuoti“. Svarbu nevartoti žodžių, kurie gali kelti nerimą - pvz., „kirps“ ar „pjaus“ galima pakeisti į „truputį patrumpins“.
2. Naudokite žaidimus ir knygas. Pasitelkite žaislines žirkles, lėles ar meškiukus - „kirpkite“ jų plaukus žaidimo metu. Taip vaikas supras, kad tai saugus ir linksmas užsiėmimas. Knygelės apie kirpyklą padeda susipažinti su procesu.
3. Pasirinkite tinkamą laiką. Planuokite apsilankymą tokiu metu, kai vaikas yra pavalgęs ir pailsėjęs. Venkite vizitų per pietų miegą ar kai vaikas jau pavargęs - tuomet jo kantrybė kur kas mažesnė.
4. Leiskite vaikui stebėti. Jei turite galimybę, pirmą kartą tiesiog apsilankykite kirpykloje be kirpimo - pasisveikinkite, pasivaikščiokite, leiskite pažiūrėti, kaip kerpami kiti. Tai padės vaikui susipažinti su aplinka be spaudimo.

Pati kirpimo diena

1. Atsineškite mėgstamą žaislą ar užkandį. Mylimas žaislas, knygelė ar net sausainis gali padėti nuraminti ir nukreipti dėmesį. Kai kurios kirpyklos turi specialias vaikiškas kėdes ar ekranus su animaciniais filmukais - tai puikus pagalbininkas!
2. Pasirinkite vaikams pritaikytą kirpyklą. Vaikiškos kirpyklos arba kirpėjai, turintys patirties su vaikais, geriau žino, kaip reaguoti į baimes, leidžia vaikui susipažinti su įrankiais, elgiasi ramiai ir moka atitraukti dėmesį.
3. Sėdėkite šalia arba laikykite vaiką ant kelių. Kai kuriais atvejais pirmuosius kirpimus galima atlikti, kai vaikas sėdi ant mamos ar tėčio kelių - taip jis jaučiasi saugiau. Svarbu bendrauti su vaiku raminančiu balsu, nuolat palaikyti akių kontaktą.
4. Pagirkite ir apdovanokite. Net jei kirpimas nepraėjo sklandžiai, girkite vaiką už drąsą: „Tu taip puikiai išsėdėjai, aš tavimi labai didžiuojuosi!“ Nedidelis prizas - lipdukas, spalvinimo lapas ar ledų porcija - padeda susieti patirtį su teigiamomis emocijomis.

Kirpėjo profesijos ypatumai ir iššūkiai

Nors atrodo, kad plaukai visų vienodi, vaikų ir suaugusių kirpimo specifika šiek tiek skiriasi. Vaikų kirpėjai turi daugiau kantrybės, nes vaikai nuolat muistosi, juos reikia kažkuo užimti ir nuraminti, todėl kirpimas užtrunka ilgiau. Vaikų plaukai ir galva dar nėra iki galo susiformavę, todėl, nors ir galioja tos pačios kirpimo taisyklės, kaip suaugusiems, parinkdamas tinkamą kirpimą, vaikų kirpėjas įvertina ne tik vaiko veido bruožus ar galvos ypatumus, bet ir vaiko amžių, plauko minkštumą ir plaukų verpetus, kuriuos vaikas vėliau gali „išaugti“.

Vaikų kirpėjai dažnai susiduria su įvairiomis situacijomis. Kai kurie vaikai bijo net prisilietimo, todėl reikia rasti individualų priėjimą prie kiekvieno mažojo kliento - tai menas. Yra atvejų, kai tėvai veda kirptis vaikus su autizmo spektro sutrikimais, kuriems reikia ypatingo dėmesio ir kantrybės. Taip pat svarbu atsiminti, kad dirbant su vaikais, svarbi ne tik profesionalumas, bet ir gebėjimas užmegzti ryšį. Kai kurie tėvai netgi pabrėžia, kad svarbiausia - jauki vaiko kirpykla.

Kirpėjos darbas reikalauja daug kantrybės. Būna visko - vaikai verkia, šaukia. Lengviau pakirpti suaugusį žmogų, nei vaiką, su kuriuo reikia žaisti. Kai kurie tėvai tikisi, kad vaikas taikysis prie kirpėjo, tačiau dažnai nutinka atvirkščiai - kirpėjas turi prisitaikyti prie vaiko.

Tėvų patirtys ir patarimai

Daugelis tėvų dalijasi savo patirtimi, kaip sekėsi kirptis su vaikais. Kai kurie pastebi, kad namuose kerpant vaikas labiau blaškosi, o kirpyklose, ypač ten, kur įrengti ekranai su filmukais, vaikai gali ramiau išsėdėti. Taip pat svarbu, kad kirpėja mokėtų prieiti prie vaiko. Kai kurie tėvai pasakoja, kad jų vaikai net į kalbas nesileidžia, nenori kirptis nei vienoje, nei kitoje kirpykloje, o kai kurie net vengia net įžengti į kirpyklos vidų.

Pasitaiko ir situacijų, kai tėvai patys stengiasi padėti kirpėjui - pavyzdžiui, laiko vaikui planšetę su filmuku arba padeda jam teisingai pasukti galvą. Tai rodo, kad tėvai yra suinteresuoti, jog kirpimo procesas būtų kuo sklandesnis.

Vieni tėvai pirmą kartą vaikus kirpo jau 4-5 metų amžiaus, kiti - vėliau, sulaukę, kol vaikas pats panorės. Svarbu vesti vaiką į kirpyklą su tėčiu, kad jis nematytų mamos streso, arba tiesiog neversti vaiko stresuoti be reikalo. Jei vaikas bijo, geriau palaukti kelias savaites ir bandyti vėl.

Nemažai tėvų pastebi, kad didelį vaidmenį atlieka pati kirpėja. Jei kirpėja maloni, švelni, kalbina vaiką, vaikas ja pasitiki ir net pats klausinėja, kada bus vedamas kirptis. Išvada tokia: vaikai mieliau eitų kirptis, jei iš paties pirmo karto pasitaikytų maloni kirpėja.

Vaikų kirpyklų tendencijos ir inovacijos

Šiuolaikinės vaikų kirpyklos dažnai primena žaidimų kambarius - jos spalvingos, su daugybe žaislų ir sienomis, išmargintomis filmukų kadrais. Tokia aplinka padeda vaikams atsipalaiduoti ir pasijusti kaip namie. Kai kuriose kirpyklose netgi yra specialios kėdės, primenančios automobilius ar kitas transporto priemones, kurios vaikams suteikia papildomo džiaugsmo.

Vaikų kirpėjai nuolat tobulina savo įgūdžius ir ieško naujų būdų, kaip sudominti mažylius. Dabar populiarios ne tik klasikinės šukuosenos, bet ir įvairios nestandartinės idėjos. Pavyzdžiui, vasarą itin mėgstami trafaretinis plaukų dažymas, imituojantis tatuiruotes, bei „face-frame“ plaukų tonavimas, kai ryškinami plaukai tik aplink veidą. Šios procedūros atliekamos naudojant saugias, hipoalergines medžiagas, kurios nekenkia vaiko plaukams ir odai.

Kirpėja Vaida Galinauskienė, vaikų kirpyklos „Bambina“ įkūrėja, pataria, kad svarbu nuolat pakirpti plaukų galiukus, net jei vaikas augina ilgus plaukus, kad plaukų pažeidimas nekiltų aukštyn. Ji taip pat pabrėžia, kad svarbu iš anksto informuoti kirpėją apie vaiko charakterį, kad jis žinotų, kaip su vaiku susikalbėti, kad kirpimo metu jis būtų ramus. Rekomenduojama su savimi atsinešti ir mylimą vaiko žaislą, kad mažylis būtų užsiėmęs ir kirpyklos aplinka jo negąsdintų.

Galima pastebėti, kad vaikų kirpėjų darbas yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Jis reikalauja daug kantrybės, meilės vaikams ir gebėjimo rasti bendrą kalbą su kiekvienu mažyliu. Svarbiausia - sukurti tokią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugiai ir patogiai, o apsilankymas kirpykloje taptų maloniu ir laukiamu įvykiu.

tags: #eilerasciai #vaikams #apie #kirpeja

• Reikalavimai socialinės globos įstaigų vadovams
• Kelionė į Šiaurės Italiją su vaikais
• Skaitykite apie slogą ir maudynes
• Kaip išsirinkti vaikišką tortą
• Vaikų vystymasis ir sportas