Vaikų darželiai - svarbi ikimokyklinio ugdymo grandis, kurioje vaikai ne tik mokosi, bet ir socializuojasi, ugdosi svarbiausius gebėjimus. Lietuvoje veikia įvairių tipų darželiai: valstybiniai, privatūs ir namudiniai. Kiekvienas jų turi savų privalumų ir iššūkių, o jų steigimas bei veikla reglamentuojama atitinkamais teisės aktais.
Privačių darželių plėtra ir jų privalumai
Privatus verslas Lietuvoje tampa vis svarbesnis, įsiskverbdamas į įvairias sritis, įskaitant švietimą. Nors kol kas tai tik nedidelė tendencija ikimokyklinio ugdymo sistemoje, privatūs vaikų darželiai gali tapti puikia alternatyva valstybiniams darželiams. Šiandien populiaru steigti privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant menų, fizinio ar ekologinio ugdymo programas. Svarbiausia, kad siūloma paslauga būtų kokybiška - tėvams reikėtų atsižvelgti ne tik į steigėjo entuziazmą, bet ir į profesionalumą. Kuo didesnė pasiūla, tuo aukščiau iškeliama ikimokyklinių paslaugų kokybės kartelė. Privačios įstaigos sudaro sveiką konkurenciją valstybinėms, o konkurencija skatina tobulėti. Didesnis dėmesys vienai ar kitai pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, o atsakingas ir atsidavimo reikalaujantis darbas.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra parengusi Metodines rekomendacijas nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams. Jose nuosekliai pateiktos privataus darželio steigimo procedūros: būdai steigti nevalstybinę įstaigą, steigimo tvarka ir teisės aktai, kuriais būtina vadovautis, privataus darželio steigimo dokumentai. Taip pat ŠMM iniciatyva yra pakoreguoti ir kiti teisės aktai, kurie sudaro palankesnes sąlygas steigti privatų darželį: supaprastintos higienos normos.
D.Martišauskienės nuomone, galimybę įsteigti nevalstybinį darželį kuo puikiausiai galėtų apsvarstyti ir darbdaviai, ypač, jeigu įmonėje dirba mažamečių vaikų turintys darbuotojai: toks darželis galėtų atsirasti netgi įmonės ar organizacijos pastate.
Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 650 darželių, iš kurių tik 35 yra privatūs. Dauguma - net 26 - privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo įsteigtos per praėjusius, 2011-uosius, metus. Įsteigtas ikimokyklinio ugdymo krepšelis - 2 tūkst.
Steigiamos ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos išlaidas galima suskirstyti į dvi dalis: verslo pradžioje patirtos išlaidos bei einamosios (patiriamos kas mėnesį arba atitinkamai kas ketvirtį) išlaidos. Verslo pradžioje patirtas išlaidas sudarys šios sritys: įstaigos steigimo organizavimas, interjero daiktai, reklama (reklamuotis pradės prieš veiklos pradžią), baldai, namų apyvokos daiktai, pramogų daiktai ir kt.
Pajamos arba, kitaip sakant, pardavimų (atitinkamai sandorių) apimtis priklauso nuo objektų skaičiaus ir nuo kainos. Pajamos = objektų skaičius * kaina. ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju sudarys vaikų kiekis, o kaina priklausys nuo paslaugos savikainos (tam reikės paskaičiuoti sąnaudas, tenkančias 1 žmogui) bei norimo gauti pelno dydžio, t.y.
Privataus ikimokyklinio ugdymo paslaugos rezultatui išreikšti būtina yra lūžio taško analizė. Lūžio taškas - tokia veiklos apimtis, kai pajamos yra lygios kaštams.
Pasak kaunietės Rasos Tamašauskaitės, lėšos kuriant darželį buvo daug didesnės, negu manyta, kad prireiks, iš pradžių. Viena brangiausių investicijų buvo ventiliacijos sistemos įrengimas, daug pinigų pareikalavo ir kiemo tvarkymas, kur įrengta visus saugumo reikalavimus atitinkanti moderni žaidimų aikštelė (visi darželio vidaus bei lauko įrenginiai yra tik iš ekologiškų sertifikuotų priemonių).
Higienos ir saugos reikalavimai
Planuojant vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, būtina nuspręsti, kiek ir kokio amžiaus vaikų grupių bus steigiama, taip pat kiek ikimokyklinukų jose planuojama ugdyti. Kiekvienoje grupėje leidžiamas ugdyti vaikų skaičius atsižvelgiant į jų amžių nurodytas Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (HN 75:2016) 5 punkte.
Kasdien vaikai turi būti išvedami į lauką, tad būtina numatyti vietą, kurioje vaikai žais. Darželio sklypo dalis, skirta vaikų žaidimų aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 6 kv. m ploto vienam vaikui. Pavyzdžiui jei darželyje ugdoma 30 vaikų, tuomet vaikų žaidimų aikštelėms skirtos teritorijos plotas turėtų būti ne mažesnis nei 180 kv. m, tačiau švietimo teikėjui, ugdančiam iki 60 ikimokyklinukų, neprivaloma turėti savo sklypo ir galima naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir panašiai).
Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, darželio sklypas ar šio sklypo dalis, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Tiek darželio teritorijoje įrengtų vaikų žaidimų aikštelių, tiek kitų žaidimų aikštelių, kuriomis naudojasi ugdytiniai, įrengimo, naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos.
Ikimokyklinio ugdymo veikla gali būti vykdoma ne tik mokslo paskirties patalpose bet ir viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, gyvenamosios (vieno buto, dviejų butų ir daugiabučių) paskirties patalpose (tokiu atveju patalpos turi būti įrengiamos ne aukščiau kaip antrajame pastato aukšte). Kiekvienai darželio grupei, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ir vyresni vaikai, turi būti įrengtos atskiros priėmimo-nusirengimo, žaidimų-miegamojo / poilsio, tualeto-prausyklos patalpos / erdvės.
Įrengiant grupių patalpas / erdves ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv. m.
Reikiamas sanitarinių įrenginių skaičius tiek vienos grupės, tiek kelių grupių bendroje tualeto-prausyklos patalpoje skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių grupėse: penkiems vaikams turi būti skiriama ne mažiau nei 1 praustuvė, septyniems vaikams skiriamas ne mažiau nei 1 unitazas (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tokios grupės tualeto-prausyklos patalpoje turi būti įrengiamas bent 1 unitazas).
Jei vaikų ugdymas darželyje bus vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų poilsis. Jei ikimokyklinėje įstaigoje organizuojamas vaikų poilsis, tuomet kiekvienam grupėje pietų miegą miegančiam vaikui turi būti skirta lova kietu pagrindu arba čiužinys, kurio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm.
Jeigu numatyta, kad vaikų ugdymas truks ilgiau nei 4 valandas, darželyje turi būti organizuojamas ne tik poilsis, bet ir vaikų maitinimas tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvės. Vaikai gali būti maitinami grupėje arba 2 metų ir vyresniems vaikams gali būti įrengiama bendra valgymo salė. Jei vaikai bus maitinami grupėje, turi būti įrengta patalpa / erdvė su plautuve grupių indams plauti arba automatine indų plovimo mašina ir plautuve rankoms plauti, vieta indams ir stalo įrankiams laikyti.
Darželio grupių žaidimų, miegamojo / poilsio patalpose / erdvėse, kūno kultūros, muzikos salėje (jei yra įrengta) turi būti natūralus apšvietimas. Visose patalpose, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, turi būti numatytas natūralus ir (ar) mechaninis vėdinimas.
Namudinis darželis: sprendimas mažesnėms bendruomenėms
Namudiniam darželiui įsteigti, pirmiausiai, reikia patalpų. Tai gali būti Jūsų namai, butas (tik gyvenantiems pirmame aukšte), galite patalpas ir nuomotis. Svarbiausia, kad jos atitiktų keliamus reikalavimus tokiai įstaigai. Tiesa reikalavimai dabar supaprastinti. Jei anksčiau namudinis darželis turėjo turėti atskiras patalpas fiziniam lavinimui, miegojimui ir valgymui, tai dabar jau leista namų darželius steigti ir nedidelėse patalpose.
Susigundę steigti namudinį darželį, dažnai sunerimdavo, kaip nusipirkti tiek daug lovų ir kaip jas sutalpinti. Ši prievolė taip pat panaikinta ir dabar leista vaikučius namudiniuose darželiuose migdyti ant čiužinių. Maistą namudiniam darželiui galima gaminti vietoje. Tokiu atveju reikalinga atskira virtuvės patalpa. Tačiau galima ir maistą užsakinėti iš teikėjų.
Namudinis darželis - šiais laikais gana paplitęs terminas. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, susiduriama su didele problema - vietų darželiuose stygiumi. Tai sąlygojo, kad sostinėje įsteigta labai daug privačių darželių, namudinių darželių. Namudinių darželių paklausa yra didžiulė. Ir nors tai nėra nauja, inovatyvi verslo idėja, bet ji labai paklausi.
Vilniaus miesto darželių situacija
2026 m. sausio 26 d. Vilniaus Pilaitės rajone pradėtas statyti naujas darželis, kuris sparčiai besiplečiančiame rajone suteiks galimybę 320 vaikų lankyti savivaldybės ugdymo įstaigą. Projektą plėtojančios Vilniaus vystymo kompanijos, Vilniaus m. „Per tris artimiausius metus Vilniuje pastatysime 5 naujas mokyklas ir 4 darželius. Pirmasis iš jų jau pradėtas statyti Pilaitėje. Tai jau antras naujas darželis šiame rajone, kuris leis vaikams ugdymo įstaigas lankyti arti namų“, - teigia Vilniaus m.
Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija naująjį darželį stato tarp Karaliaučiaus, Vydūno, Tolminkiemio ir Pajautos gatvių. „Nors pernai atidarėme naują darželį Pilaitėje ir suformavome net 16 grupių, 135 lopšelinukai į „Vydūnėlį” nepateko ir liko už brūkšnio. Per metus lopšelinukų Pilaitėje dar padaugėjo, tad naujasis darželis Pajautos gatvėje yra labai laukiamas. Iki šiol negavę vietos Pilaitės darželiuose, gyventojai turėjo vežioti vaikus į savivaldybės darželius Karoliniškėse, Lazdynuose ar kitose seniūnijose ir tai ne vienai šeimai buvo tikras iššūkis. Labai viliuosi, kad per šią kadenciją pastatyti du nauji darželiai Pilaitėje, atlieps ikimokyklinio ugdymo vietų poreikį šioje seniūnijoje“, - sako Vilniaus m.
Vaikų darželis bus U formos, su vidiniu kiemeliu. Jame - lauko muzikos instrumentai ir pasodintas „kalėdų“ kėnis. Kiemelyje bus terasa, skirta renginiams, sporto užsiėmimams ir kitoms veikloms. Sklype numatytos žaidimų zonos, sporto aikštelės ir edukacinis daržas. „Rūpindamiesi šio darželio projektu pirmiausia siekėme išgirsti bendruomenės poreikius. Jie nugulė ir projekto sprendiniuose. Grupėse suplanuotos priėmimo - nusirengimo erdvės, virtuvėlės, žaidimų ir miego patalpos, kuriose numatyta užuolaida, atskirianti miego zoną nuo aktyvaus ugdymo ir žaidimų zonos. Grupės bus abiejuose pastato aukštuose. Antrajame įsikurs administracijos patalpos, metodinis kabinetas, psichologo, logopedo ir papildomo ugdymo kabinetai. Naująjį lopšelį-darželį projektavo UAB „Atamis“. Jį stato UAB „KRS“. Įmonė įsipareigojo darželį pastatyti iki 2027 m. pavasario. Rangos darbų vertė - 9,4 mln. Laiko kapsulė įkasama į būsimojo darželio pamatus su viltimi, kad ateities kartos ją ras ir sužinos, kokių siekių vedini kūrėme ateitį šiandien. Naujasis darželis Pajautos gatvėje - pirmasis, kurio statybos įgyvendinamos pasitelkus naująjį Vilniaus savivaldybės ugdymo įstaigų finansavimo modelį. Vilniaus vystymo kompanija pasirašė sutartis su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 168 mln. eurų paskolos.
#617. Sutuoktiniai savo namuose įsteigė privatų darželį: vietoje vaikų rūpinasi šunimis
Iššūkiai ir perspektyvos
Nors Lietuvoje daugėja privačių ir namudinių darželių, vis dar išlieka iššūkių, ypač didmiesčiuose, kur stinga vietų valstybiniuose darželiuose. Taip pat svarbu užtikrinti kokybišką ugdymą ir saugią aplinką visose ikimokyklinėse įstaigose.
Didžiasalis, miestelis prie Baltarusijos sienos, susiduria su kitokiais iššūkiais. Nors miestelis tvarkomas, renovuojama infrastruktūra, tačiau jaunimui trūksta perspektyvų, darbo vietų, todėl dalis gyventojų išvyksta. Būstai čia itin pigūs, kartais net atiduodami simboliškai, tačiau tai atspindi ekonomines problemas.
Kita vertus, didėja susidomėjimas netradiciniais ugdymo metodais, tokių kaip Valdorfo pedagogika, kuri taikoma Šilutės lopšelyje-darželyje „Žibutė“. Ši įstaiga pabrėžia sveikatos stiprinimą ir visapusišką vaikų ugdymą.
Tuo tarpu Vilniaus senamiestyje aptiktas kanapių „darželis“ bute, tiriant narkotinių medžiagų platinimo bylą, atskleidžia kitą, nelegalią veiklą, kuri kelia susirūpinimą.
Būsto kainos Lietuvoje augo 2024 m. pirmąjį ketvirtį, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 1,3 proc., praneša Eurostatas. Lyginant šį laikotarpį su paskutiniu 2023 m. ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos krito 0,1 proc. euro zonoje ir augo 0,4 proc. ES. Lietuvoje, palyginus pirmus 2023 m. ir 2024 m. ketvirčius, būsto kainos išaugo 9,9 proc., o palyginus pirmąjį šių metų ketvirtį su paskutiniu praeitų metų - 3,3 proc. Anot Eurostato, ketvirtą 2023 m. ketvirtį, lyginant su 2022 m. ketvirtu ketvirčiu būsto kainos euro zonoje krito 1,2 proc., o ES pakilo 0,2 proc. Lyginant 2024 m. ir 2023 m. pirmųjų ketvirčių būsto kainas, 19 ES narių valstybių jos augo. Labiausiai būsto kainos augo Lenkijoje - 18 proc., Bulgarijoje - 16 proc. ir Lietuvoje - 9,9 proc. Tuo metu kainos krito Liuksemburge - 10,9 proc., Vokietijoje - 5,7 proc. ir Prancūzijoje - 4,8 proc. Eurostato duomenimis, palyginus būsto kainas 2024 m. pirmąjį ketvirtį ir 2023 m. paskutinį ketvirtį, jos augo 18 valstybių narių ir krito 8 šalyse. Didžiausias ketvirčio augimas fiksuotas Bulgarijoje - 7,1 proc., Vengrijoje - 5,1 proc. ir Lenkijoje - 4,3 proc.
Viena vertus, noras atsinaujinti savo būstą kai kuriais atvejais gali kainuoti itin brangiai. Statybų kaštai padidės dar labiau, jei nesilaikysite šiuo metu galiojančių reikalavimų. Pavyzdžiui, jei nuspręsite savo bute pasidaryti remontą ir neturėsite leidimo, už tai inspekcija gali skirti ir riebią baudą. Kaimynai išreiškė pretenzijas Skaitytojas Tomas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kaip viename iš sostinės daugiabučių tarp kaimynų kilo konfliktas dėl buto balkone įtaisyto kondicionieriaus. „Jau ne vienerius metus svarstėme bute įsirengti kondicionierių, nes vasarą karščiai yra tiesiog nepakeliami. Tačiau, kai kondicionierius jau buvo sumontuotas, šalia gyvenantis kaimynas pradėjo reikšti pretenzijas ir grasinti teismais. Tad niekaip negaliu suprasti, nuo kada savo bute negalima įsirengti kondicionieriaus?“ - svarstė Tomas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad remonto eiga priklauso nuo atliekamos statybos rūšies. Pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo vidaus ar išorės sienos gali būti priskiriamos prie laikančiųjų arba nelaikančiųjų. „Kokiai rūšiai priskirtina siena, gali nustatyti kompetentingas specialistas: pastato techninis prižiūrėtojas (kiekvienam daugiabučiui namui privalo būti paskirtas toks specialistas). Dėl jo kontaktų reikia kreiptis į namo administratorių arba bendrijos, jei ji yra įsteigta, pirmininką ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių paskirtą asmenį) arba atestuoti projektuotojai, statinių projektų ekspertizės vadovai“, - kalbėjo inspekcijos atstovai. Taigi, jei nusprendėte atlikti kapitalinio remonto darbus daugiabučiame name, gyventojas privalės turėti statinio kapitalinio remonto projektą. „Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas būtinas, ketinant remontuoti ypatingąjį statinį. Arba jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas dėl statinio išvaizdos keitimo“, - paaiškino specialistai. Daugiabučio gyvenamojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą šiais atvejais: kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys; kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos; kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Štai pastato išvaizdos keitimu laikoma, pavyzdžiui, balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą) ir t.t.
Tiesa, kaip teigė statybų inspekcijos atstovai, yra ir tam tikrų išimčių, kai statybą leidžiančio dokumento nereikės. „Tuo atveju, kai statinio laikančiosios sienos ardymo, pertvarkymo darbai atliekami pastato viduje, nekeičiant jo išvaizdos, ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat, kai pertvarkant laikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai tokios sienos griovimui gauti statybą leidžiančio dokumento nereikia, tačiau, kaip ir minėjome, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir atlikta projekto ekspertizė“, - teigiama specialistų komentare. Be to, jeigu yra norima atlikti statybos darbus, nesusijusius su būsto rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu, tokiu atveju specialių leidimų taip pat neprireiks. „Kai daugiabutyje ardoma vidinė nelaikančioji siena, kai pertvarkant nelaikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, taip pat atliekami kiti paprastojo remonto darbai, nekeičiant pastato išvaizdos, tai specialaus darbų leidimo nereikia. Paprastojo remonto aprašas taip pat yra neprivalomas, tačiau gali būti rengiamas statytojo pageidavimu“, - paaiškino jie. Tačiau būtina įsidėmėti, kada privalėsite parengti paprastojo remonto aprašą arba projektą. „Jei statinio paprastojo remonto darbais (nepertvarkant statinio laikančiųjų konstrukcijų) keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai arba keičiamos durys, langai (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), įrengiami nauji fasado elementai ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys, tokiu atveju privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba paprastojo remonto projektą (kultūros paveldo statinio atveju) ir kreiptis į savivaldybę dėl statybų leidimo dokumento išdavimo“, - sakė inspekcijos specialistai.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai statybos darbai yra susiję su daugiabučio bendrojo naudojimo objektais, būtina gauti butų ar kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą. Pasak inspekcijos atstovų, tai padaryti reikalinga net ir tuo atveju, jei buvo gautas statybų leidimo dokumentas. Gyventojams taip pat primenama, kad triukšmą skleidžiančius įrankius naudoti ir statybos darbus vykdyti galima tik tam tikromis darbo ir poilsio dienų valandomis. „Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones“, - sakė inspekcijos atstovai. Šiuo metu triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę bauda gali siekti nuo 80 iki 300 eurų. O jei pažeidimas padaromas dar kartą, bauda siektų nuo 200 iki 400 eurų. Sulaukia skundų, skiria tūkstantines baudas Statybos inspekcija sako sulaukianti nemažai skundų dėl daugiabučiuose atliekamų statybos darbų. „Dažnu atveju pranešimai būna susiję su vykdomais paprastojo arba kapitalinio remonto darbais, kuriems statybą leidžiantys dokumentai nėra privalomi - vidinių laikančiųjų ar nelaikančiųjų sienų remonto, tarpaukštinių perdangų remonto“, - teigė specialistai. Tiesa, kai kuriais atvejais gyventojai skundžiasi dėl neteisėtų kaimynų veiksmų, kai atliekami statybos darbai. Pavyzdžiui, tai atvejais, kai yra kabinami kondicionieriai, kertamos naujos arba didinamos esamos langų ar durų angos, įrengiami nauji stoglangiai, stiklinami balkonai ar lodžijos ir pan. „Nustačiusi, kad statybos darbai vykdomi be statybą leidžiančių dokumentų, kada jie yra privalomi, VTPSI savavališkus darbus vykdžiusiems savininkams surašo savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus bei taiko administracinę atsakomybę“, - perspėjo inspekcijos atstovai. Gyventojams primenama, kad fiziniams asmenims savavališkas statinio paprastasis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 60 iki 1,2 tūkst. eurų. Tuo metu savavališkas statinio kapitalinis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 300 iki 3,5 tūkst. eurų. Kitų statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 1 tūkst. eurų.
