Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką: Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. Į šią statistiką nepatenka vaikai, kurie tapo smurto šeimoje stebėtojais ir liudininkais, patyrė psichologinį smurtą, turėjo gelbėti savo mamą ar kitą šeimos narį. Remiantis socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, įtraukus šiuos vaikus, galimai nukentėjusiųjų skaičius 2017 m. didėja.
Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką - tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
Pranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką galima tiek policijai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam skyriui. Visais atvejais šios institucijos atlieka pirminį aplinkybių patikrinimą. Šiame procese vaiko teisių specialistų užduotis yra įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: jie bendrauja su tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką, jo elgesį, elgesio kaitą, jei ji buvo pastebėta.
Kai nustatomas II grėsmės lygis, tai reiškia, kad manoma, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo gavimo. Spalio 29 dienos duomenimis, nuo liepos grėsmės lygis buvo vertintas 9235-iems vaikams.
Vaiko teisių apsaugos specialistas turi įvertinti ir pažymėti rizikos veiksnius, kurių dalis priskiriami prie aukštos rizikos veiksnių. Aukštos rizikos veiksniai anketoje pažymėti raudonu šauktuku (!). II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui - turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai.
Kada nustatomas I grėsmės lygis? 1 aukštos rizikos veiksnys arba 5 kiti rizikos veiksniai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą. Kitais rizikos veiksniais vadinami veiksniai, ties kuriais nepažymėtas šauktukas.
Kada nustatomas II grėsmės lygis? SVARBU: grėsmės lygio nustatymas labai susijęs su vaiko amžiumi, nes kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei didesni mažamečiai. II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui - turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. II grėsmės lygis vaikui nustatomas atsižvelgiant į anketoje pildomus klausimus. Dažniausiai tai daroma bendraujant su šeima ir vaiku šeimos gyvenamoje vietoje.
Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“? Tėvų pareigos - tėvams priskirtos teisės ir pareigos vaikams. Tėvų pareigos vaikams vykdytinos, kol vaikai sulaukia pilnametystės arba kol jiems suteikiamos nepilnamečio teisės (emancipacija) (Civilinio kodekso 1877 straipsnis). Pilnamečiu tampama sulaukus 18 metų amžiaus. Tėvų pareigos vaikams vykdytinos, kol vaikai sulaukia pilnametystės arba kol jiems suteikiamos nepilnamečio teisės (emancipacija) (Civilinio kodekso 1877 straipsnis). Pilnamečiu tampama sulaukus 18 metų amžiaus.
Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu. Jei nėra sutarimo dėl ypatingos svarbos klausimų, bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą ir teismas dės pastangas, kad būtų pasiektas sutaikinimas. Jei tėvystė nustatoma tik vienam iš tėvų, teismo sprendimu tėvų pareigos gali būti priskiriamos to asmens sutuoktiniui arba registruotam partneriui ir jie bendrai vykdo šias pareigas. Šiuo atveju sprendimas dėl bendro tėvų pareigų vykdymo priimamas vienam iš tėvų ir jo sutuoktiniui ar registruotam partneriui pateikus pareiškimą. Jei vienas iš tėvų negali vykdyti tėvų pareigų dėl pasišalinimo, nesugebėjimo ar kitų kliūčių, kaip nurodyta teismo sprendime, tėvų pareigas privalo vykdyti kitas iš tėvų. kuris nors bet kurio iš tėvų giminaitis.
Portugalijoje susitaikymas yra savanoriškas. Su savais vaikais susijusio sutuoktinių konflikto šalys, susitarusios, prieš iškeldamos teismo bylą gali pasinaudoti viešojo arba privataus sutuoktinių taikintojo paslaugomis. Jeigu su šeimos reikalais susijusios bylos priklauso civilinės metrikacijos įstaigos kompetencijai, dėl jų reikalingas išankstinis šalių sutikimas. Kitais atvejais jos priklauso teismų jurisdikcijai (2001 m. spalio 13 d. Įstatyminio dekreto Nr. 272/2001 12 straipsnis. Civilinės metrikacijos įstaigos kompetentingos ratifikuoti susitarimą dėl tėvų pareigų tik tais atvejais, kai šis susitarimas abipusiu sutikimu pridedamas prie susitarimo dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium. Jeigu šalys nori pasinaudoti privačiomis taikintojo paslaugomis, turi sumokėti mokesčius taikintojui. Ši suma, taikinimo taisyklės ir grafikas nustatomi taikinimo protokole, kurį šalys ir taikintojas pasirašo taikinimo pradžioje. Teisingumo ministerija parengė taikintojų, su kuriais šalys gali konsultuotis dėl privataus taikintojo pasirinkimo, sąrašą. Kad galėtų naudotis viešosiomis taikinimo paslaugomis, šalys turi susisiekti su Teisingumo politikos generalinio direktorato (port. Direcão Geral da Política de Justiça) alternatyvaus ginčų sprendimo biuru ir paprašyti jo paskirti išankstinį susitikimą su taikintoju. Per išankstinį susitikimą su viešuoju taikintoju šalys ir taikintojas pasirašo taikinimo protokolą. Nustatomas taikinimo laikotarpis, susitikimų laikas ir paaiškinamos procedūros taisyklės. Viešojo sutuoktinių taikinimo paslaugų kaina - 50 EUR kiekvienai šaliai, neatsižvelgiant į numatytų susitikimų skaičių. Šį 50 EUR mokestį abi šalys sumoka prieš pradedant teikti viešąsias taikinimo paslaugas. Viešojo taikinimo paslaugas teikiančių taikintojų mokesčių išlaidas dengia ne šalys. Kalbant apie viešąsias taikinimo paslaugas, šalys gali rinktis taikintoją iš taikintojų, atrinktų teikti viešąsias taikinimo paslaugas, sąrašo. Jei šalys nepasirenka taikintojo, Teisingumo politikos generalinio direktorato alternatyvaus ginčų sprendimo biuras, atsižvelgdamas į atstumą iki šalių gyvenamosios vietos, iš viešųjų taikintojų sąrašo eilės tvarka išrenka vieną taikintoją. Pastaba. Sutuoktinių taikinimo sistemos veikla reglamentuojama 2018 m. spalio 22 d. Teisinė pagalba(2004 m. liepos 29 d.Įstatymas Nr. 34/2004. (2015 m. rugsėjo 8 d.Įstatymas Nr. 141/2015. Civilinės globos procedūros teisinė sistema. Su pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 24 d.
Jei šalys perduoda klausimą nagrinėti teismui, pradedamas civilinis procesas dėl tėvų pareigų vykdymo - pirmiausiai teisėjas paskiria susitikimą su tėvais. Jei tėvai susitikime negali susitarti, teisėjas susitikimą atideda ilgiausiam galimam laikui, t. y. Šio laikotarpio pabaigoje teisėjas informuojamas apie taikinimo arba formalaus posėdžio dalyvaujant specialistams rezultatus ir paskiria kito susitikimo datą susitarimui pasiekti ir (arba) ratifikuoti. Jei, pasibaigus šiam etapui, tėvai negali pasiekti susitarimo, pradedamas kitas proceso etapas - ginčo nagrinėjimo etapas. paskirti civilinę globą (port. Paprastai - ne.
Tėvų atsakomybės klausimai ir procedūros
Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Tais atvejais, kai yra sudarytas susitarimas dėl tėvų pareigų vykdymo reglamentavimo, neatsižvelgiant į tai, ar šis susitarimas prie teisinio santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium susitarimo pridėtas, ar ne, civilinės metrikacijos įstaigoje oficialiai iškeliama byla. Pastaba. Jei santuokos nutraukimo procesas pradedamas be kito sutuoktinio sutikimo, kompetentinga institucija yra teismas, o byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, be kito sutuoktinio sutikimo.
Procedūra pradedama gavus rašytinę informaciją arba įrašius komitetui žinomas žodines ataskaitas ar faktus. Apsaugos komiteto procedūra apima informacijos rinkimą, tyrimą ir nagrinėjimą, jei tai būtina ir tikslinga siekiant nustatyti esamą padėtį, sprendimo priežastis, taip pat apima atitinkamos priemonės taikymą ir įgyvendinimą. Taikoma supaprastina procedūra, kai veiksmai ir tyrimai, kuriuos atlieka arba paprašo atlikti apsaugos komitetas ir kurie sudaro veiksmų, nurodytų pirmesnėje dalyje, įgyvendinimo pagrindą, registruojami chronologine tvarka. Tai savanoriškos jurisdikcijos procedūra, pradedama pateikus pareiškimą teisme ir jei yra pateiktas prieštaravimas. Teismą konsultuoja daugiadalykės techninės grupės. Vaikas turi teisę būti išklausytas.
Konkrečiai, vykstant procedūroms, kuriomis reglamentuojamos tėvų pareigos, surengiamas tėvų susitikimas ir jeigu jie šiame susitikime nepasiekia susitarimo, teismas nukreipia juos pas taikintoją (jeigu jie sutinka) arba į formalų posėdį dalyvaujant specialistams. Šalys turi teisę susipažinti su informacija, pateikta techninėse rekomendacijose, taip pat kitais į teismo procesą įtrauktais įrodymais ir nuomonėmis. Jos gali paprašyti pateikti paaiškinimų, taip pat gali pateikti papildomų įrodymų arba prašyti, kad būtų pareikalauta pateikti informaciją. Skirti teisininką privalu tik apskundimo etapu. Jeigu kitaip aiškiai nenumatyta, gali būti apskundžiami tik galutiniai arba preliminarūs sprendimai dėl civilinės globos priemonių taikymo, pakeitimo arba taikymo nutraukimo. Skundai turi tik su funkcijų perdavimu susijusį poveikį, nebent teismas nusprendžia kitaip.
Bylos, priklausančios civilinės metrikacijos įstaigų jurisdikcijai (Civilinio kodekso 1775-1778-A straipsniai; 2001 m. spalio 13 d. Įstatyminio dekreto Nr. 272/2001 12-14 straipsniai. pasiekus susitarimą dėl tėvų pareigų nepilnamečiams vaikams vykdymo, byla perduodama apygardos teismo (port. Tais atvejais, kai tėvai, neatsižvelgiant į tai, ar jie susituokę, pageidauja reglamentuoti tėvų pareigų savo nepilnamečiams vaikams vykdymą arba pakeisti jau ratifikuotą susitarimą, jie privalo bet kuriuo metu bet kuriai civilinės metrikacijos įstaigai pateikti prašymą šiuo klausimu. Atitinkamas tėvų pareigas sureguliuojantis teismas yra apylinkės šeimos ir nepilnamečių bylų teismas (Teismų sistemos organizavimo įstatymo 123 straipsnio 1 dalies d punktas. jeigu pareiškėjas ir atsakovas gyvena užsienyje ir Portugalijos teismui priklauso tarptautinė jurisdikcija, byla svarstoma Lisabonos šeimos ir nepilnamečių bylų teisme (port. Apsaugos komitetas, kurio teritorinė jurisdikcija apima savivaldybės ar apylinkės, kurioje vaikui arba jaunuoliui teikiama globa, teritoriją, bendradarbiauja su apsaugos komitetu, paskyrusiu taikytiną globos ir apsaugos priemonę, - bendradarbiaujama tiek plačiai, kiek reikia siekiant užtikrinti veiksmingus tolesnius veiksmus po priemonės, kurią prašyta taikyti šiuo tikslu, įgyvendinimo. Dalykinė ir teritorinė civilinės metrikacijos įstaigų kompetencija (2001 m. spalio 13 d.Įstatyminio dekreto Nr. 272/2001 6 ir 12-14 straipsniai. Taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos civilinės metrikacijos įstaigoms netaikomos. Jeigu dėl to paties vaiko atskirai pradedama civilinės globos procedūra bei globos ir apsaugos procedūra, įskaitant vaikų ir jaunimo apsaugos komitete pradėtas procedūras, arba ugdymo globos procedūra, jos turi būti įgyvendinamos kaip sujungtos bylos dalys, neatsižvelgiant į jų statusą, o teisėjas, kompetentingas nagrinėti bylą, yra teisėjas, kuriam buvo pateikta pirminė byla. Pirmesnės dalies nuostatos netaikomos civilinės globos priemonėms, susijusioms su automatiniu motinystės ar tėvystės tikrinimu, priemonėms, patenkančioms į civilinės metrikacijos įstaigų kompetencijos sritį, ir priemonėms, taikomoms daugiau negu vienam vaikui. Jeigu iškeliama byla dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium, su ta byla susiejamos procedūros, kuriomis reglamentuojamas tėvų pareigų vykdymas, išlaikymo prievolės vykdymas ir tėvų pareigų vykdymo draudimas.
Jeigu delsimas gali neigiamai paveikti vaiko interesus, su globa ir apsauga susijusios bylos ir su civiline globa susijusios bylos gali būti nagrinėjamos taikant ypatingos skubos procedūras.
Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. skirti baudą, siekiančią iki 20 apskaitos vienetų (2021 m. taip pat, patikrinęs atitinkamas prielaidas, nurodyti įsipareigojimų nevykdančiam asmeniui sumokėti vaikui, prašančiajam (vienam iš tėvų) arba jiems abiem kompensaciją. Šis atvejis numatytas ir reglamentuojamas 2015 m. rugsėjo 8 d. jeigu asmuo gauna nuompinigių, pensijų, pašalpų, komisinių, tam tikras išmokų dalis, uždarbių, piniginių dovanų, įnašų ar panašių pajamų, nuo šių išmokų atitinkama suma nuskaitoma tada, kai ji turi būti išmokama arba kredituojama, pateikiant reikiamą oficialų reikalavimą ar pranešimą, o subjektai, kuriems pateikiamas pranešimas, prisiima depozitaro vaidmenį.
Jeigu išlaikymą reikia mokėti nepilnamečiams, išlaikymo kreditorius gali pradėti alternatyvią specialią vykdymo bylą, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 933 straipsnyje. Taigi, pareiškus vieną ieškinį, gali būti išieškotos visos mokėtinos, laiku nesumokėtos arba ateityje mokėtinos sumos. Jeigu iškelta speciali išlaikymo prievolės vykdymo byla, pareiškėjas gali prašyti: priteisti sumų, atlyginimų ar pensijų, kurias gauna kita šalis, dalį; perleisti pajamas, priklausančias išlaikymo išmokos skolininkui. Kai pareiškėjas prašo priteisti sumas, atlyginimą ar pensiją, už šių pajamų mokėjimą ar atitinkamų išmokų tvarkymą atsakinga įstaiga informuojama apie pareigą tiesiogiai pareiškėjui mokėti priteistą dalį. Išlaikymo kreditorius vis tiek gali prašyti areštuoti išlaikymo skolininko turtą. Išlaikymo skolininkas į teismą šaukiamas tik areštavus, priteisus ar įkeitus pajamas.
Kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų savaime pripažįstamas pagal 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą 2019/1111 (toliau - reglamentas „Briuselis IIa“). Tačiau nauja redakcija išdėstyto reglamento „Briuselis IIa“ 42 straipsnyje numatyti du atvejai, kai nereikia teikti pareiškimo dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu ir pakanka kilmės vietos teismo pagal nauja redakcija išdėstytą reglamentą „Briuselis IIa“ išduoto pažymėjimo, kad Portugalijoje būtų vykdytinas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas. Tai galioja šiems sprendimams: sprendimams dėl matymosi teisių ir sprendimams, kuriais nurodoma grąžinti vaiką, priimtiems teismo, turinčio jurisdikciją pagal sprendimą dėl negrąžinimo, priimtą remiantis 1980 m. Reikalavimai ir dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nustatyti nauja redakcija išdėstytame reglamente „Briuselis IIa“. Taigi remiantis reglamentu matyti, kad sprendimui dėl vykdymo priimti neturi būti nustatyta rungimosi principu grindžiamos procedūros ir kad nagrinėti prašymą gali būti atsisakyta tik remiantis viena iš šiame reglamente nustatytų priežasčių. Per nustatytą terminą skundą dėl sprendimo dėl vykdymo gali pateikti bet kuri šalis. Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu turi būti teikiamas apygardos teismo šeimos ir nepilnamečių bylų skyriui. Tokia pati procedūra taikoma, jei ieškinį pareiškia prokuratūra, gindama nepilnamečio interesus. faksu, o išsiuntimo data laikoma procesinio veiksmo atlikimo data. Teisme gautas pirminis pareiškimas ir pridėti dokumentai oficialiai užregistruojami ir perduodami nagrinėti. Teisėjas patikrina, ar pateikta visa reikalinga informacija ir ar nėra priežasčių atmesti pareiškimą, numatytų nauja redakcija išdėstytame reglamente „Briuselis IIa“, ir paskelbia sprendimą vykdytinu.
Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų pareigų pripažinimą ir vykdymą? Šiuo atveju Portugalijos teismas, į kurį turi kreiptis šalis, ir taikytinos darbo tvarkos taisyklės nurodyti atsakyme į 15 klausimą, taip pat paaiškinama, kad tai yra bendro pobūdžio ieškinys dėl nepripažinimo. Jei asmuo neturi pilietybės, asmens be pilietybės asmeninė teisė yra jo gyvenamosios vietos teisė. Sutuoktinių taikinimo sistema (2018 m. spalio 22 d. 2019 m. birželio 25 d. Šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija nėra privaloma Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose informacijos centrui, teismams ar kitiems subjektams ir institucijoms.
Socialinis būstas ir pilnamečių vaikų teisės
Pastaruoju metu kai kurie gyventojai socialiniame tinkle nemažai diskutavo apie socialinį būstą ir vaikus. „Gyvenu socialiniame būste Vilniuje su vaikais, netrukus vyriausias sūnus sulauks pilnametystės. Ar jį savivaldybė gali išprašyti iš namų? Nors jis ir bus pilnametis, tačiau jokių pajamų negauna, jis dar nedirba, mokosi mokykloje. Negi savivaldybė gali paimti ir išmesti jį į gatvę?“ - svarstė moteris. Komentatoriai bandė raminti moterį tikindami, kad vaikų niekas neiškrausto. „Jūsų sūnaus niekas neiškraustys, ypač jeigu jis dar mokosi. Vėliau kai jau įsidarbins jam reikės pateikti savo pajamų išrašus ir tiek“, - komentavo kita moteris. Dar viena komentatorė taip pat ramino, kad moksleivių niekas neiškraustys. Tuo metu kiti komentatoriai tikino priešingai. Anot jų, pilnamečiai privalo gyventi atskirai. „Jūsų sūnų gali tiesiog išrašyti iš buto ir jis ten nebegalės gyventi. Juk jis bus pilnametis ir privalės pats savimi pasirūpinti“, - įspėjo moteris.
Štai kam skiria socialinį būstą be eilės „Vilniaus miesto būstas“ komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė skaičiavo, kad socialiniame būste šiuo metu gyvena 3225 gyventojų. Šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia 1631 gyventojas. Anot jos, kai gyventojai prašo būsto visada atsižvelgiama, ar jie turi nepilnamečių vaikų. G. Petrušauskienė vardijo, kam būstas gali būti skiriamas ne eilės tvarka: šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų; šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); neįgaliems mamoms, tėvams, globėjams ir (arba) našliams, kurie deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje ne trumpiau nei 5 metus iš eilės; šeimoms, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
G. Petrušauskienė pažymėjo, kad jeigu vaikai iki pilnametystės gyveno su tėvais kartu, tapę pilnamečiais taip pat gali gyventi su tėvais socialiniame būste. „Pilnamečiais tapę vaikai neprivalo išsikraustyti iš būsto“, - tikino G. Petrušauskienė.
Klaipėdos miesto savivaldybė irgi pažymėjo, kad pilnamečiai šeimos nariai gali likti gyventi kartu su tėvais. „Tačiau nuomininkas ir kartu su juo nuomojamame socialiniame būste savo gyvenamąją vietą deklaravusiems pilnamečiams šeimos nariams atsiranda prievolė kasmet įstatymo nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti turtą ir pajamas. To nepadarius, nuomos sutartis nutraukiama“, - įspėjo savivaldybė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas taip pat komentavo, kad pilnametystės sulaukę vaikai gali gyventi socialiniame būste kartu su savo tėvais, jeigu jie yra nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai iki 24 metų. „Taip pat asmenys iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba. Taip pat besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir bei asmenys, kuriems iki pilnametystės nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais“, - vardijo savivaldybės atstovas.
Tuo metu G. Petrušauskienė vardijo kitas priežastis, kada gyventojai gali netekti socialinio būsto. Socialinio būsto nuomos sutartis su nuomininkais nutraukiama, jeigu: jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.); jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius; jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą; pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos; jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn. socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jie atsisako socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo; socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį.
Skaičiuoja pajamas Klaipėdos miesto savivaldybė komentavo, kad vertinant, ar šeima turi teisę į socialinį būstą, vertinamos visos šeimos gautos metinės pajamos „į rankas“.Į šeimos pajamas neįsiskaičiuojamos gautos išmokos vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vaiko laikinosios priežiūros išmoka. Kai asmenys jau yra įrašyti į eilę, teisė į socialinio būsto nuomą neprarandama ir padidėjus pajamoms iki tam tikros įstatyme numatytos ribos (iki 35 - 50 proc., priklausomai nuo šeimos ar asmens statuso - vienas augina vaiką, asmuo yra neįgalus, šeimoje yra neįgaliųjų ir kt.).
