Kalba - tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir galinga jėga, kurios potencialas dažnai lieka neišnaudotas. Poezija ir liaudies išmintis atveria duris į žodžio magiją, kurioje slypi galimybė paveikti realybę, stiprinti dvasią ir atrasti naujus pasaulius. Šioje knygoje, „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, autorius Rimvydas Stankevičius gilinasi į lietuvių liaudies burtažodžių esmę, tyrinėdamas, kaip žodis gali tapti veiksmingu įrankiu, keičiančiu mūsų suvokimą apie save ir pasaulį.
Knyga struktūriškai yra monolitas, kurį persmelkia trys pagrindinės temos, besikeičiančios paeiliui: skaičiavimas, statula ir kalbelė. Šie elementai sudaro knygos pagrindą, o visą kūrinį įrėmina du ciklai „Apsiprausimai dūmais“. Autorius medituoja prie liaudiškų burtažodžių, siekdamas suprasti, kaip žodis įgauna magišką galią, kaip jį „įmagnetinti“, kad jis taptų tikru burtažodžiu.
Rimvydas Stankevičius pabrėžia lietuvišką mentalitetą ir jo mistiką, siekdamas parodyti, kad esame ne tik materialūs, bet ir dvasiniai, mąstantys, jausiantys žmonės. Jis siekia atskleisti, iš ko susideda „aš“ ir „mes“, kurdami, mąstydami ir jausdami. Tai ypač svarbu tiems, kurie gyvena „šiek tiek dvasinį gyvenimą“, atskirdamas juos nuo tų, kurių gyvenimas apsiriboja kasdieniais rūpesčiais.
Knygoje ypatingas dėmesys skiriamas dedikacijoms asmenybėms, kurios paliko neišdildomą įspūdį autoriui. Tai pedagogai, „burtininkai“, pažadinę jame kažką ypatingo. Tarp jų - bičiulis Arnas Ališauskas, su kuriuo diskusijos studijų laikais skatino tikėti poezija. Eilėraštis Sigitui Gedai, parašytas jam dar gyvam esant, yra aliuzija į teismą, kupina nuojautų. Bložei skirtas eilėraštis „Tūkstančiai“ atspindi jo kūrybos platumą, o Aidui Marčėnui skirtas „Gal dvylika“ apeliuoja į poeto žodžius apie lietuviškoje poezijoje esančius dvylika tikrai gerų poetų. Autorius netgi „neetiškai“ susodina visus dvylika prie stalo. Dedikuojama eilėraščių ir tokioms asmenybėms kaip Mocartas, Edgaras Allanas Poe. Yra ir abstraktesnių dedikacijų: „Legionas“ skirtas benamiams, „Nulis“ - bepročiams, nakvišoms, alkoholikams, o kunigui vienuoliui Juliui Sasnauskui taip pat dedikuojamas eilėraštis.
Knygoje pastebimas karinės ir religinės leksikos persipynimas, simbolizuojantis dvi autoriaus sielos dalis: karą ir religiją, dieną ir naktį. Malda - tai diena, karas - naktis. Dievoieška suvokiama kaip karas, o pats autorius save mato kaip besimeldžiantį ir besikaunantį. Tai atspindi ir ankstesnės knygos „Laužiu antspaudą“ vaizdinius, susijusius su Valhala.
Nors „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ yra „Laužiu antspaudą“ tąsa, autorius siekė rašyti „šviesiau“, nors ir pripažįsta, kad tai ne visai pavyko. Įžanginis eilėraštis „Pasižadėjimas rašyti šviesiau“ tarsi suvilioja jį pačiam sau, o paskutinė eilutė „tu rašysi šviesiau, o aš pabaigiu ties comfutatis“ (lietuviškai „paskutiniojo patepimo atsisakymas“, pasilikimas tamsoje) rodo, kad šviesos link kelionė vis tiek tęsiasi, nes visa tai yra „dievoieška“, prasidedanti tamsoje ir pragare.
Gyvenimo etapai, įskaitant gėrimą ir neviltis, palieka pėdsakus, turinčius įtakos poezijai ir meilei. Burtai, anot autoriaus, privalo būti garsiai ištarti, kad veiktų. Todėl jis sukūrė spektakliu paremtą skaitymą, kuriame aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Andrius Bialobževskis ir Domantas Razauskas atlieka „Skaičiavimą“, „Statulas“ ir „Kalbeles“, žaisdami šviesomis ir šešėliais.
Šis projektas atspindi autoriaus svajonę sujungti menininkus, o ne tik menus. Knyga tampa dokumentu, vadovėliu, kviečiančiu skaityti garsiai ir naudoti „kalbeles“, kurios stiprina. Pavyzdžiui, „Kalbelė, prišaukianti meilę“, „Kalbelė, padedanti įniršį paversti suvaldyta jėga“, „Kalbelė, padedanti sutramdyti ašaras“. Taip pat yra ir pikta „Kalbelė, ant prasikaltusios širdies patupdanti vorą“.
Svarbiausia, kad poezija nėra tik estetika; žodis yra galinga jėga, kurios mes nemokame valdyti. Tai įpareigoja ir turėtų tapti neatsiejama nuo gyvenimo būdo. Kuo labiau poezija artėja prie ritualo, tuo labiau išplečiamos jos galios.
Nors kartais autorius išsigąsta to, ką parašo, ir bijo įžeisti, jis prisiverčia nebrėžti ribų, tikėdamasis, kad geriau jau tegu pykstasi, nei liks nesužinoję, kas įmanoma. Jis tiki, kad tokiu būdu gali duoti ženklą jauniems poetams. Autorius atsisako paaiškinti savo sudėtingus tekstus, laikydamasis alchemiko principo: „Mano poezija yra mįslės, kurias mes kartu turime įminti, nes tiesa turi būti paslėpta nuo nevertųjų akių.“ Santykis su skaitytoju yra toks: „Kiek išsiimsi, tiek tavo.“
Rimvydas Stankevičius taip pat atvirai kalba apie premijų skyrimo tvarką ir konjunktūrinę situaciją literatūroje, pabrėždamas, kad reikia kautis „kiekvienam už save“. Jis siekia pramušti sieną, kad įvestų jaunesniąją kartą, kuri, anot jo, yra verta titulų, tačiau dažnai skaitoma tik kaip „jauna“. Klasikams Aidas Marčėnas vis dar yra „jaunasis poetas“, o už jo - tuštuma.
Bendravimas su jaunimu autoriui padeda lėčiau senti, nes jų vitališkumas persiduoda. Jis mato save kaip grandį, jungiančią vyresniąją ir jaunesniąją kartas, nes jaunimas su vyresniaisiais dažnai neturi bendravimo „kabliukų“ dėl atstumo. Jis nusprendė nepalikti jaunimo likimo valiai, nes jam pačiam padėjo kiti ateiti į literatūrą.
Autorius sėkmingai derina žurnalistiką ir poeziją, sukūręs sistemą energijos paskirstymui. Jis pabrėžia, kad rašydamas eilėraštį nepaiso etikos, o darbe stengiasi nesusitapatinti. Žurnalistas Stankevičius gali domėtis pasauliu profaniškai, o poetas Stankevičius pasiima „bičių pikį“ ir deda jį į poeziją, bet niekada nedaro atvirkščiai.
Nors knygoje pateikiamas ir fiktyvus burtažodžio sukūrimo istorijos pasakojimas, skirtas galbūt iliustruoti žodžio galią, svarbiausia yra paties autoriaus poezija, kuri kviečia giliau pažvelgti į save ir pasaulį per žodžių magiją.
Svetaines struktūra ir ką joje rasite
Šioje knygoje pateikiamas platus spektras burtažodžių, kurie skirstomi į kategorijas pagal jų paskirtį: naikinimo, grąžinimo iš praeities, galios padidinimo, pasikeitimo, laiko pagreitinimo, jėgų atėmimo, durų sienoje kūrimo, minčių skaitymo, kelionės į ateitį, išlaisvinimo iš pavikslų, protingumo didinimo, iškvietimo, pažadinimo, prakeikimo, iliuzijų naikinimo, anarchijos naikinimo, namų šilumos griovėjų naikinimo, tiesos atskleidimo, meilės suradimo, audros sukėlimo, demonų išvarymo, užkerėjimo, prakeikimo ir daugelis kitų. Nors kai kurie burtažodžiai gali atrodyti kaip iš fantastinių kūrinių, jie atspindi norą kontroliuoti, keisti ar paveikti realybę per žodį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis šių burtažodžių yra susiję su vidiniais procesais, savęs pažinimu ir dvasiniu augimu, o ne su tiesiogine magija.
Liaudies burtažodžių kilmė ir reikšmė
Istorija apie Džarletą Hobartą, sukūrusį levitacijos kerus, nors ir atrodo kaip pasaka, iliustruoja senovinį tikėjimą žodžio galia. Levitacijos kerai, aprašyti kaip galintys pakelti daiktą į orą ir valdyti jo judėjimą, palengvina sunkesnių už save objektų valdymą. Tačiau svarbu pastebėti, kad jie nepaveikia pačių žmonių, nebent per jų rūbus. Tai rodo, kad net ir senovės tikėjimuose egzistavo ribos, kurias magija galėjo pasiekti.
Toliau pateikiamas įvairių burtažodžių sąrašas, kuriuose atsispindi įvairios pasaulio kultūrų ir tikėjimų įtakos:
- Naikinimo kerai: „SMEKLU SUNAIKINIMO KERAI“, „SIAUBO BAUBO SUNAIKINIMO KERAI“, „LIBRIO SUNAIKINIMO KERAI“.
- Grąžinimo kerai: „KERAI GRAZINANTYS IS PRAEITIES“, „KERAI GRAZINANTYS I PRAEITI DEL SANDERIO PANAIKINIMO“.
- Galios didinimo kerai: „GALIU PANAIKINIMAS“, „GALIU PATRIGUBINIMAS“.
- Laiko valdymo kerai: „LAIKO PAGREITINIMO KERAI“.
- Jėgų atėmimo kerai: „KERAI ATIMANTYS GALIAS TIK PRIES KAZKURI ZMOGU“, „KERAI ATIMANTYS GALIAS IS PIKTOSIOS RAGANOS“.
- Praėjimo kūrimo kerai: „KERAI SIENOJE PADARANTYS DURIS“.
- Minčių skaitymo kerai: „GIRDETI SLAPCIAUSIAS MINTIS“.
- Kelionės į ateitį kerai: „KERAI NUKELIANTYS I ATEITI“.
- Išlaisvinimo kerai: „ZODZIAI KAIP ISLAISVINTI IS PAVIKSLO“.
- Protingumo didinimo kerai: „KERAI PADARANTYS PROTINGU“.
- Iškvietimo kerai: „KERAI ISKVIECIANTYS BALTAZARA“, „GALIU PRISIKVIETIMO KERAI“, „KERAI ISKVIECIANTYS KRAITA“.
- Pažadinimo kerai: „PAZADINIMO KERAI (prikelia is mirties patalo)“, „PAZADINIMO KERU PANAIKINIMAS“.
- Prakeikimo kerai: „KERAI PRAKEIKIANTYS METJU TEITA“.
- Iliuzijų naikinimo kerai: „ILIUZIJOS SUNAIKINIMAS“.
- Anarchijos naikinimo kerai: „KERAI SUNAIKINANTYS ANARCHIJA (veikia atvirksciai)“.
- Namų šilumos griovėjų naikinimo kerai: „KERAI SUNAIKINANTYS NAMU SILUMOS GRIOVEJUS“.
- Tiesos atskleidimo kerai: „TIESOS KERAI“.
- Meilės suradimo kerai: „KERAI PADEDANTYS SURASTI TIKRAJA MEILE“, „KERAI PADEDANTYS SURASTI MEILE“.
- Audros sukėlimo kerai: „KERAI SUKELIANTYS AUDRA“.
- Demonų išvarymo kerai: „KERAI ISTREMIANTYS ZMOGU“, „KERAI SUNAIKINANTYS BALTAZARA“.
- Užkerėjimo burtažodis: „UZKEREJIMO BURTAZODIS“.
- Gyvūnų pavertimo žmonėmis kerai: „KERAI GYVULIUS PAVERCIANTYS ZMONEMIS“.
- Žmonių pavertimo gyvūnais panaikinimo kerai: „ZMONIU PAVERTIMO I GYVUNUS KERU PANAIKINIMAS“.
- Sielų apsikeitimo kerai: „KERAI APKEICIANTYS SIELAS (is praeities i ateiti is ateities i praeiti)“.
- Nesėkmės pavertimo sėkme kerai: „KERAI ZMOGAUS NESEKMES PADARANTYS SEKME“.
- Kompromiso suradimo kerai: „KERAI PADEDANTYS SURASTI KOMPROMISA“.
- Fūrijos, gerosios raganos prisaikdymo kerai: „KERAI PRISAUKIANTYS FURIJA,GERAJA RAGANA“.
- Užkerėtosios sesers prikėlimo kerai: „KERAI PRIKELIANTYS UZKERETAJA SESERI“.
- Trijų seserų galios grąžinimo kerai: „KERAI GRAZINANTYS TRIJU SESERU GALIA“.
- Sesers grąžinimo į gyvenimą kerai: „KERAI GRAZINANTYS SESERI I GYVENIMA“.
- Dvasios iškvietimo kerai: „KERAI ISKVIECIANTYS DVASIAS“.
- Melindos Voren praeitin grąžinimo kerai: „KERAI GRAZINANTYS MELINDA VOREN PRAEITIN“.
- Melindos Voren iškvietimo kerai: „KERAI ISKVIECIANTYS MELINDA VOREN (reikia Triju Seseru kraujo)“.
- Išnykimo burtažodis: „ISNYKIMO BURTAZODIS“.
- Atsaukimo kerai: „ATSAUKIMO KERAI“.
- Asterijos ir Persėjo vardu sukelti audros kerai: „KERAI SUKELIANTYS AUDRA“.
- Kalo iškvietimo kerai: „KERAI ISKVIECIANTYS KALI“.
- Šekso naikinimo kerai: „KERAI SUNAIKINANTYS SHEKSA (reikia triju seseru galios)“.
- Tempuso sunaikinimo kerai: „TEMPUSO SUNAIKINIMAS“.
Šis platus burtažodžių sąrašas rodo, kad žmonės visais laikais ieškojo būdų paveikti savo likimą ir aplinką per žodį. Rimvydo Stankevičiaus knyga „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ yra modernus žvilgsnis į šią senovinę tradiciją, kviečiantis skaitytojus atrasti žodžio galią savo gyvenime.
tags: #burtazodziai #vaikams #tikri #burtazodziai
