Vilniaus rajonas - vienas didžiausių Lietuvoje tiek pagal teritoriją, tiek pagal gyventojų skaičių, jis kartu yra ir tikra tautybių mozaika. Nuo senų laikų greta vieni kitų čia gyvena lenkai, lietuviai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai. Ši tautybių gausa atsispindi ir religijų įvairovėje. Ir nors dauguma yra katalikai, netrūksta stačiatikybės ir islamo išpažinėjų. Vilniaus rajono šventyklos išsibarsčiusios po visą jo teritoriją.
Bukiškės (arba Bukiškis) kaimas Avižienių seniūnijoje. Kaimo pavadinimas greičiausia yra asmenvardienės kilmės, plg. dabartinės pavardės Bukas, Bukauskas, Bukis, Bykys ir pan. Tai pakankamai senas vietovardis, fiksuojamas XVII-XIX a. Istorinės informacijos apie Bukiškes yra 1880-1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“. Bendrojo pobūdžio informacija pateikiama „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1966), „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ (Vilnius, 1985) bei „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“. Apie Bukiškių cerkvę rašoma Reginos Laukaitytės knygoje „Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje“, albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ bei 2025 m. išleistame turistams skirtame leidinyje „Vienos dienos turistiniai maršrutai Vilniaus rajone“. Apie Būkiškių vietovardžio kilmę rašoma kalbininko Jono Jurkšto knygoje „Vilniaus vietovardžiai“. Kadaise Bukiškių dvaras priklausė Radvilų šeimai. Po 1863 m. sukilimo dvaras buvo atimtas Radvilų ir atiduotas generolui Bužeran‘ui, kuris čia pastatė geltonų plytų Dievo motinos cerkvę, kad galėtų katalikus atvesti į pravoslavų tikėjimą. Antrojo pasaulinio karo metu cerkvė buvo labai apgriauta. Liko griuvėsiai ir rūsiai, kuriuose, kaip manoma, palaidota generolo Božeran‘o šeima. 2007 m. nedidelė akmeninė šventovė atstatyta ir grąžinta tikintiesiems.
Vilniaus priemiestyje, Bukiškėse, Jaunimo gatvėje stovi nedidelė bet labai jauki mūrinė cerkvė su penkiais mėlynos kupolais. Ši cerkvė skirta Kristaus gimimo garbei ir buvo pastatyta XIX a. antroje pusėje Rusijos generolo lėšomis. Cerkvė pastatyta XIX a. Pusėje generolas Božeranas, kuriam XIX a. Nuo 1996 m. Bishop's Choir of the Vilnius Holy Spirit Monastery. Bukiškio stačiatikių Kristaus Gimimo cerkvė (anksčiau Bukiškio Dievo Motinos Globėjos cerkvė (rus. храм Покрова Пресвятой Богородицы)) stovi Bukiškyje, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, 300 m į šiaurės rytus nuo magistralės A2 Vilnius-Panevėžys. 2009 m. Cerkvė pastatyta XIX a.
Anksčiau Dievo Motinos Globėjos vardu vadinta Kristaus Gimimo cerkvė pasižymi tradicine stačiatikių šventovėms būdinga architektūra - dangun stiebiasi penki mėlyni šalmo formos kupolai, o pats pastatas, nors ir nedidelis, dvelkia didingumu bei iškilmingumu. Beje, kupolų skaičius turi simbolinę reikšmę religinėje stačiatikių architektūroje. Cerkvė istoristinio stiliaus, stačiakampio plano su prieangiu, apside, centriniu ir keturiais šoniniais kupolais, kurių šalmai aštuonkampiai. Pamatas su tašyto akmens blokų mūro cokoliu, sienos - plytų mūro tipas. Šventorius aptvertas kaltine tvora. Įrašyta į Kultūros vertybių registrą 2009 m.
Cerkvė istoristinio stiliaus, stačiakampio plano su prieangiu, apside, centriniu ir keturiais šoniniais kupolais, kurių šalmai aštuonkampiai. Pamatas su tašyto akmens blokų mūro cokoliu, sienos - plytų mūro tipas. Šventorius aptvertas kaltine tvora.
XIX a. pusėje generolas Božeranas, kuriam XIX a. Po Pirmojo pasaulinio karo šventovės pastatą katalikai bandė perimti savo reikmėms. Tačiau teismas pripažino, kad tai būtų neteisinga, mat pirminę cerkvę pastatęs generolas buvo stačiatikis. Bukiškio Kristaus Gimimo cerkvė - Lietuvos kultūros vertybė, išsiskirianti savo sakraline bei architektūrine reikšme. Ši, viena iš daugiau kaip penkiasdešimt Lietuvoje suskaičiuojamų stačiatikių šventovių, priklauso Vilniaus apskrities stačiatikių dekanatui.
Po I pasaulinio karo, kai Vilnius atiteko Lenkijai, Kalvarijose susirinko tikintieji lenkai katalikai tartis, kad Bukiškio cerkvė būtų atiduota katalikams kaip Kalvarijų parapijos koplyčia - filija, kur sekmadieniais ir švenčių dienomis apylinkių gyventojai galėtų rinktis į šv. Mišias. Tačiau šią cerkvę Bukiškėse pastatė rusas - ortodoksas, tad teisininkai nutarė, jog jos negalima perdaryti į bažnyčią. II pasaulinio karo metu ji buvo labai apgriauta. Liko griuvėsiai ir rūsiai, kuriuose, kaip spėjama, palaidota generolo Božerano šeima. Po Antrojo pasaulinio karo generolo duktė, būdama jau solidaus amžiaus, nesėkmingai prašė valdžios grąžinti šią šventovę Ortodoksų Bažnyčiai. Apie 1990 metus buvo paruošti cerkvės atstatymo brėžiniai. 2007 m. Cerkvė istoristinio stiliaus, stačiakampio plano su prieangiu, apside, centriniu ir keturiais šoniniais kupolais, kurių šalmai aštuonkampiai.
Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvė buvo apgriauta, o po karo, sovietų laikais, ji buvo paversta žemės ūkio mechanizatorių mokyklos sandėliu. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais Šventovė buvo grąžinta Lietuvos stačiatikiams. Devyniasdešimtųjų metų pabaigoje ten buvo atlikti šventyklos projektavimo darbai, o 2002 prasidėjo jos restauravimas. Buvusio Vilniaus ir Lietuvos metropolito Chryzostomo ir stačiatikių bažnyčios pastangomis 2011 metų vasarą šventovė buvo atstatyta ir joje prasidėjo pamaldos.
Stačiatikybė, arba ortodoksinė krikščionybė, iš graikų kalbos išvertus reiškia „tikratikystė“. Tai antra (po katalikybės) pasaulyje ir Lietuvoje krikščionybės kryptis pagal tikinčiųjų skaičių. Gimusi Antikos graikų kultūroje, ši krikščionybės šaka dažnai vadinama Rytų, arba Graikų, ortodoksų bažnyčia. Vakarų ir Rytų Bažnyčios atsiskyrė 1054 m. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Lietuvoje ortodoksų bendruomenė gyvuoja jau nuo XIII amžiaus. Su stačiatikių bažnyčia Lietuva susidūrė dar prieš priimant krikštą. Kunigaikščiai pagonys, rytuose valdę stačiatikių slavų žemes, dažnai priimdavo šį tikėjimą. Lietuvoje iki XV a. Yra žinomi šeši lietuvių kilmės ortodoksų šventieji. Šventaisiais buvo paskelbtas Daumantas, gavęs Timotiejaus vardą, Mindaugo giminaitė Charitina, vienuolis Eliziejus bei Vilniaus kankiniai Antanas, Jonas ir Eustachijus. Visų trijų kankinių palaikai yra saugomi Vilniaus Šv. Lietuvos ortodoksų bažnyčia priklauso Maskvos ir visos Rusijos patriarchatui. Tai viena iš devynių, antra pagal tikinčiųjų skaičių šalies religija, gyvuojanti nuo seno ir laikoma tradicine. Lietuvoje įregistruotos 57 stačiatikių bendruomenės, vienijančios maždaug 125-140 tūkst. (apie 4 procentai) gyventojų. Stačiatikių maldos namai stovivisuose didesniuose ir daugumoje mažesnių miestų. Vilniuje reziduoja stačiatikių vyskupas, stovi Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra ir dvasinis Lietuvos stačiatikių centras - Šv. 2.
Kristaus Gimimo cerkvės architektūroje pastebimi istorizmo stiliui būdingi bruožai. Istorizmas - tai tam tikra prasme atkartoti praeities meno stiliai, pagrindžiant juos moksliniais meno istorijos tyrinėjimais bei praturtinant vėlesnėmis technologijomis. Istorizme vyrauja iškilmingumo, masyvumo bei prabangos detalės. Stačiakampio plano šventykla yra su apside - pusapvale pastato dalimi, kurią dengia puskupolis. Be centrinio kupolo cerkvės šoninius bokštelius puošia dar keturi aštuoniakampio šalmo formos kupolai. Įsidėmėtina, jog stačiatikių (ortodoksų) cerkvių architektūroje kupolų skaičius turi ypatingą reikšmę. Penki Kristaus Gimimo cerkvės kupolai simbolizuoja Išganytoją ir keturis evangelistus - Matą, Morkų, Joną ir Luką. Jei būna įrengiamas tik vienas kupolas - tai Dievo garbei, trys - Šv.
Bukiškių dvaras ilgą laiką priklausė Radvilų šeimai. Po 1863 m. sukilimo caro valdžiai iš garsių Lietuvos bajorų atėmus dvaro žemes, naujuoju savininku tapo rusas generolas Božeranas. Po Pirmojo pasaulinio karo Vilniaus kraštas atiteko katalikiškai Lenkijai. Vietos tikintieji tarėsi cerkvę perimti ir ją naudoti kaip parapijos koplyčią - filiją. Išvertus iš lotynų kalbos filia - „duktė“, filius - „sūnus“. Bažnyčioje tai reiškia atskirą padalinį, kuris neturi parapijos statuso, kartais net ir altoriaus. Teismas neleido cerkvės perleisti katalikams, nes jos pradinė paskirtis buvo aptarnauti stačiatikių bendruomenę.
54°45′39″š. pl. 25°12′27″r. ilg. / 54.7609104°š. pl. 25.2076209°r. Sodų g. Bukiškio stačiatikių Kristaus Gimimo cerkvė (anksčiau Bukiškio Dievo Motinos Globėjos cerkvė (rus. храм Покрова Пресвятой Богородицы)) stovi Bukiškyje, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, 300 m į šiaurės rytus nuo magistralės A2 Vilnius-Panevėžys.
Bukiškio stačiatikių Kristaus Gimimo cerkvė - Lietuvos kultūros vertybė, išsiskirianti savo sakraline bei architektūrine reikšme. Ši, viena iš daugiau kaip penkiasdešimt Lietuvoje suskaičiuojamų stačiatikių šventovių, priklauso Vilniaus apskrities stačiatikių dekanatui.
Bukiškių Kristaus Gimimo cerkvės istorija trumpai:
- Pastatyta XIX a. antroje pusėje Rusijos generolo Božerano lėšomis.
- Originaliai vadinta Dievo Motinos Globėjos cerkve.
- Per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, sovietmečiu naudota kaip sandėlis.
- Po nepriklausomybės grąžinta Lietuvos stačiatikiams.
- Restauruota ir pašventinta 2011 m.
- Įrašyta į Kultūros vertybių registrą 2009 m.
