Advento laikotarpis - tai ne tik keturių savaičių rimties, susikaupimo ir pasiruošimo didžiosioms metų šventėms metas, bet ir ypatinga proga sukurti šventinę nuotaiką bei magišką laukimo jausmą vaikams. Tradicinis advento kalendorius, prasidedantis gruodžio 1-ąją ir tęsiamas iki Kūčių vakaro, kiekvieną dieną dovanoja mažą staigmeną, paverčiant kasdienybę švente.
Advento kalendorius - tai kalendorius, skirtas įprasminti bei pažymėti Advento laikotarpį iki Jėzaus gimimo. Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas, tad jo pradžia svyruoja nuo lapkričio 27 d. Advento kalendoriai, paprastumo dėlei, įprastai prasideda gruodžio 1 d. Manoma, kad šiuolaikinius primenantys advento kalendoriai atsirado XIX a. pab. Artėjant šventėms „tuščių“ advento kalendorių rasite daugumoje parduotuvių.
Nuoširdžiai dėkojame tikybos mokytojai Miglei Mikalauskienei, technologijų mokytojai Jolantai Simonavičienei ir I klasių mergaitėms už iniciatyvą, kruopštų darbą.
Tai puikus būdas Kalėdų laukimą paversti kasdiene maža švente.
Advento kalendorių tipai ir turinys
Nėra būtina pirkti brangų gatavą kalendorių iš parduotuvės. Kūrybiškumui ir individualumui atvirų tėvų laukia daugybė variantų:
- Kišenėlių kalendorius - vienas populiariausių variantų. Galite panaudoti mažas drobės maišelius, popierines kišenėles ar net senas kojines. Pakabinkite jas ant virvelės ar priklijuokite prie sienos.
- Dėžučių piramidė - surinkite 24 nedideles dėžutes (puikiai tiks nuo vaistų ar kosmetikos) ir sudėliokite jas kaip eglutės formos piramidę.
- Knygų kalendorius - jei jūsų vaikas mėgsta skaityti, sukurkite kalendorių iš 24 knygų. Tai gali būti naujos knygos arba jau turimos, bet seniai neskaitytos.
Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu: ką dėti į kalendoriaus langelius? Pasirinkimas platus ir priklauso nuo vaiko amžiaus bei pomėgių:
- Saldumynai ir užkandžiai: mažos šokoladukės, sausainiai, riešutai, džiovinti vaisiai, namie kepti saldainiai.
- Veiklos ir patirtys: talonėliai su užduotimis - „šiandien kepame sausainius”, „žiūrime kalėdinį filmą”, „darome sniego angelus”, „eikime į biblioteką”.
- Kūrybinės užduotys: medžiagos kalėdiniams papuošalams, spalvinimo lapai, plastelinas, lipdukai dekoracijoms.
- LEGO kalendorius - kiekvieną dieną vaikas gauna po keletą LEGO detalių. Iki Kalėdų jis galės pastatyti didelį projektą.
- Mokslo eksperimentų kalendorius - kiekvieną dieną naujas paprastas eksperimentas: vulkano kūrimas iš sodos ir acto, kristalų auginimas, spalvų maišymas.
- Kalėdų istorijų kalendorius - kiekvieną dieną skaitykite po dalį ilgos kalėdinės istorijos arba po trumpą atskirą pasakaitę.
- Gerų darbų kalendorius - kiekvieną dieną vaikas atlieka po vieną gerą darbą: padeda kaimynei, paaukoja žaislą, padaro komplimentą draugui.
Advento kalendoriai pagal amžių
Kiekvienas amžius reikalauja skirtingo požiūrio į advento kalendorių:
- Mažiems vaikams (2-4 metai): didelės, saugios detalės, ryškūs spalvoti daiktai, paprasti užkandžiai. Kalendorius turėtų būti žemas, kad vaikas galėtų pats pasiekti.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikams (4-6 metai): kūrybinės medžiagos, paprasti galvosūkiai, spalvinimo knygelės, plastelinas, lipdukai.
- Mokyklinio amžiaus vaikams (6-12 metų): sudėtingesni galvosūkiai, knygos, mokslo eksperimentai, kolekcijų daiktai (pvz., mineralai, pašto ženklai), sportiniai aksesuarai.
- Paaugliams (12+ metų): kosmetikos produktai, aksesuarai, knygos, muzikos albumai, kino bilietai, pinigai smulkiems pirkiniams.
Kai kurios šeimos kuria dvipusį kalendorių - ne tik vaikai gauna dovanas, bet ir patys kiekvieną dieną daro kažką gero kitiems šeimos nariams. Kitos šeimos advento kalendorių naudoja kaip šeimos veiklų planavimo įrankį.
Advento kalendorius
Kaip kuriamas budėjimo kalendorius?
Organizacijos „Savanoriai vaikams“, vykdančios iniciatyvą „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė teigia: „Tyrimais įrodyta, kad vaikai būdami ligoninėje net ir su tėvais patiria didžiulį stresą ar potencialią traumą, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie yra visiškai vieni“. Anot jos, net ir kelios dienos teigiamo ryšio prisideda prie vaiko raidos gerinimo - būtent tą ir stengiasi daryti iniciatyvos savanoriai: jie rūpinasi tiek fiziologiniais, tiek emociniais vienišų vaikų, esančių ligoninėje, poreikiais.
I. Šuipė pasakoja, kad vaikai, kurie ligoninėje dienas leidžia vieni, anksčiau dažniausiai būdavo iš globos namų ar globėjų šeimų, iš sudėtingų situacijų šeimose. Šiuo metu daugiausia tokių, kurie turi tėvus ar globėjus, bet dėl tam tikrų priežasčių jie negali būti su savo vaiku ligoninėje. „Žinoma, vaikai yra prižiūrimi ligoninės personalo, tačiau reikia suprasti, kad jie neturi galimybių nei techniškai, nei emociškai su vaikučiais būti visą parą: žaisti su jais, atliepti visus jų poreikius, pasirūpinti kuomet jie verkia. Gali būti, kad vaikai valandų valandas lauks, kol kažkas prie jų prieis arba kažkas iš ligoninės darbuotojų atsilaisvins.
Anot I. Šuipės, šių metų birželį iniciatyvai „Niekieno vaikai“ sueina septyneri metai. „Yra dalis savanorių, kurie su mumis dirba nuo pat iniciatyvos įkūrimo pradžios. Vis tik, dauguma pas mus savanoriauja metus, du, tris. Normalu, kad žmonės keičiasi, juk bėgant laikui keičiasi ir jų gyvenimo aplinkybės“, - pasakoja I. Šuipė.
Anot jos, prisijungti prie savanorių komandos nėra taip jau paprasta. Ji pasakoja, kad žmonės, kurie nėra susidūrę su savanoryste arba organizacijos veikla, dažnai rašo žinutes, kad šiuo metu turi laiko ir galėtų ateiti pabudėti į ligoninę, tačiau visi „Niekieno vaikai“ savanoriai turi būti specifiškai parengti, praeiti atrankas, mokymus, kurie trunka 6 savaites.
„Visą savanorių veiklą koordinuoja koordinatorės, iš esmės, dirbančios nuo ankstaus ryto iki nakties, keičiančios viena kitą, yra sudaromi savanorių budėjimo grafikai. Poreikis, vėlgi, yra nustatomas priklausomai nuo vaiko amžiaus, būklės, situacijos. Prie vienų vaikų, pavyzdžiui, pačių mažiausių arba stipriausiai sergančių, reikės budėti visą parą, prie vyresnių vaikų užteks budėti dalį dienos, prie paauglių - užteks užsukti vakare arba savaitgaliais, kuomet jiems yra labiausiai vieniša“, - pasakoja I. Šuipė.
Savanorių veikla budėjimo metu
„Niekieno vaikai“ vadovė pasakoja, kad tipinė savanorių budėjimo pamaina yra penkios valandos, tačiau ji gali būti ir ilgesnė. Pavyzdžiui, visa naktis. „Stengiamės, kad prie vieno vaiko ateitų kiek įmanoma tie patys žmonės. Aišku, to neįmanoma padaryti jeigu budėjimas yra ilgas, trunkantis daugiau nei keletą savaičių ar mėnesį. Tuomet savanorių komanda prasiplečia.
Savanoriai budėjimo metu paprastai daro viską, ką įprastai darytų rūpestingi tėvai arba globėjai. Jie padeda pasirūpinti vaiko fiziologiniais ir emociniais poreikiais: padeda jiems pavalgyti, nusiprausti, persirengti, palydi juos į procedūrą, kalbasi su jais, žaidžia, ramina“, - kalba I. Šuipė.
Budėjimo metu prašom atidžiai sekti vaikų veiksmus. Neleidžiama žaisti su kietais sviediniais, eiti į klases be mokytojo, eiti už vartų. Prašom vaikštinėti po kiemą, stebėti vaikų žaidimus ir pakalbinti tuos, kurie nuošaliai sėdi. Stebėkite suaugusių elgesį - neleidžiama mokyklos metu gerti alkoholinius gėrimus ar rūkyti. Pamatę nepažįstamus asmenis, tuoj praneškite vadovybei. Negalint atlikti budėjimo pareigą, paskirkite kitą mokytoją. Budėjimo laiku prašom nesisvečiuoti su kitais mokytojais ir tėveliais.
Finansavimas ir iššūkiai
Ji pasakoja, kad svarbiausias organizacijos pajamų šaltis - fizinių asmenų teikiama finansinė parama. Didžiausią jų dalį „Niekieno vaikai“ gauna gaudami 1,2 proc. GPM. „Visuomenė mus tikrai remia ir palaiko. Praėjusiais metais buvome ketvirti tarp NVO, kurios surinko didžiausią GPM paramos dalį. Kita svarbi dalis - fiziniai ir juridiniai asmenys. Sulaukiame ir vienkartinių aukų, tačiau turime ir periodinių aukotojų. Be to, dalį surenkamos paramos skiriame visuomenės edukacijai, švietimui, šios problemos išryškinimui. Net ir patys rėmėjai sako, kad jiems ši tema artima, jautri, ne visi jie turi laiko savanoriauti, tad renkasi prisidėti finansiškai“, - sako I. Šuipė.
Kalbėdama apie didžiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria organizacija, I. Šuipė sako, kad vienas jų - organizacijos plėtra, kuri yra susijusi su ligoninių uždarumu mažesniuose miestuose, kita - savanorių ir darbuotojų entuziazmas ir šalia lydinti nuolatinė perdegimo rizika. „Mažesniuose miestuose kartais pasitaiko atvejų, jog apie vienišus vaikus taip ir nesužinome. Kartais taip nutinka dėl personalo nesupratimo, prie kokių vaikų mus kviesti, kartais, galbūt, dėl kažkokių kitokių priežasčių.
Vis tik, mūsų savanoriai yra tik tam, kad teiktų emocinį palaikymą, jie neturi medicininio išsilavinimo, mes neatliekame ir nepretenduojame į gydytojų ar slaugos personalo darbą. Esame vietoje tėvų ar kitų artimųjų, kurių šalia nėra ir tik laikina stotelė vaiko gyvenime, suprantame savo vaidmens ribas“, - sako I. Šuipė.
Paklausta apie tai, ar pastebi, jog Lietuvoje keičiasi požiūris į savanorystę, filantropijos kultūrą, I. Šuipė sako: „Pradžioje dar girdėdavome pasipiktinimą, kaip mes galime vaikus vadinti „niekieno“, juk jie yra valstybės, mūsų visų. Dabar tokių klausimų kyla vis mažiau.
Advento kalendorius - tai ne tik dovanos ir staigmenos. Tai galimybė sukurti tikrą Kalėdų laukimo magiją, kuri paliks pėdsaką vaiko širdyje visam gyvenimui. Kiekvieną rytą, kai vaikas pribėgs prie kalendoriaus ir džiaugsmingai atidarys dienos langelį, jis ne tik gaus mažą dovanėlę - jis pajus, kad yra mylimas, kad tėvai galvoja apie jį ir nori jam sukurti džiaugsmą. Nepamirškite, kad advento kalendorius gali augti ir keistis kartu su jūsų šeima. Šiemet jis gali būti paprastas, kitąmet - sudėtingesnis. Svarbiausia - išlaikyti tą ypatingą laukimo ir džiaugsmo jausmą, kuris daro Kalėdas tikrai magiškoms vaikų akyse.
tags: #budejimo #kalendorius #vaikams
