Menu Close

Naujienos

Maisto netoleravimas naujagimiams ir kūdikiams: priežastys, simptomai ir ką daryti

Pastaruosius kelis dešimtmečius didėja alergijos maistui paplitimas. Daugėja maisto alergijos atvejų vaikams, ypač tų, kurie sukelia itin ūmius simptomus. Tai tampa svarbia problema tėvams, kurie įvairiais būdais bando praturtinti vaikelio mitybą. Tačiau svarbu suprasti, kad alergija ir maisto netoleravimas skiriasi.

Maisto netoleravimas (arba padidėjęs jautrumas maistui) - tai neimuninės kilmės reakcijos į maistą.

Maisto netoleravimą vaikui gali sukelti maisto produktai, kurie turi savyje daug:

  • 1) histamino (švieži produktai - pomidorai, špinatai, vėžiagyviai, lašišos, apelsinai; apdoroti maisto produktai - fermentiniai sūriai, kiauliena, konservuoti tunai, dešrelės);
  • 2) tiramino ir feniletilamino (šokoladas, konservuota žuvis, fermentinis sūris);
  • 3) histaminą atpalaiduojančių produktų (braškės, kiaušinio baltymas, kiauliena, cinamonas, šokoladas, ananasai, papajos, ankštinės daržovės).

Atkreiptinas dėmesys, kad daugelis žmonių šį netoleravimą maistui maišo su alergija.

kūdikio pilvo pūtimas

Neigiamų reakcijų paplitimas vaikams ir jų simptomai

Nors šiuo klausimu Lietuvoje nėra daug informacijos, tačiau pabandysime paanalizuoti visos Europos patirtį. Daugelis mokslinių tyrimų parodė, kad alergija dažniau diagnozuojama kūdikiams ir mažiems vaikams, kuri reiškiasi sunkiu atopiniu dermatitu, enterokolitu, lėtu kūno masės augimu. Gali pasireikšti net ir žindomiems kūdikiams, kuriuos įjautrina į motinos pieną patekę maisto alergenai.

Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, kad alergijos maistui paplitimas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maži vaikai dažniau alergiški karvės pieno, kiaušinių, sojų baltymams, kviečiams, o mokyklinio amžiaus vaikai - žuvies baltymams, žemės ir medžių riešutams, vaisiams, daržovėms.

Neretai vaikams nuo tokio maisto kyla odos alergija, kuri gali pasireikšti tokiomis ligomis kaip:

  • ūminė dilgėlinė ir angioedema;
  • ūminė kontaktinė dilgėlinė;
  • lėtinė dilgėlinė ir angioedema;
  • kiti odos pokyčiai (paraudimas, makulopapulinis bėrimas);
  • atopinis dermatitas;
  • maisto sukeltas kontaktinis dermatitas;
  • pūslelinis dermatitas.

Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti virškinimo organų alergija, kuri gali pasireikšti tokiais simptomais kaip:

  • atpylimas ir (arba) vėmimas;
  • viduriavimas;
  • pilvo skausmai ar diegliai;
  • meteorizmas (pilvo pūtimas);
  • obstipacija (vidurių užkietėjimas);
  • pakitusi išmatų konsistencija, priemaišos (gleivės, kraujas) išmatose.

Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti kvėpavimo organų alergija, kuri gali iššaukti tokius simptomus kaip:

  • rinorėją;
  • čiaudulį (daugkartinį);
  • kosulį;
  • stridorą;
  • švokštimą;
  • balso užkimimą;
  • dusulį.

simptomų lentelė

Ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju

Dėmesio! Svarbu! Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus alerginius mėginius gali vertinti tik specialistas - gydytojas alergologas. Jei auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją. Ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju - veiksmų planą turite aptarti su vaiko gydytoju.

Vaikų alergijos maistui gydymas

Visiškai saugaus ir efektyvaus maisto alergijos gydymo nėra. Griežtas maisto alergenų vengimas šiuo metu yra saugiausia alergijos maistui gydymo strategija.

Pvz., jei alergiškas maistui kūdikis yra maitinamas tik motinos pienu, alergenas šalinamas iš žindyvės valgiaraščio. Jei kūdikiui diagnozuota alergija karvės pienui, mama turi laikytis dietos be pieno produktų.

Alergiškam kūdikiui nuo 4-6 mėnesių pradedama duoti papildomo maisto, t.y. jis primaitinamas, tolydžiai bandant po vieną produktą kas savaitę. Kai nustatomas alergenas, iš valgiaraščio pašalinami dažniausiai alergizuojantys, taip pat daug histamino, kitų biogeninių aminų ir maisto priedų, sukeliančių pseudoalergines reakcijas, turintys produktai.

Ekspertai rekomenduoja kūdikį maitinti motinos pienu (ir tik juo) bent iki 4 mėn. amžiaus, o primaitinti pradėti nuo 6 mėn.

žindymas

Suaugusiųjų mitybos įtaka kūdikiui

Daugelis dar besilaukiančių mamų jaudinasi dėl to, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvėms. Dažniausiai šis nerimas grįstas kitų mamų istorijomis apie pilvo pūtimus ir vakarinius neramumus. Kai kurios nuo pat kūdikio gimimo labai smarkiai apriboja savo dietą, kitos valgo viską, kol kūdikiui ima reikštis pilvo pūtimo požymiai arba kūdikis pasidaro neramus vakarais. Kai kurioms mamoms netgi yra pasakoma, kad kūdikis yra alergiškas jos pienui.

Ramina tai, kad dauguma mamų gali valgyti įvairų maistą, o kūdikiai dėl to nepatiria nepatogumų ar problemų. Tačiau mintys apie tai, kad mamos maistas sukelia diskomfortą kūdikiui, be galo vargina. Mamos padarytų viską, kad tik jų kūdikiai jaustųsi gerai, net jeigu tai reikštų daugelio produktų atsisakymą.

Dažniausiai kūdikio verkimo priežastis nėra mamos suvalgytas maistas. Neramumas ir verkimas yra vėlyvasis alkio požymis, taip pat verkimas gali būti ligos ar skausmo požymis. Todėl prieš įtariant alergiją maistui reikėtų įsitikinti, kad kūdikis nėra alkanas ir neturi kitų sveikatos sutrikimų.

Kartais tai, ką suvalgo mama, gali kelti nemalonumų kūdikiui. Tačiau kūdikis dėl to netampa alergišku mamos pienui, greičiausiai jis reaguoja į mamos suvalgytą maistą, kurio dalys pateko į mamos pieną. Tai nutinka nedaugeliui kūdikių, o jeigu taip nutinka, toks nemalonumas gali tęstis ilgą laiką. Net ir paaugęs kūdikis greičiausiai negalės valgyti to maisto. Tačiau pašalinus iš mamos raciono maistą, kuris kelia kūdikiui problemų, mama ir toliau gali sėkmingai žindyti kūdikį.

Kai kurie šame sąraše išvardinti požymiai gali pasireikšti ir sveikiems, nejautriems mamos maistui kūdikiams, ir kol kūdikis atrodo patenkintas ir gerai auga, dėl jų neverta nerimauti.

Dažniausi maisto produktai, sukeliantys reakcijas

  • Karvės pieno produktai. Karvės pienas ir iš jo pagaminti produktai yra dažniausia kūdikių diskomforto priežastis. Tai sūris, varškė, sviestas, ledai ir pan.. Gaminant kai kuriuos maisto produktus dedama karvės pieno miltelių, todėl verta atidžiai peržiūrėti visa etiketes. Dauguma pieno mišinių yra pagaminti karvės pieno pagrindu. Alergija karvės pieno produktas nėra tas pats, kas laktozės netoleravimas: laktozė yra pieno cukrus ir jam suvirškinti reikalingas enzimas laktazė. Laktozės netolerancija pasireiškia pilvo pūtimu ir viduriavimu, ir dažniau pasireiškia suaugusiems, nei kūdikiams. Kūdikiams dažniau pasireiškia antrinis laktozės netoleravimas dėl gausios pieno gamybos arba dėl dažno krūtų kaitaliojimo, kuomet kūdikis gauna daug laktozės ir nepajėgia jos visos suvirškinti.
  • Sojos produktai. Apie pusė vaikų, jautrių karvės pienui, yra jautrūs ir sojos produktams. Sojos taip pat dedama gaminat daugelį produktų, todėl atidžiai rinkitės maistą.
  • Kai kurie kūdikiai (labai nedaugelis) gali būti jautrūs citrusiniams (apelsinams ar greipfrutams), daug rūgščių turintiems vaisiams ar daržovėms (ananasams, pomidorams), šokoladui.
  • Alergiją gali kelti jautiena, vištiena, kiaušiniai.

Jeigu manote, kad jūsų kūdikis jautrus valgomam maistui, nustokite jį valgyti ir išimkite kitus maisto produktus, kurių sudėtyje yra ši sudedamoji dalis. Daugelis maistinių medžiagų, keliančių problemas, pasišalina iš organizmo per kelias dienas. Karvės pieno produktų pašalinimas gali užtrukti vieną - dvi savaites. Stebėkite, ar kūdikiui pagerėjo jums nustojus valgyti įtartiną maistą.

Alergijos maistui ar maisto netoleravimas?

Mitybos dienoraštis ir jo svarba

Būtų puiku, jeigu vestumėte savo mitybos dienoraštį, kuriame žymėtumėtės viską, ką suvalgėte, visus emocinius išgyvenimus ir jūsų kūdikio reakciją. Tokio dienoraščio vedimas dvi tris savaites leidžia pamatyti ar yra ryšys tarp maisto, emocinės atmosferos ir kūdikio savijautos.

Jeigu išėmus įtarimą keliančius produktus kūdikio būklė pagerėjo, grąžinkite išimtus produktus nedideliais kiekiais (pvz. arbatinio šaukštelio dydžio gabalėlį sūrio) ir pastebėkite, ar situacija vėl blogėja. Jeigu jūsų gydytojas sako, kad tai alergija, pasitarkite su juo prieš pradėdamos vėl valgyti alergiją sukeliantį produktą.

Naujagimio adaptacija ir virškinimo problemos

Naujagimiui atėjus į šį pasaulį, visas jo organizmas pradeda prisitaikyti prie naujo režimo ir mitybos. Per pirmąsias gyvenimo paras naujagimiai netenka iki 10 proc. pirminio svorio, tačiau jei kūdikiui užtenka maisto, - motinos pieno arba pieno mišinio, - jis greitai atgauna pirminį svorį ir po truputį pradeda jo priaugti. Anot statistikos, mitybos ir virškinimo problemos pasitaiko maždaug 10-15 proc. kūdikių, tačiau, kaip rodo praktika, jos gali kamuoti kur kas daugiau mažylių. Kūdikiams augant virškinimo problemų mažėja: pavyzdžiui, nuo 6 mėn.

Pilvo diegliai ir jų įveikimas

Pilvo diegliai (kolika) - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Labai dažnai dėl pilvo dieglių naujagimiai ir kūdikiai gali verkti be perstojo net kelias valandas. Kaip atpažinti pilvo dieglius?

Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų). Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, patariama išstudijuoti jo sudėtį ir rinktis tuos, kurie pagaminti ne karvių pieno pagrindu.

Kūdikiui reikėtų leisti kuo dažniau atsirūgti, taip pat patariama jį dažniau maitinti: skubant į peralkusių kūdikių skrandį patenka daugiau oro, kuris, manoma, gali sukelti ir pilvo dieglius. Diegliai gali kamuoti ir dėl per didelio nuovargio, todėl būtina subalansuoti mažylio dienotvarkę. Efektyvios priemonės kovojant su pilvo diegliais - pilvuko ir nugaros masažas, kojyčių mankšta, sūpavimas, maudynės šiltoje vonelėje.

Gydytoja J. Parnarauskienė pripažįsta, kad apie pilvo dieglius iki šiol yra žinoma mažiausiai. „Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba. Rūpindamiesi savo kūdikiu, tėvai neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Kuo mažiau streso ir nuovargio jie jaučia, tuo labiau jie gali sutelkti dėmesį į mažylį.

Viduriavimas kūdikiams

Įprastai naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Žindomi kūdikiai yra linkę tuštintis dažniau, nei maitinami pieno mišiniais. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą.

Viduriavimo požymiai:

  • Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos.
  • Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų.

Ką daryti, jei kūdikis viduriuoja? Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas.

Profilaktinė priemonė žarnyno negalavimams, tarp jų - ir viduriavimui gydyti - probiotikai (gerosios bakterijos) skiriami atsižvelgiant į kūdikio amžių.

kūdikio viduriavimas

Vidurių užkietėjimas

Visiškai normalu, jei naujagimiai ir kūdikiai, ypač maitinami motinos pienu, tuštinasi tiek po kiekvieno maitinimo, tiek ir vos kartą per savaitę (nes motinos pienas - itin gerai pasisavinamas).

Dėl kokių priežasčių kūdikiams užkietėja viduriai? Ką daryti užkietėjus viduriams?

Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją. Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Kūdikiams nuo 4-6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių.

Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. „Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais pagal žarnyno eigą - darant pusračius iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis - tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti”, - pataria J.

Gydytoja dietologė L. Barauskienė priduria, jog tokiose situacijose reikia prisiminti ir gerąsias bakterijas. „Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas“, - pataria L.

Atpylimas ir vėmimas

Maždaug 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.

Kūdikis atpila. Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją).

Laktozės netoleravimas

Tėvus gana dažnai nerimauti verčia faktas, kad jų kūdikis netoleruoja (ar gali netoleruoti) laktozės. Laktozė - angliavandenis, pieno cukrus, kurio gausu motinos piene bei pieno mišiniuose, šviežiame karvių piene ir pieno produktuose. Laktazės trūkumas pasireiškia maždaug 70 proc. žmonių, iš dalies šį sutrikimą lemia genetika.

Visų pirma pastebėti, kad kūdikis netoleruoja laktozės, galima žvilgtelėjus į jo išmatas: pastarosios būna vandeningos, kartu atsiranda ir kitų virškinimo problemų. Svarbu žinoti, kad vaikai iki 2-3 metų laktozės netoleruoja gana retai. Dažniau šis sutrikimas pasireiškia paaugliams ir suaugusiesiems (tai vadinama įgytu laktozės netoleravimu). Kūdikystėje, vaikystėje ir jaunystėje šių žmonių organizme būna pakankamai fermento, skaidančio laktozę. Įgytas laktozės netoleravimas gali pasireikšti ir po gimimo. Tai priešlaikinio (iki 34 nėštumo savaitės) gimdymo rezultatas. Kitos įgyto laktozės netoleravimo priežastys - liga ar trauma. Kaip minėta, jei laktozės netoleravimas yra paveldėtas, požymiai ir simptomai paprastai atsiranda praėjus kelioms dienoms po gimimo.

Aiškiausiai laktozės netoleravimą išduoda sauskelnių turinys: laktozės netoleruojančio kūdikio išmatos būna skystos, vandeningos, putotos. Prieš išbandant skirtingus gydymo būdus svarbu pasikonsultuoti su gydytojais, kurie padėtų nustatyti teisingą diagnozę. Retai kuriam laktozės netoleruojančiam kūdikiui turėtų būti skiriama speciali dieta be laktozės. Tačiau atsainiai žvelgiant į problemą kūdikiai gali netekti svorio, galima ir dehidratacija.

Jeigu kūdikis žindomas. Mažiems kūdikiams stiprus laktozės netoleravimas pasireiškia labai retai, tad absoliuti dauguma kūdikių gerai toleruoja motinos piena ir gali būti žindomi. Jeigu kūdikis maitinamas pieno mišiniu gali tekti rinktis specialių mišinuką su sumažintu laktozės kiekiu arba be laktozės. Jeigu kūdikis primaitinamas arba laktozės netoleravimas pasireiškė vyresniam vaikui, reikėtų vengti laktozės turinčių produktų. Kūdikiui ar vaikui augant vertėtų pabandyti į jo mitybą po truputį, stebint organizmo reakciją įvesti laktozės turinčius pieno produktus - neretai mažų kūdikių virškinimo sistema subręsta ir „išmoksta“ suvirškinti laktozę. Primaitinamiems kūdikiams ir vyresniems laktozės netoleruojantiems vaikams, pabandykite jam duoti daugiau kalcio turinčių augalinės kilmės maisto produktų, galinčių kompensuoti mitybos spragas.

Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. „Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną - kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškiti visos laktozės.

laktozės molekulė

Alergija karvės pieno baltymui

Alergija karvės pieno baltymui - viena dažniausių. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse ji pasireiškia 1-5 proc. kūdikių.

Jei paklaustume gydytojų, dėl kokių bėdų dažniausiai kreipiasi kūdikių mamos, virškinamojo trakto sutrikimai užimtų reikšmingą vietą. Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį.

Pieno mišiniai ir jų pasirinkimas

Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Nuo šių metų rugsėjo pridėtinio palmių aliejaus nebebus „Aptamil 2“, „Aptamil 3“ ir „Aptamil 4“ sudėtyse.

„Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba“, - pataria L.

Kada reikia sunerimti?

Gydytoja J. „Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai - vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas - priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį.

tags: #naujagimio #berimas #nuo #maisto