Bronchitas - tai bronchų, t. y. kvėpavimo takų, kuriais oras keliauja į plaučius ir iš jų, gleivinės uždegimas. Dėl uždegimo bronchai paburksta, gamina daugiau gleivių, todėl pasunkėja oro pratekėjimas ir atsiranda kosulys. Bronchitas yra kvėpavimo takų uždegiminė liga, kai uždegimas pažeidžia bronchus - vamzdelius, kurie perneša orą į plaučius. Dėl uždegimo bronchų gleivinė patinsta, gamina daugiau gleivių, o tai sukelia kosulį ir kvėpavimo sunkumus. Atšalus orui ir vaikams periodiškai sergant įvairiomis peršalimo ligomis, taip pat dažnesnė giliau į organizmą prasiskverbianti infekcija - bronchitas. Tai bronchų gleivinės uždegimas, dėl kurio ji paburksta ir padaugėja sekreto.
Bronchitas gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios skiriasi trukme, priežastimis ir gydymo taktika. Bronchitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminės formos liga gali tęstis iki 1-3 savaičių, kartais - ir ilgiau. Negydant ūminis bronchitas gali virsti lėtiniu su paūmėjimo epizodais. Lėtinį bronchitą galima įtarti, jei kosulys tęsiasi 3 mėn. ar ilgiau. Ūminis bronchitas dažniausiai praeina per 1-3 savaites, tačiau kosulys gali užsitęsti ilgiau. Ūminis bronchitas dažniausiai yra laikinas ir trukdo kasdienei veiklai tik trumpam, sukeldamas nuovargį ar diskomfortą dėl kosulio. Lėtinis bronchitas gali žymiai apriboti fizinį aktyvumą, sukelti nuolatinį dusulį ir sumažinti gyvenimo kokybę.
Bronchitas kartais painiojamas su bronchiolitu. Bronchiolitas - tai ūmus apatinių (bronchiolių arba vadinamųjų smulkiųjų) kvėpavimo takų susirgimas. Galima teigti, kad bronchiolitas yra atskira bronchito forma. Juo dažniau serga maži vaikai, ypač kūdikiai iki 6 mėn. Bronchiolitas yra infekcija, sukelianti plaučių bronchiolių (mažųjų kvėpavimo takų) perkrovą ir uždegimą. Tai dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Daugeliu atvejų virusas sukelia bronchiolitas. Infekcijos maksimumas yra žiemos mėnesiais. Pirmieji simptomai labai panašiai į peršalimo simptomus. Šie simptomai laikui bėgant gali pablogėti. Virusas sukelia bronchiolitas. Infekcija sukelia bronchų patinimą ir uždegimą. Dauguma bronchiolitas atvejų sukelia respiracinis sincitinis virusas (RSV), kurio protrūkis paprastai būna žiemą. Šis virusas yra dažnas, juo serga beveik kiekvienas vaikas iki dvejų metų. Šie virusai, sukeliantys bronchiolitą, gali greitai plisti. Jais galima užsikrėsti oru, sergančiam žmogui kalbant, čiaudint ar kosint. Daugeliu atvejų išsivystys vaikai iki dvejų metų bronchiolitas. Kūdikiams iki trijų mėnesių yra didesnė rizika susirgti infekcija.
Bronchito priežastys ir rizikos veiksniai
Bronchito atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai. Dažniausiai jį išprovokuoja kvėpavimo takų virusai - tie patys, kurie sukelia peršalimą ar gripą. Dažniausiai ūminiu bronchitu susergama peršalus, sergant ar jau persirgus gripu (tai viena iš dažnesnių jo komplikacijų). Tačiau yra ir daugiau bronchitą nulemiančių veiksnių.
- Nusilpęs imunitetas.
- Virusai. Dažniausiai (maždaug 90 proc. atvejų).
- Bakterijos. Virusinės formos bronchitas gali komplikuotis į bakterinę infekciją.
- Tam tikros ligos.
- Plaučius veikiančios medžiagos.
- Kitos priežastys. Nosies arba sinusų išskyrų (skreplių) kaupimasis.
Vaiku užsikrečiama nuo kosinčio ir čiaudinčio žmogaus. Darželyje ar mokykloje, pabendravęs su sergančiu draugu, silpnesnį imunitetą turintis vaikas grįžta namo jau susirgęs. Aplinkoje taip pat didina tikimybę vaikui susirgti bronchiolitu.
Bronchito simptomai
Bronchito simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo, tačiau pagrindinis požymis yra kosulys. Kosulys: Ūminio bronchito atveju - sausas ar drėgnas, dažnai su skaidriais, gelsvais ar žalsvais skrepliais. Dažnai atkosima žalsvo ar gelsvo atspalvio gleivių.
Bronchitas - liga, kurią dažnai nuvertiname, tačiau tinkamas jos gydymas ir prevencija leidžia išvengti komplikacijų, pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią ilgalaikėms kvėpavimo problemoms. Bronchitas dažniausiai sukelia kosulį, švokštimą ir gleivių gamybą, tačiau karščiavimas paprastai būna lengvas arba jo visai nėra. Plaučių uždegimas pasireiškia sunkesne klinika - staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, stipriu dusuliu, skausmu krūtinėje ir bendru silpnumu. Be to, plaučių uždegimo metu kvėpuojant gali krebždėti ar girdėtis traškesiai.
Ši liga panaši į paprastą peršalimą - vaikui atsiranda sloga ir kosulys, pakyla temperatūra. Kosulys iš pradžių būna sausas, o po kelių dienų vaikas pradeda atkosėti gleivingų skreplių. Dažnas kosulys labai nukamuoja, neleidžia užmigti, todėl vaikas pasidaro neramus, praranda apetitą. Ūminiu bronchitu sergantiems vaikams neretai atsiranda bronchų spazmai, kuriuos galime atpažinti iš švilpiamo kvėpavimo ir švokštimo. Taip atsitinka, kai bronchų gleivinė stipriai išburksta, nes sumažėja bronchų spindis ir gausiai išsiskiriantis sekretas užkemša kvėpavimo takus. Orui sunku patekti į plaučius, todėl vaikas švokščia ir dūsta.
Kai vaikas suserga sloga ar virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, jam ima perštėti gerklę, paskui atsiranda dažnas, sausas kosulys (dažniausiai praėjus 4-6 dienoms nuo slogos pradžios). Tuo pat metu gali skaudėti ausį, pakilti temperatūra, prasidėti konjunktyvitas (akių junginės uždegimas). Kadangi infekcija plinta visose gleivinėse, gali pažeisti ir visas susisiekiančias ertmes. Ligai įsibėgėjus viršutiniuose kvėpavimo takuose ligos simptomai gali išnykti, bet atsiranda karkalai, dusulys, pagreitintas ir sunkus kvėpavimas, švokštimas. Jeigu vaiko organizmas nesusidoroja su virusais, pažeistose gleivinėse pradeda daugintis bakterijos ir infekcija nuslenka į apatinius kvėpavimo takus, bet bronchiolių ir plaučių dar nepasiekia.
Kai liga progresuoja, mažylis pradeda kosėti ne tik dienomis, bet ir naktimis, paprastai prisideda dar ir bronchų spazmai. Juos išprovokuoja virusų ir bakterijų antigenai, kurie kvėpavimo takuose sukelia alerginę reakciją - į ją bronchai reaguoja spazmais. Toks spazminis kosulys vaikams yra labai būdingas. Jeigu liga nėra gydoma, per kelias dienas atsiranda vadinamasis produktyvus kosulys su skrepliavimu ir žaliomis išskyromis. Ligai būdingas kosulio metu jaučiamas draskantis, deginantis skausmas už krūtinkaulio. Dažnai mažylis užsikosti ir…pravirksta. Šį nemalonų skausmą sukelia tracheitas. Trachėja yra žemiau gerklų ir išsišakoja į du bronchus. Tracheitas ir bronchitas atsiranda dėl tų pačių priežasčių ir visada prasideda nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Bronchiolito simptomai yra labai panašūs į peršalimo simptomus. Šie simptomai laikui bėgti gali pablogėti. Tai reiškia, kad infekcija iš kvėpavimo takų išplito į plaučius. Jei atsiranda šių komplikacijų, gali tekti nedelsiant vežti vaiką į ligoninę.
Kaip diagnozuojamas bronchitas?
Bronchitas diagnozuojamas įvertinus sergančiojo simptomus, klausantis plaučių stetoskopu ir atlikus fizinę apžiūrą. Gydytojas vertina kosulio pobūdį, kvėpavimo dažnį, švokštimą ar kitus auskultacinius garsus. Kai kuriais atvejais, ypač esant lėtiniams simptomams ar sergant obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, gali būti atliekami plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija), siekiant įvertinti bronchų praeinamumą ir kvėpavimo efektyvumą. Rentgeno nuotrauka - taip pat nespecifinė.
Atliekama bronchoskopija - trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra. Atliekamas kraujo tyrimas. Gydytojas atliks kraujo tyrimą, kad patikrintų jūsų vaiko baltųjų kraujo kūnelių skaičių. Gydytojas paims gleivių mėginį, švelniai įkišdamas tamponą į jūsų vaiko nosį. Krūtinės ląstos rentgenograma.
Bronchito gydymas
Bronchito gydymas priklauso nuo ligos formos, priežasties ir simptomų intensyvumo. Daugeliu atvejų jis yra simptominis - svarbu atsikratyti kosulio sukeliamo diskomforto ir padėti kvėpavimo sistemai atsistatyti. Paprastai rekomenduojama gerti daugiau šiltų skysčių, ilsėtis, vengti fizinio krūvio ir naudoti priemones, mažinančias temperatūrą ar gerinančias savijautą.
Antibakterinis gydymas - kadangi dauguma ūminio bronchito atvejų yra sukelti virusinėmis infekcijomis, antibiotikai nėra veiksmingi. Antibiotikai nėra būtini kiekvienu atveju - jie skiriami tik tada, kai patvirtinama bakterinė infekcija arba atsiranda komplikacijų požymių, tokių kaip aukšta, užsitęsusi temperatūra, pūlingi skrepliai ar būklės blogėjimas. Venkite savarankiško vaistų, ypač antibiotikų, vartojimo ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.
Vartoti vaistus nuo kosulio, pasižyminčius gleives suskystinančiu poveikiu ir palengvinančius atsikosėjimą. Vartoti karščiavimą ir raumenų skausmus mažinančius vaistus. Gerti daug šiltų skysčių, įvairių arbatų. Sergant bronchitu, netenkama daug skysčių, todėl būtina palaikyti jų balansą. Gera žinia - jog ūminio bronchito komplikacijos nėra dažnos.
Kad vaikas galėtų lengviau atsikosėti, neturi išdžiūti kvėpavimo takų sekretas. Ligoniukui patariama gerti daug šiltų skysčių, savijautą pagerina karštokas vištienos sultinys, kurio galima duoti kelis kartus per dieną. Jame esantis fermentas lizocimas slopina virusų ir bakterijų aktyvumą.
Inhaliacijos - veiksmingas kvėpavimo takų ligų gydymo būdas. Jeigu šeimoje yra dažnai sergančių vaikų, toks prietaisas turėtų būti visuomet po ranka. Mažiems vaikams saugūs kompresoriniai inhaliatoriai, kuriuos drąsiai galima naudoti net naujagimiui. Šie prietaisai greitai sudrėkina kvėpavimo takų gleivinę, sekretas suskystėja, todėl lengviau pasišalina, išmesdamas iš organizmo virusus bei bakterijas. Paprasčiausias prietaiso užpildas, kurį mama gali naudoti inhaliacijoms, - negazuotas mineralinis vanduo. Liga užklumpa staiga, o kol atvyks gydytojas arba nuvažiuosite į gydymo įstaigą, inhaliacijos greitai padės mažyliui atsikvėpti bei atsikosėti. Paskui inhaliacijoms galėsite naudoti gydytojo paskirtus vaistus. Kompresorinis inhaliatorius vaistinį preparatą išskaido į mikroskopines daleles, kurios tuojau pat pasiekia uždegimo pažeistą kvėpavimo takų vietą ir vaistas pradeda veikti būtent ten. Jis nepatenka į kraują, kaip išgėrus tabletę, ir nesukelia šalutinių negalavimų. Kompresorinio inhaliatoriaus paskleistas aerozolinis debesėlis kaipmat sudrėkina kvėpavimo takus ir mažyliui palengvėja.
Gydytojas taip pat gali rekomenduoti kvėpavimo mankštas ar fizioterapiją, kurios padeda gerinti bronchų ventiliaciją ir skreplių pasišalinimą.
Rūpinimasis savo vaiku, sergančiu bronchiolitu | Asthma + Lung UK
Bronchito prevencija
Bronchito riziką galima sumažinti taikant paprastas, bet veiksmingas prevencines priemones.
- Skiepai nuo gripo. Kaip viena pagrindinių prevencinių priemonių yra minima gripo vakcina.
- Visavertė mityba. Reikėtų pasirūpinti visos tinkama mityba: joje turi būti pakankamai vertingų medžiagų - vitaminų ir mikroelementų - turinčių produktų.
- Imuniteto stiprinimas.
- Nosies plovimas. Jei pastebėjote pirmuosius slogos požymius, druskos tirpalu bent kelis kartus per dieną praplaukite vaiko nosį.
- Savalaikis ligų gydymas. Prasidėjus slogai, nedideliam kosuliui ar pasireiškus kitiems, kad ir nedideliems peršalimo ligų simptomams, vertėtų daugiau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir pagal poreikį taikyti simptominį gydymą.
Jeigu šeimoje yra dažnai sergančių vaikų, toks prietaisas turėtų būti visuomet po ranka. Mažiems vaikams saugūs kompresoriniai inhaliatoriai, kuriuos drąsiai galima naudoti net naujagimiui. Šie prietaisai greitai sudrėkina kvėpavimo takų gleivinę, sekretas suskystėja, todėl lengviau pasišalina, išmesdamas iš organizmo virusus bei bakterijas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate bronchitą ar pastebite užsitęsusį kosulį, dusulį ar kitus simptomus, būtina konsultuotis su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pradėtas gydymas. Pajutus pirmuosius ūminio bronchito simptomus svarbu nepraleisti ligos pradžios ir laiku imtis priemonių. Jeigu kosulys užsitęsia ilgiau nei 2-3 savaites, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprus dusulys ar skrepliuose matomas kraujas - nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Kai vaikas stipriai kosėja, skubame vesti jį pas gydytoją, nes nesinori išgirsti diagnozės „bronchitas“.
Jei jūsų vaikas gimė neišnešiotas, jo imuninė sistema yra nusilpusi arba serga plaučių ar širdies infekcija, stebėkite ankstyvus bronchiolito požymius. Jei simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites arba blogėja, būtina gydytojo konsultacija.
