Kvėpavimo takų infekcijos (KTI) yra opi problema vaikų populiacijoje, dėl kurios dažniausiai kreipiamasi į gydytojus pediatrus ar šeimos gydytojus. Viena dažniausių vaikų kvėpavimo takų infekcija šaltuoju metų laiku - ūminis bronchitas. Bronchitas - tai bronchų gleivinės uždegimas. Šia liga vaikai serga vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai įkvepia šalto oro, sušąla ar sušlampa kojas, kai patenka į skersvėjį ar sukaitusius perpučia vėjas. Bronchitu gali komplikuotis ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija, t.y. bronchito išsivystymą skatina peršalimo ligos. Tokiais atvejais infekcija iš nosiaryklės nukeliauja į bronchus, pažeidžia jų gleivinę ir skatina bronchito išsivystymą. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis - darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą.
Paprastas bronchitas dažniausiai būna virusinės kilmės, jį lydi kosulys, kartais karščiavimas, bet vaiko kvėpavimas išlieka normalus. Tačiau vaikams kartais diagnozuojamas ir obstrukcinis bronchitas - sunkesnė šios ligos forma, kai dėl gleivių pertekliaus ir bronchų susiaurėjimo kvėpavimas tampa apsunkintas. Ši būklė kelia nerimą daugeliui tėvų, nes vaikas ima dusti, girdisi švokštimas, o naktimis jam sunku miegoti.
Ūminis bronchitas yra viena dažniausių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ligų. Pirmomis ligos dienomis juntami ne itin ryškūs viršutinių kvėpavimo takų peršalimo simptomai. Jie panašūs tiek sergant ūminiu bronchitu, tiek kitomis peršalimo ligomis. Sergant bronchitu kvėpavimo takų gleivinė paburksta, gaminasi daugiau sekreto, todėl atsiranda dirginantis kosulys. Pirmosiomis dienomis kosulys paprastai būna sausas, vėliau pereina į drėgną, lydimą gleivinių ar pūlingų skreplių. Ūminis bronchitas dažnai išsivysto po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (slogos, gerklės skausmo). Simptomai paprastai prasideda praėjus 3-4 dienoms po peršalimo ir trunka 2-3 savaites. Persirgus ūminiu bronchitu, kosulys dažnai išlieka dar 10-20 dienų, kartais gali tęstis 4 ar daugiau savaičių. Pacientas gali atkosėti pūlingų skreplių. Tai rodo, kad atsisluoksniuoja ir yra pašalinami tracheobronchis epitelis bei uždegiminės ląstelės.
Bronchitas - tai bronchų gleivinės uždegimas. Atlikus gyvenimo kokybės tyrimą su pacientais, sergančiais viršutinių KTI (kai kuriems jų nustatyta ūminio bronchito diagnozė), įvertinti rodikliai buvo ryškiai sumažėję 7 subskalėse (įskaitant išgyvenamumą ir socialinį funkcionavimą). Vis dėlto manoma, kad šių rodiklių sumažėjimas yra atsitiktinis ir praeinantis. Įrašų, rodančių trumpalaikes ir ilgalaikes išeitis, trūksta, tačiau, vienos studijos duomenimis, praėjus mėnesiui nuo pirmojo vizito pas gydytoją, net iki 20 proc. pacientų pakartotinai kreipiasi dėl išlikusių ar iš naujo atsiradusių ligos simptomų. Ūminis bronchitas neturėjo didesnės įtakos plaučių funkcijų pakitimams ateityje. Stebint pacientus, persirgusius ūminiu bronchitu, 3 metus, 34 proc. jų pakartotinai susirgo šia liga arba astma.
Kai siautėja peršalimo ligos ir gripas, didžiausias pavojus susirgti taip pat ir bronchitu, kuris dažnai kamuoja mažus vaikus. Tai bronchų gleivinės uždegimas, o jam geras sąlygas sudaro siauri mažylio kvėpavimo takai ir puri jų gleivinė. Bronchitas - užkrečiama liga, perduodama kosint, čiaudint, per užkratu užterštas rankas. Paprastai bronchitas vaikui prasideda nuo slogos. Paskui atsiranda kosulys, kuris yra pagrindinis ligos požymis. Iš pradžių kosulys sausas ir vaikas negali atkosėti sekreto, pablogėja savijauta, atsiranda silpnumas ir mieguistumas, gali skaudėti krūtinę, pakyla kūno temperatūra. Po kelių dienų kosulys tampa drėgnas ir vaikas atkosėja gleivių.
Kuomet vaikas serga sunkiai, kreiptis į gydytoją reikia nedelsiant. Bronchitu vaikas gali sirgti 1-4 savaites. Karščiavimas praeina per keletą dienų, bet kosulys kamuoja ilgiau. Kosuliui sušvelninti ir kvėpavimui palengvinti vaikui skiriami kvėpavimo takų sekretą skystinantys bei atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kartais gydytojas išrašo bronchus plečiančių vaistų.
Pagrindiniai Bronchito Simptomai Vaikams
Bronchitas - tai apatinių kvėpavimo takų (bronchų) gleivinės uždegimas. Svarbiausias ligos požymis - kosulys. Iš pradžių kosulys visuomet būna sausas, vėliau, po 2-3 dienų tampa šlapias, t.y. produktyvus, kadangi pradeda gamintis gleivės, ir vaikas gali atsikosėti. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2-3 dienas. Taip pat gali pasireikšti sloga, kartais skaudėti krūtinę. Vaikui sunkiai sergant gali pasireikšti dusulys ar labai sunkus kvėpavimas, lūpų ar nagų pamėlynavimas. Tėvai turi nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei pastebi bet kurį iš šių simptomų.
Vaikų KTI sukėlėjai yra įvairūs mikroorganizmai. Nustatyta, kad dažniausi KTI sukėlėjai vaikams yra rinovirusai, turintys daugiau nei 100 serotipų. Kasmet šie virusai sukelia apie 30-50 proc. KTI, tačiau sezono metu gali siekti net iki 80 proc. Žinomi ir kiti virusai, kurie gali sukelti KTI: koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas, gripo virusas, paragripo virusas, kt. Kita vertus, pasikartojančias KTI sukelia bakterijos: Acinetobacter spp., Chlamydia pneumoniae, Enterobacteriacae, Haemophilus influenzae, Legionella pneumophila, Moraxella catarrhalis, Mycoplasma pneumoniae, Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad KTI yra dažna vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis.
Obstrukcinis Bronchitas: Skirtumai Nuo Paprasto
Be minėto ūminio bronchito, vaikai gali sirgti ir obstrukciniu, arba astminiu, bronchitu. Obstrukcinio bronchito atveju uždegimas sukelia ne tik gleivių kaupimąsi, bet ir bronchų spazmus - jų spindis susiaurėja, o oras sunkiai praeina. Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Šios ligos eiga primena astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius. Būklės sunkumą nulemia kvėpavimo sutrikimo dydis. Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas. Obstrukcinis bronchitas dažniausiai atsiranda dėl virusinių infekcijų - rinovirusų, adenovirusų, paragripo ar respiracinio sincitinio viruso. Obstrukcija (bronchų susiaurėjimas) gali pasireikšti tiek ligos pradžioje, tiek vėliau, kai bronchų gleivinė patinsta ir padidėja sekreto gamyba. Obstrukcinio bronchito atveju uždegimas sukelia ne tik gleivių kaupimąsi, bet ir bronchų spazmus - jų spindis susiaurėja, o oras sunkiai praeina.
Diagnostika ir Gydymas
Gydytojas diagnozuoja obstrukcinį bronchitą remdamasis klinikiniais simptomais ir apžiūra. Klausantis krūtinės stetoskopu, girdimi švilpiantys, burbuliuojantys garsai, rodo oro judėjimo kliūtis bronchuose. Kraujo tyrimas gali padėti nustatyti, ar liga virusinė, ar bakterinė. Taip pat gydytojai turėtų paklausyti vaiko plaučius, siekdami įsitikinti bronchito diagnoze ar atmesti plaučių uždegimą. Rentgenograma bronchito neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą. Tiesa, rentgenogramą taip pat reikėtų atlikti praėjus ne mažiau kaip parai nuo ligos pradžios. Tuomet tyrimas bus informatyvesnis.
Obstrukcinio bronchito gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, simptomų sunkumo ir priežasties. Daugeliu atvejų gydymas atliekamas namuose, tačiau prireikus - ligoninėje. Pagrindinis tikslas - padėti vaikui lengviau kvėpuoti ir pašalinti bronchų obstrukciją. Svarbiausia - stebėti būklę, nepanikuoti ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
Kaip padėti vaikui, sergančiam bronchitu?
- Skysčių vartojimas: Sergančiam bronchitu vaikui reikėtų duoti kuo daugiau gerti, nes skysčių netenkama ir kosint, ir kvėpuojant, ir karščiuojant. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. Tačiau medaus nereikėtų dėti į karštą gėrimą, nes tada daug jo gerų savybių prarandama. Medaus reikėtų duoti pačiulpti, vėliau užgeriant šilta arbata. Skysčių vartojimas padeda ir geriau atsikosėti.
- Poilsis: Svarbu užtikrinti tinkamą poilsį vaikui, kad organizmas galėtų kovoti su infekcija.
- Vaistai nuo temperatūros: Vaikams, kuriems anksčiau temperatūra nesukeldavo traukulių, karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Tačiau jeigu dėl temperatūros yra buvę traukulių, jau 37,5 ºC temperatūrą reikia mažinti.
- Bronchus plečiantys vaistai: Gydytojas gali skirti vaistų, kurie padeda atpalaiduoti bronchų raumenis ir palengvina kvėpavimą.
- Inhaliacijos: Saugi ir veiksminga pagalba bronchitu sergančiam vaikui - inhaliacijos, naudojant joms skirtą prietaisą - inhaliatorių. Šios procedūros susilpnina bronchų dirginimą, sudrėkina gleivinę, gerai suskystina tirštą sekretą, padėdamos greičiau jo atsikratyti. Inhaliacijos laikomos viena geriausių terapinių ir profilaktinių priemonių nuo įvairių kvėpavimo takų ligų.
Viena dažniausių vaikų kvėpavimo takų infekcija šaltuoju metų laiku - ūminis bronchitas. Kvėpavimo takų gleivinė reaguoja į infekciją ir uždegimą keliais būdais, t. y. pasireiškia paviršinių gleivių ląstelių ir pogleivio liaukų hiperplazija bei hipertrofija, lemiančios gleivių hipersekreciją. Dėl uždegimo produktų, įskaitant neutrofilų išskiriamą DNR ir filamentinį aktiną (F-aktiną), žuvusias ląsteles, bakterijas ir ląstelių detritą, susidaro pūlingos gleivės, o jų savybes keičiantys vaistiniai preparatai gali pagerinti mukociliarinį klirensą, suskystinti tirštas gleives ar sumažinti jų susidarymą. Vienas tokių yra ambroksolis. Jis pasižymi mukoliziniu, sekretoliziniu ir sekretomotoriniu poveikiu - skystina tirštą bronchų sekretą, mažina gleivinės paburkimą, edemą, hemoragiją ir palengvina gleivių šalinimą iš kvėpavimo takų bei ligos simptomus. Be to, jis didina virpamojo epitelio plaukelių virpėjimo dažnį, greitina sekreto judėjimą ir šalinimą sergantiesiems bronchitu, pneumonija, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Ambroksolis yra benzilamino pakaitalas, priklausantis mukoliziniams preparatams. Jis skiriamas kosint susidarančioms gleivėms skystinti sergant ūminėmis arba lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Ambroksolio veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus. Tiesa, klinikinių tyrimų duomenimis, vaistas skatina gleivių sekreciją ir jų pašalinimą. Bandymais su gyvūnais nustatyta, kad sumažėjus sekreto klampumui ir suaktyvėjus virpamajam epiteliui (mukokinetinis ambroksolio poveikis), skatinamas skreplių pasišalinimas. Tyrimų duomenimis, sergantys ūminėmis kvėpavimo takų ligomis ir gydomi mukolitikais greičiau nustoja kosėti, nei taip pat sergantys, tačiau placebu gydyti pacientai.
Ambroksolis pasižymi sekretolitiniu, mukolitiniu, sekretomotoriniu poveikiu, atkuriančiu kvėpavimo takų fiziologinio klirenso mechanizmus, todėl šis vaistas stabdo tiršto sekreto kaupimąsi kvėpavimo takuose ir mažina plaučių bei bronchų alveolių ventiliacijos kliūtis. Taip veikdamas ambroksolis gali atkurti ir pagerinti paciento organizmo apsaugą nuo infekcijos (natūralioji apsauga), skatindamas surfaktanto gamybą. Surfaktantas ir yra svarbus pirminis gynybinis mechaninis plaučių barjeras nuo bakterinių ir virusinių infekcijų. Norint užtikrinti efektyvią barjerinę funkciją, būtinas pakankamas kvėpavimo takų paviršiaus drėgnumas, kuris lemia efektyvų cilijų (virpamųjų plaukelių) judrumą ir tinkamą mukociliarinį klirensą. Surfaktantas mažina sekreto adheziją prie kvėpavimo takų epitelio ir lengvina gleivių pašalinimą.
Be to, įrodyta keletas svarbių papildomų ambroksolio savybių, kurios išskiria šiuos vaistus iš kitų atsikosėjimą lengvinančių preparatų. Ambroksolis pasižymi uždegimą slopinančiu ir antioksidaciniu veikimu, o tai padeda greičiau nuslopinti uždegimą ir apsaugoti plaučių audinius nuo pažeidimo. Įrodyta, kad ambroksolis slopina uždegimą ir laisvųjų deguonies radikalų susidarymą, saugo nuo žalingo oksidacinio streso, sukeliamo laisvųjų radikalų, esančių tabako dūmuose, bei uždegiminių ląstelių, tokių kaip neutrofilai ir alveolėse esantys makrofagai, poveikio.
Taip pat įrodytas ambroksolio gebėjimas mažinti virusų plitimą. Siekiant išsiaiškinti ambroksolio poveikį esant rinovirusinei infekcijai, 2013 metais atliktas in vitro tyrimas su žmogaus trachėjos epitelio ląstelėmis. Rinovirusai, kuriais buvo infekuotos ląstelės, išskirti iš peršalimu sergančių pacientų. Užkrėstos virusu ląstelės buvo bandomos skirtingomis ambroksolio dozėmis. Kai kurioms ląstelėms ambroksolis buvo skiriamas prieš užkrėtimą virusu. Tyrime vertintas rinovirusų kiekis, RNR replikacija, ICAM-1 ekspresija, citokinų (IL-1b, IL-6, IL-8) kiekis. Didžiausias virusų kiekis stebėtas 1-12 val. po užkrėtimo. Tose ląstelėse, kurios prieš užkrėtimą rinovirusu gavo gydymą ambroksoliu, nustatytas reikšmingai mažesnis virusų kiekis praėjus ≥ 12 val. po užkrėtimo.
Druska mažina kvėpavimo takų gleivių kiekį – Dr. Berg apie krūtinės ląstos infekciją, lėtinį bronchitą ir plaučių valymą
Kada Būtinas Gydytojo Konsultavimas?
Nors daugeliu atvejų bronchitas praeina per 1-2 savaites, kartais jis tampa rimtesniu iššūkiu. Tėvai dažnai sutrinka, kai vaiko kvėpimas tampa apsunkintas, pakyla temperatūra ar naktimis vaikas ima nekontroliuojamai kosėti. Pajutus pirmuosius ūminio bronchito simptomus svarbu nepraleisti ligos pradžios ir laiku imtis priemonių. Jeigu kosulys užsitęsia ilgiau nei 2-3 savaites, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprus dusulys ar skrepliuose matomas kraujas - nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Pagrindinės tėvų klaidos - kad, sunerimę dėl vaiko būklės, jie savarankiškai nusprendžia atžalą gydyti antibiotikais. Kita gana dažna klaida - kad „muša“ net ir nedidelę temperatūrą. Didžioji dalis vaikų bronchito atvejų yra virusiniai, todėl antibiotikai neveikia. Pasikartojantis bronchitas gali rodyti padidintą kvėpavimo takų jautrumą, alergijas ar kitas lėtines būkles. Tokiu atveju svarbu kreiptis į gydytoją pulmonologą arba alergologą, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai.
Vaikų KTI sukėlėjai Nustatyta, kad dažniausi KTI sukėlėjai vaikams yra rinovirusai, turintys daugiau nei 100 serotipų. Kasmet šie virusai sukelia apie 30-50 proc. KTI, tačiau sezono metu gali siekti net iki 80 proc. Žinomi ir kiti virusai, kurie gali sukelti KTI: koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas, gripo virusas, paragripo virusas, kt. [19]. Kita vertus, pasikartojančias KTI sukelia bakterijos: Acinetobacter spp., Chlamydia pneumoniae, Enterobacteriacae, Haemophilus influenzae, Legionella pneumophila, Moraxella catarrhalis, Mycoplasma pneumoniae, Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad KTI yra dažna vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis. 2000 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad apatinės KTI sudaro net 19 proc. visų mirties priežasčių tarp jaunesnių nei 5 metų vaikų [20].
Ūminis bronchitas: simptomai, priežastys, gydymas ir profilaktika Ūminis bronchitas - tai staiga prasidedantis bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kosuliu, skrepliavimu ir kvėpavimo takų sudirgimu. Sergant bronchitu kvėpavimo takų gleivinė paburksta, gaminasi daugiau sekreto, todėl atsiranda dirginantis kosulys. Pirmosiomis dienomis kosulys paprastai būna sausas, vėliau pereina į drėgną, lydimą gleivinių ar pūlingų skreplių. Ūminio bronchito simptomai Ūminis bronchitas dažnai išsivysto po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (slogos, gerklės skausmo). Simptomai paprastai prasideda praėjus 3-4 dienoms po peršalimo ir trunka 2-3 savaites. Ūminio bronchito priežastys Dažniausia ūminio bronchito priežastis - virusinė infekcija (apie 90 % atvejų).
