Zita Kelmickaitė (g. 1951 m. spalio 19 d. Klaipėdoje - 2023 m. gegužės 27 d. Vilniuje) - žymiai nusipelniusi Lietuvos etnomuzikologė, pedagogė, radijo ir televizijos laidų vedėja, visuomenės veikėja. Jos gyvenimas buvo neatsiejamai susijęs su lietuvių liaudies kultūros puoselėjimu, išsaugojimu ir populiarinimu.
„Kai kas bėga maratoną, o aš bėgu gyvenimo maratoną, džiaugdamasi, kad galiu ką nors parodyti Lietuvai“, - taip apie savo gyvenimo filosofiją yra sakiusi Zita Kelmickaitė. Ji gyveno aktyvų, kupiną veiklos ir energijos gyvenimą, visada siekdama dalintis savo žiniomis ir meile Lietuvai.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Zita Kelmickaitė gimė 1951 metų spalio 19 d. Klaipėdoje. Muzikinį išsilavinimą įgijo Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje. Toliau mokslus tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur 1975 m. baigė J. Gaudrimo klasę. 1983 m. ji baigė aspirantūrą Teatro, muzikos ir kinematografijos institute Leningrade (vadovas - I. Zemcovskis).
Profesinė karjera ir veikla
Po studijų Z. Kelmickaitė pradėjo pedagoginę veiklą: 1975-1976 m. dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, o nuo 1978 m. - Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur nuo 1992 m. jai buvo suteiktas docentės vardas. Jos, kaip dėstytojos, indėlis į jaunųjų muzikų ugdymą buvo itin reikšmingas.
Zita Kelmickaitė taip pat aktyviai reiškėsi žurnalistikoje ir kultūrinėje veikloje:
- 1976-1978 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ Muzikos skyriaus redaktore.
- Nuo 1974 m. dirbo Lietuvos radijo muzikos laidų rengėja.
- 1995-2000 m. rengė laidą „Muzikos menas“ katalikų radijo programoje „Mažoji studija“.
- Nuo 1980 m. kūrė televizijos muzikines laidas ir scenarijus televizijos filmams.
- Vedė populiarias radijo ir televizijos laidas, tokias kaip „Neišjunk televizoriaus“, „Gyvenimo ratu su Zita Kelmickaite“, „Ryto suktinis“, „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“.
Indėlis į etnomuzikologiją ir folkloro puoselėjimą
Vienas svarbiausių Zitos Kelmickaitės gyvenimo ir veiklos akcentų buvo lietuvių etninės kultūros ir paveldo puoselėjimas. Ji nuoširdžiai mylėjo lietuvių liaudies muziką ir siekė, kad ji būtų suprasta ir vertinama.
- 1977-2007 m. Z. Kelmickaitė vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“, su kuriuo parengė daugybę koncertinių programų ir prisidėjo prie jaunimo tautinės savimonės ugdymo.
- Buvo festivalių „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ (Vašingtone), „Baltijos kultūros dienos“ (Švedijoje) Lietuvos programų meno vadovė.
- Parašė straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą ir šiuolaikinę lietuvių muziką.
Įvertinimas ir apdovanojimai
Už savo ilgametę ir nuoširdžią veiklą Zita Kelmickaitė buvo įvertinta daugybe apdovanojimų:
- 1995 m. - Jono Basanavičiaus premija.
- 1999 m. - Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
- 2000 m. - Gedimino ordino Riterio kryžius.
- 2018 m. - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.
- 2020 m. - pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas.
Šie apdovanojimai liudija apie jos didžiulį indėlį į Lietuvos kultūrą ir visuomenę.
Paskutinės dienos ir atminimas
Zita Kelmickaitė mirė 2023 m. gegužės 27 d., eidama 72-uosius metus. Prieš mirtį ji buvo gydoma Santariškių klinikų Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje, kur pateko po to, kai 2023 m. kovo 19 d. pajuto blogai vesdama LRT radijo laidą „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“. Jos mirtis sukrėtė Lietuvos visuomenę, kultūros ir mokslo bendruomenę.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė užuojautą, pabrėždami jos, kaip „ryškios muzikos bendruomenės narės“, indėlį į lietuvių folkloro puoselėjimą ir muzikinio palikimo išsaugojimą. Jie prisiminė jos neišsemiamą energiją, optimizmą, vidinę šilumą ir meilę Lietuvai.
Atsisveikinimas su velione vyko Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje.
Zitos Kelmickaitės palikimas gyvuos jos laidose, straipsniuose, knygose ir, svarbiausia, jos auklėtų studentų bei visų, kuriuos ji palietė savo darbu ir asmenybe, atmintyje.
tags: #zita #kelmickaite #gime
