Kai siautėja peršalimo ligos ir gripas, didžiausias pavojus susirgti taip pat ir bronchitu, kuris dažnai kamuoja mažus vaikus. Tai bronchų gleivinės uždegimas, o jam geras sąlygas sudaro siauri mažylio kvėpavimo takai ir puri jų gleivinė. Bronchitas - užkrečiama liga, perduodama kosint, čiaudint, per užkratu užterštas rankas. Paprastai bronchitas vaikui prasideda nuo slogos. Paskui atsiranda kosulys, kuris yra pagrindinis ligos požymis. Iš pradžių kosulys sausas ir vaikas negali atkosėti sekreto, pablogėja savijauta, atsiranda silpnumas ir mieguistumas, gali skaudėti krūtinę, pakyla kūno temperatūra. Po kelių dienų kosulys tampa drėgnas ir vaikas atkosėja gleivių.
Vaikas gali susirgti ne tik ūminiu, bet ir obstrukciniu bronchitu, kai dėl bronchų spazmų, gleivinės paburkimo ir gausių jos išskyrų labai susiaurėja kvėpavimo takai. Pasikartojantis vaiko bronchitas dažnai tampa lėtinis, o tuomet padidėja astmos tikimybė ateityje. Sunkesne ligos forma - obstrukciniu bronchitu - ypač dažnai suserga vaikai iki trejų metų, sergantys ūmine virusine liga. Manoma, kad oro tarša ir įvairūs cheminiai dirgikliai skatina obstrukcinį bronchitą tapti lėtiniu.
Bronchitas - tai bronchų, t. y. kvėpavimo takų, kuriais oras keliauja į plaučius ir iš jų, gleivinės uždegimas. Dėl uždegimo bronchai paburksta, gamina daugiau gleivių, todėl pasunkėja oro pratekėjimas ir atsiranda kosulys. Kai išsivysto bronchitas vaikams, svarbu žinoti, kad jų kvėpavimo takai yra siauresni ir jautresni dirgikliams, todėl simptomai gali būti ryškesni.
Bronchito Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Bronchito atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai. Dažniausiai jį išprovokuoja kvėpavimo takų virusai - tie patys, kurie sukelia peršalimą ar gripą. Taip pat bronchitu gali komplikuotis viršutinių kvėpavimo takų infekcija, t. y. bronchito išsivystymą skatina peršalimo ligos. Tokiais atvejais infekcija iš nosiaryklės nukeliauja į bronchus, pažeidžia jų gleivinę ir skatina bronchito išsivystymą. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis - darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą. „Virusai arba tūno mūsų organizme ir laukia, kol nusilps imunitetas, arba patenka į jį iš išorės ir, esant palankioms sąlygoms, sukelia bronchitą.“
„Virusai arba tūno mūsų organizme ir laukia, kol nusilps imunitetas, arba patenka į jį iš išorės ir, esant palankioms sąlygoms, sukelia bronchitą. Kokių nors ypatumų sergant bronchitu ikimokyklinukams, paaugliams ar suaugusiesiems nėra. Pagrindinis skirtumas - kad vaikai dažniausiai serga virusinės kilmės bronchitu, suaugusieji - bakterinės“, - aiškina gydytoja doc. J. Kudzytė. Taigi vaikams bronchitą dažniausiai sukelia virusai, bet kartais ir bakterijos. Dažniausios vaikų bakterinio bronchito priežastys yra atipiniai mikroorganizmai - mikoplazmos. Sergant mikoplazminiu bronchitu kosulys būna itin erzinantis, priepuolinis, trunka ne vieną savaitę. Be to, neretai šeimoje kosti ir kiti vaikai, arba klasėje šie simptomai kamuoja daugelį moksleivių. Bakteriniu bronchitu dažniau serga vyresni vaikai. Įtakos turi ir sezoniškumas: virusinės infekcijos - dažniausios žiemą ir pavasarį, mikoplazminė infekcija - rudenį ir ankstyvą žiemą. Ūminio bronchito priežastis gali būti ir cheminiai, fiziniai ar alerginiai veiksniai.
Bronchito Simptomai
Bronchitas diagnozuojamas įvertinus sergančiojo simptomus, klausantis plaučių stetoskopu ir atlikus fizinę apžiūrą. Gydytojas vertina kosulio pobūdį, kvėpavimo dažnį, švokštimą ar kitus auskultacinius garsus. Kai kuriais atvejais, ypač esant lėtiniams simptomams ar sergant obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, gali būti atliekami plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija), siekiant įvertinti bronchų praeinamumą ir kvėpavimo efektyvumą.
Nors bronchitas ir gana dažna, tačiau paprastai nėra sunki liga. Pradžioje vaikas gali sloguoti, po to pradėti kosėti, kartais gali skaudėti krūtinę. Kosulys pradžioje visuomet būna sausas, vėliau, po 2-3 dienų tampa, šlapias, t.y. produktyvus, kadangi pradeda gamintis gleivės, ir vaikas gali atsikosėti. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2-3 dienas. Bronchitas dažniausiai sukelia kosulį, švokštimą ir gleivių gamybą, tačiau karščiavimas paprastai būna lengvas arba jo visai nėra.
Obstrukcinis Bronchitas
Be minėto ūminio bronchito, vaikai gali sirgti ir obstrukciniu, arba astminiu, bronchitu. Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Šios ligos eiga primena astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius. Būklės sunkumą nulemia kvėpavimo sutrikimo dydis. Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas.
Obstrukcinis bronchitas dažniausiai prasideda kaip įprasta peršalimo infekcija - sloga, čiauduliu, gerklės skausmu. Po kelių dienų atsiranda stiprėjantis kosulys, dusulys, o kvėpuojant girdimi švokštimai. Gydytojas diagnozuoja obstrukcinį bronchitą remdamasis klinikiniais simptomais ir apžiūra. Klausantis krūtinės stetoskopu, girdimi švilpiantys, burbuliuojantys garsai, rodo oro judėjimo kliūtis bronchuose.
Diagnostika
Susirgus bronchitu, pirmiausia turėtų būti atliktas kraujo tyrimas, kurio metu įvertinamas CRB (C-reaktyvusis baltymas) kiekis. Tai tam tikras baltymas, kurį gamina kepenys. Jo kiekis kraujyje padidėja esant uždegimui ir infekcijai. Šis tyrimas svarbus siekiant išsiaiškinti, kokios kilmės yra bronchitas: virusinės ar bakterinės. CRB koncentracija ūminio bakterijų sukelto uždegimo metu gali padidėti šimtus kartų. Dėl virusinės infekcijos CRB nedidėja, arba tas padidėjimas būna nedidelis.
„Tačiau svarbu žinoti, kad tiksliausius tyrimo rezultatus turėsime, jeigu kraujo tyrimą atliksime praėjus ne mažiau kaip 10 val., o geriausiai parai nuo susirgimo, sukarščiavimo. Nes būtent tiek laiko reikia, kad CRB kiekis kraujyje pakistų“, - pažymi doc. J.Kudzytė. Anot medikės, šis tyrimas nepatvirtins bronchito diagnozės, tačiau leis parinkti tinkamą gydymą, o vėliau, esant reikalui, ir vertinti jo veiksmingumą. Juk, kaip žinome, antibiotikai neveikia virusų. Tad virusinio bronchito atveju jų skirti nereikia. „Kadangi vaikai dažniausiai serga virusiniu bronchitu, tai jiems antibiotikų ir neturėtų būti skiriama“, - tvirtina medikė. Taip pat gydytojai turėtų paklausyti vaiko plaučius, siekdami įsitikinti bronchito diagnoze ar atmesti plaučių uždegimą. Tad kitas tyrimas, kuris taip pat ne patvirtina bronchito diagnozės, tačiau leidžia atmesti kitą sunkesnę ligą - plaučių uždegimą, yra rentgenograma. „Bronchito rentgenas neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą. Tiesa, rentgenogramą taip pat reikėtų atlikti praėjus ne mažiau kaip parai nuo ligos pradžios. Tuomet tyrimas bus informatyvesnis“, - teigia pašnekovė.
Gydymas
Bronchito gydymas priklauso nuo ligos formos, priežasties ir simptomų intensyvumo. Daugeliu atvejų jis yra simptominis - svarbu atsikratyti kosulio sukeliamo diskomforto ir padėti kvėpavimo sistemai atsistatyti. Paprastai rekomenduojama gerti daugiau šiltų skysčių, ilsėtis, vengti fizinio krūvio ir naudoti priemones, mažinančias temperatūrą ar gerinančias savijautą.
Kaip jau minėta, gydymas antibiotikais reikalingas, jeigu bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Tiesa ir antivirusinių vaistų, anot medikės, vartoti nereikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas. „Reikia išsigulėti, gerti daug šiltų skysčių, išsikosėti. Tam gali padėti kvėpavimo mankšta. Mažiems vaikams galėtume pasiūlyti pūsti balioną arba per šiaudelį stiklinėje vandenį burbuliuoti. Vyresni vaikai savarankiškai galėtų atlikti įkvėpimo-iškvėpimo pratimus gerai išvedintoje patalpoje“, - sako doc. J.Kudzytė.
Vaikams, kuriems anksčiau temperatūra nesukeldavo traukulių, karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsnių nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Tačiau jeigu dėl temperatūros yra buvę traukulių, jau 37,5 ºC temperatūrą reikia mažinti. „Pagrindinės tėvų klaidos - kad, sunerimę dėl vaiko būklės, jie savarankiškai nusprendžia atžalą gydyti antibiotikais. Kita gana dažna klaida - kad „muša“ net ir nedidelę temperatūrą“, - pastebi medikė.
Inhaliacijos
Saugi ir veiksminga pagalba bronchitu sergančiam vaikui - inhaliacijos, naudojant joms skirtą prietaisą - inhaliatorių. Šios procedūros susilpnina bronchų dirginimą, sudrėkina gleivinę, gerai suskystina tirštą sekretą, padėdamos greičiau jo atsikratyti. Inhaliacijos laikomos viena geriausių terapinių ir profilaktinių priemonių nuo įvairių kvėpavimo takų ligų. Vienos populiariausių - kompresoriniai inhaliatoriai. Skystą vaistinį tirpalą toks prietaisas suskaido į aerozolio lašelių mikrodaleles. Naujos kartos kompresoriniai inhaliatoriai turi reguliuojamą purškimo sistemą, kuria galima nustatyti išpurškiamų aerozolio dalelių dydį. Didesnės aerozolio dalelės tinka viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti, o mažesnės pasiekia giliausius apatinius kvėpavimo takus. Tokius kompresorinius inhaliatorius galima naudoti ir užpuolus paprasčiausiai slogai, ir gydantis laringitą, bronchitą, bronchinę astmą ar plaučių ligą. Per kompresorinį inhaliatorių įkvepiamos aerozolio pavidalo vaisto dalelės tiesiogiai veikia uždegimo pažeistą vietą, todėl greitai palengvina ligoniuko būklę. Inhaliuoti galima visus gydytojo skiriamus vaistus.
Skysčių Vartojimas
Sergančiam bronchitu vaikui reikia duoti užtektinai skysčių, nes kosint ir karščiuojant jų netenkama daugiau. O skysčiai būtini tam, kad suskystėtų skrepliai ir vaikas lengviau atsikosėtų. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. „Tačiau medaus nereikėtų dėti į karštą gėrimą, nes tada daug jo gerų savybių prarandama. Medaus reikėtų duoti pačiulpti, vėliau užgeriant šilta arbata“, - rekomenduoja gydytoja. Be to, skysčių vartojimas padeda ir geriau atsikosėti. Kartu gali būti skiriama ir atsikosėjimą lengvinančių vaistų.
Vaistai
Net ir lengva ligos forma sergančio vaiko gydymą turi skirti gydytojas, jis gali išrašyti atsikosėjimą lengvinančių ir sekretą skystinančių vaistų. Antibiotikų gali prireikti tik bakteriniam bronchitui gydyti, nes virusų šie vaistai neveikia.
Gydytojas gali skirti bronchus plečiančių vaistų (dažniausiai įkvepiamų). Įprastai antibiotikų neskiriama, nes bronchiolitą sukelia virusai. Tačiau jeigu ligos eiga sunki, gali prasidėti bakterinė infekcija, kurią jau reikia gydyti antibiotiniais preparatais. Taip pat jei gydytojas mato poreikį, retais atvejais vaikams gali būti skiriami gliukokortikosteroidai.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Komplikacijos ir Prevencija
Negydoma ar blogai gydoma liga gali komplikuotis plaučiu uždegimu, bakterine infekcija. Plaučių uždegimas pasireiškia sunkesne klinika - staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, stipriu dusuliu, skausmu krūtinėje ir bendru silpnumu. Be to, plaučių uždegimo metu kvėpuojant gali krebždėti ar girdėtis traškesiai.
Bronchitas - liga, kurią dažnai nuvertiname, tačiau tinkamas jos gydymas ir prevencija leidžia išvengti komplikacijų, pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią ilgalaikėms kvėpavimo problemoms. Bronchito riziką galima sumažinti taikant paprastas, bet veiksmingas prevencines priemones.
Prevencinės Priemonės
- Skiepai nuo gripo: Kaip viena pagrindinių prevencinių priemonių yra minima gripo vakcina.
- Visavertė mityba: Reikėtų pasirūpinti visos tinkama mityba: joje turi būti pakankamai vertingų medžiagų - vitaminų ir mikroelementų - turinčių produktų.
- Imuniteto stiprinimas: Visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą, turėtų būti minimizuojami.
- Nosies plovimas: Jei pastebėjote pirmuosius slogos požymius, druskos tirpalu bent kelis kartus per dieną praplaukite vaiko nosį.
- Savalaikis ligų gydymas: Prasidėjus slogai, nedideliam kosuliui ar pasireiškus kitiems, kad ir nedideliems peršalimo ligų simptomams, vertėtų daugiau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir pagal poreikį taikyti simptominį gydymą.
- Drėkinti patalpų orą ir vengti aplinkos dirgiklių.
tags: #bronchitas #metuku #vaikui
