Ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra glaudžiai siejamas su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu. Tai apima fizinių ir psichinių galių lavinimą, naujų žinių ir įgūdžių įgijimą bei plėtojimą, elgesio korekciją, vertybių įsisavinimą ir gyvenimiškos patirties kaupimą, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis.
Tinkamai parinktas ar spontaniškas žaidimas nuo ankstyvojo amžiaus ugdo vaiko socialinius gebėjimus ir suteikia ankstyvosios socialinės patirties. Nuo jos ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje ir bendravimas su kitais žmonėmis. Šiame kontekste žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu.
Tyrimai patvirtina, kad žaidimas yra svarbus vaikų gebėjimams ugdyti. Tačiau pedagogų nuomonės skiriasi dėl žaidimų, kaip priemonės socialiniams ir pažintiniams gebėjimams ugdyti, galimybių. Žaidimą sėkmingai galima taikyti vaikų tarpusavio santykių plėtotei ir bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Be to, žaidimas padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir jų raiškai.
Mažiausiai, pedagogų nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.
Žaidimo reikšmė vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui
Žaidimas ikimokykliniame amžiuje atlieka itin svarbų vaidmenį vaiko asmenybės formavime. Per žaidimą vaikas ne tik lavina fizines ir psichines galias, bet ir įgyja naujų žinių bei įgūdžių. Tai taip pat yra svarbus elgesio korekcijos, vertybių įsisavinimo ir socialinės patirties kaupimo procesas.
Ankstyvoji socialinė patirtis, įgyjama per žaidimą, yra itin svarbi būsimai vaiko sėkmei mokykloje ir jo gebėjimui bendrauti su aplinkiniais. Todėl žaidimas laikomas vienu iš pagrindinių veiksnių, skatinančių vaiko ankstyvąją socializaciją.
Nors tyrimai patvirtina žaidimo svarbą ugdant įvairius vaikų gebėjimus, pastebimi skirtingi požiūriai į jo poveikį socialiniams ir pažintiniams įgūdžiams. Vis dėlto, žaidimas yra efektyvi priemonė skatinant vaikų tarpusavio santykius ir bendravimą su suaugusiaisiais. Jis taip pat padeda stiprinti savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, prisideda prie emocijų suvokimo ir jų išraiškos.
Nepaisant plataus žaidimo teikiamos naudos, kai kurie gebėjimai, tokie kaip savivoka ir savigarba, yra mažiau aktyviai ugdomi per žaidimą, remiantis pedagogų nuomone.
Žaidimo intervencijos ir jos rezultatai
Žaidimo intervencijos planavimas ir eiga yra sudėtingas procesas, apimantis skirtingus etapus. Ši intervencija siekia paveikti vaiko raidą per tikslingai organizuojamą žaidimo veiklą.
Intervencijos etapai ir eiga
Intervencijos etapai apima tam tikrą schemą, kurios laikomasi planuojant ir įgyvendinant žaidimo intervenciją. Eiga apibrėžia veiksmų seką, siekiant numatytų tikslų.
Papildomi pastebėjimai apie žaidimo planavimą gali padėti užtikrinti veiksmingesnę intervenciją. Tyrimai, skirti žaidimo intervencijos rezultatams analizuoti, apima metodiką ir pačių rezultatų pateikimą.
Nuo socialinių santykių link individualių psichikos funkcijų
Apibendrinant tyrimus ir diskutuojant apie žaidimo įtaką, matyti tendencija pereiti nuo socialinių santykių plėtotės link individualių psichikos funkcijų ugdymo. Tai rodo gilų supratimą apie žaidimo vaidmenį vaiko psichologinėje raidoje.
Tolimesnių tyrimų gairės padeda kryptingai tęsti mokslinius ieškojimus šioje srityje, siekiant dar geriau suprasti ir išnaudoti žaidimo potencialą.
