Vienos mamos Lietuvoje susiduria su daugybe iššūkių - nuo laiko trūkumo iki finansinių sunkumų, todėl valstybė siekia suteikti papildomą pagalbą per įvairias išmokas. Vienišos mamos išmoka yra viena svarbiausių socialinių garantijų, padedančių užtikrinti stabilumą tiek motinai, tiek vaikui.
Kas yra vienišos mamos išmoka?
Vienišos mamos išmoka - tai valstybės finansinė parama motinoms, kurios vienos augina savo vaikus be kito tėvo ar partnerio dalyvavimo. Ši išmoka yra skirta tam, kad padėtų kompensuoti dalį vaiko auginimo išlaidų ir užtikrintų mažam pajamų šeimos nariui orų gyvenimą.
Kas gali pretenduoti į vienišos mamos išmoką?
Pagal Lietuvos teisės aktus, vienišos mamos gali pretenduoti į kelias rūšis išmokų, priklausomai nuo situacijos. Teisę gauti išmoką turi moterys, kurios vienos augina vaiką ir neturi kito tėvo dalyvavimo arba kai kito tėvo tapatybė nežinoma ar jis nemoka alimentų.
Kaip kreiptis dėl vienišos mamos išmokos?
Norint gauti vienišos mamos išmoką, būtina užpildyti prašymą ir pateikti reikiamus dokumentus. Prisijunkite prie „Sodros“ elektroninės paslaugos sistemos arba e. Kiekviena savivaldybė turi savo socialinės paramos skyrių, kuris teikia konsultacijas ir padeda pildyti prašymus. Jei kyla klausimų, verta kreiptis į savivaldybės specialistus, kurie padės pateikti visus dokumentus ir užtikrins, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau.
Išmokų dydžiai ir rūšys
Išmokos dydis priklauso nuo valstybės nustatytų standartų ir konkrečios situacijos. Pavyzdžiui, vaiko pinigai 2024 metais siekia apie 96 eurus per mėnesį vienam vaikui, tačiau vienišos mamos gali gauti papildomą priedą.
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc.
Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn. Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt.
Vaiko priežiūros išmokos dydis ir sąlygos
Tėvams sudaryta galimybė pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis yra 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc.
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc. 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc.
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m.
Gaunantys didelį darbo užmokestį turi žinoti, kad vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Nuo 2024 m. sausio 1 dienos maksimalus kompensuojamasis uždarbis, kai asmuo gauna maksimalią vaiko priežiūros išmoką ir darbo užmokestį, negalės viršyti jo buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių už praeitą ketvirtį iki pajamų ar išmokų gavimo dienos. Šios nuostatos netaikomos neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.
Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebus mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos. Šios nuostatos netaikomos neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.
Sąlygos dėl minimalaus ir maksimalaus kompensuojamo uždarbio dydžio, kaip minėta, bus taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. bei bus taikomos visiems asmenims, kuriems vaiko priežiūros išmokos paskirtos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuostatų įsigaliojimo dieną dar nebus baigtos mokėti.
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. y.
Individuali veikla ir motinystės išmokos
Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas - būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas Sodrai ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas moka ne nuo visų savo pajamų. Pavyzdžiui, dirbant su individualios veiklos pažyma įmokos mokamos nuo 90 proc. pajamų jau atskaičius leistinus atskaitymus, kurie įprastai siekia 30 proc. Jei savarankiškai dirbantis asmuo planuoja gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas - būtina laiku mokėti VSD įmokas ir pateikti SAV pranešimus. Tik taip individualios veiklos pajamos bus įtrauktos į išmokų apskaičiavimą ir užtikrins didesnę finansinę paramą šeimai.
Svarbu: VSD įmokos turi būti mokamos avansu, o SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 d. Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus, nes jos nebus įskaitytos kaip pajamos iš veiklos.
Ar galima dirbti pagal individualią veiklą vaiko priežiūros atostogų metu?
Taip, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali dirbti pagal individualią veiklą ir tai neturės įtakos išmokos dydžiui. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką. Tačiau, jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Kaip sužinoti tikslią išmokos sumą?
Kadangi išmokų skaičiavimas priklauso nuo individualios situacijos - geriausia naudoti Sodros skaičiuoklę, kuri padeda tiksliai apskaičiuoti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpas. Šią skaičiuoklę rasite čia: Sodros išmokų skaičiuoklė.
Kodėl verta pasinaudoti skaičiuokle? Ji leidžia įvesti savo pajamas ir įmokas bei matyti, kokią išmoką galite gauti. Padeda sužinoti - ar reikia papildomai sumokėti įmokų, kad gautumėte didesnę išmoką. Parodo - kiek GPM bus išskaičiuota iš išmokos.
Mokesčiai dirbant individualiai
Norint, kad individualios veiklos pajamos būtų įtrauktos į Sodros išmokas - būtina kas mėnesį sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikti SAV pranešimą. Šios įmokos priklauso nuo deklaruotų pajamų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
- VSD Įmokos: Tarifas - 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime - tarifas padidėja iki 15,52%.
- PSDĮmokos: Tarifas - 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). PSD įmokos mokamos kas mėnesį nuo MMA.
Atkreipkite dėmesį, kad įmokų tarifai ir MMA dydis gali keistis kasmet, todėl svarbu sekti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose, pvz., „Sodros“ svetainėje.
Dirbant savarankiškai itin svarbu tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, nes tai padeda sklandžiai deklaruoti pajamas, apskaičiuoti mokesčius ir išvengti nesusipratimų su VMI ar Sodra. Vienas paprasčiausių būdų tvarkyti apskaitą - naudotis buhalterinės apskaitos įrankiais, tokiais kaip Sąskaita123. Ši sistema leidžia lengvai išrašyti sąskaitas faktūras, stebėti gaunamas ir išleidžiamas lėšas bei užtikrinti, kad visi finansiniai duomenys būtų tikslūs ir laiku pateikti. Naudojant tokią sistemą - galima sutaupyti laiko ir sumažinti klaidų tikimybę, nes dauguma skaičiavimų atliekami automatiškai.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar valstybinės išmokos yra automatinės? Ne, valstybinės išmokos nėra automatinės ir reikalauja nuolatinio informacijos atnaujinimo.
- Ar išmokos mokamos ribotą laiką? Taip, kai kurios išmokos (ypač socialinės pašalpos) mokamos ribotą laikotarpį ir turi būti periodiškai peržiūrimos.
- Ar vieniša mama gali gauti kelias skirtingas išmokas? Taip, vieniša mama gali gauti kelias skirtingas išmokas, pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmoką ir socialinę pašalpą.
- Kada nutraukiama vaiko išmoka? Vaiko išmoka paprastai nutraukiama, kai vaikas sulaukia 18 metų.
Istorinis kontekstas: motinystė sovietmečiu
Mamos ir močiutės iš tokių problemų dabar turbūt tik pasijuoktų - jos apie atostogas ar finansinę paramą iš valstybės galėjo tik pasvajoti. Vienas didžiausių galvos skausmų sovietinės okupacijos metais mamoms buvo socialinės garantijos. „Lietuvos šeimoms nebuvo įprasta tai, ką pradėjo daryti sovietinė valdžia - iš esmės ji oficialiai reiškė pagalbą šeimai ir vaikams. Tai reiškė, kad valstybė turėjo padėti suderinti dirbančios mamos vaidmenį su jos kaip darbuotojos vaidmenimi, nes buvo tikimasi, kad visos sovietinės Lietuvos moterys išeis į darbą. Ir iš tikrųjų taip įvyko. Tai ypač paskatino 1945 metais įkurtas skyrius prie Centro komiteto, kuris privalėjo vykdyti propagandinį darbą - skatinti moteris eiti iš šeimos ir aktyviai dalyvauti visuomeniniam darbe, dirbti pilną darbo dieną“, - aiškina D. Leinartė.
Vilnietė Birutė pasakoja, kad nors ir nešėsi vos gimusį vaiką į darbą, o vėliau jį prižiūrėjo motina, į darželį vistiek bandė patekti. Paklausta, kaip sekėsi prasibrauti į eilės pradžią, Birutė šypsosi, jog susiklostė palanki situacija, kuri įrodo, jog iš tiesų darželių - lopšelių sistema buvo korumpuota, o vietas juose gaudavo tik išrinktieji, turintys pažinčių ar tie, kurie žinojo kaip ir kam nešti kyšius. Kadangi į darželius patekti buvo itin sunku, neliko kitos išeities kaip tik ieškoti ne visada įteisintų būdų vaikams prižiūrėti. D. Leinartės teigimu, dėl šios priežasties iš karto po karo kūrėsi neformalūs ir iš esmės nelegalūs vaikų priežiūros mechanizmai, kadangi ir tėvų pagalbos galėjo sulaukti ne visos vaiką auginančios motinos - didžioji dalis tėvų vis dar dirbo.
Iš karto po karo lietuvėms motinoms buvo suteiktos gimdymo atostogos, tačiau šiandien jos atrodytų neįtikėtinos ar net juokingos, kadangi vaiko auginimo atostogos skiriamos nebuvo. Iš pradžių moterims buvo skiriamos 77 kalendorinės dienos, kurios apimdavo ir ikigimdyvinį ir pogimdyvinį laikotarpį. Vėliau šis skaičius buvo padidintas iki 117 dienų. Situacija kiek pasikeitė devintajame dešimtmetyje. Nuo 1982 metų pradėtos taikyti kiek reikšmingesnės paramos šeimai, auginančiai vaikus, priemonės. Nuo šių metų motinos vaikus auginti namuose galėjo iki pusantrų metų, nenutrūkstant darbo stažui. Šiek tiek pasitaisė ir finansinė situacija: motinoms, auginančioms vaikus iki vienerių metų, atostogos buvo dalinai apmokamos - išmokų dydis buvo lygus 50 proc. tuometinio minimalaus darbo užmokesčio.
tags: #del #daugiavaikiu #motinoms #skirtos #ismokos
