Pastaraisiais metais sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje siūlo vis daugiau būdų greitai gauti reikalingą pagalbą. Vienas iš tokių sprendimų - trumpasis numeris 113, skirtas medicininėms konsultacijoms telefonu. Ši paslauga ypač naudinga tais atvejais, kai sveikatos problema nėra neatidėliotina, tačiau žmogui reikia patarimo, kaip elgtis toliau. Tačiau svarbu žinoti, kad 113 nėra greitosios pagalbos numeris, o tik konsultacinė linija. Esant gyvybei pavojingai situacijai, visuomet reikia skambinti 112.
Kas yra numeris 113?
Numeriu 113 galima skambinti visoje Lietuvoje ir gauti nemokamą medicininę konsultaciją. Telefonu dirbantys kvalifikuoti slaugytojai ar gydytojai padeda įvertinti situaciją ir pataria, ar būtina vykti į gydymo įstaigą, kviesti greitąją pagalbą, ar pakanka savipagalbos priemonių namuose.
Kada galima kreiptis į 113?
Į numerį 113 rekomenduojama kreiptis šiais atvejais:
- Kai pasireiškia nesunkūs, bet nerimą keliantys simptomai (pvz., lengvas galvos svaigimas, nedidelis temperatūros pakilimas, kosulys, bėrimai).
- Jei nesate tikri, ar reikia vykti į priimamąjį ar kviesti greitąją pagalbą.
- Kai reikia patarimo dėl vaistų vartojimo, dozavimo ar sąveikos.
- Jei vaikas ar suaugęs pasijuto blogai, bet simptomai nėra ūmūs.
- Kai norite sužinoti, ar simptomus galima palengvinti namų priemonėmis.
Kada geriau skambinti 112, o ne 113?
Nors 113 numeris padeda daugeliu atvejų, yra situacijų, kai delsti negalima. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia.
Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Psichologinė savijauta nėštumo ir po gimdymo metu
Laukiant mažylio keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir psichika. Moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. To reikia tam, kad gimus mažyliui ji galėtų su juo kurti empatiškus santykius ir pajusti, ko jam reikia. Tad tapimas mama tampa patyrimu, kai labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.
Pirmosiomis valandomis po gimdymo kuriamas ryšys su vaiku. Tą laiką reikėtų stengtis būti niekieno netrikdomiems, šis laikas itin svarbus ir gali nulemti vėlesnę moters savijautą. Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto.
Adekvatūs lūkesčiai sau - motinystė yra didelis gyvenimo pokytis. Tai procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi susidėlioti gyvenimo režimą iš naujo, atlikti naują mamos vaidmenį. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį reikėtų niekur neskubant visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai turi įtakos, ar moteris turės polinkį į depresiją po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad jam augant mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir kaltės.
Socialiniai santykiai. Tai vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms. Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Didelė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba.
Depresija po gimdymo ir nerimo sutrikimai
Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.
Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.
Kur kreiptis pagalbos?
Lietuvoje yra įvairių institucijų ir specialistų, teikiančių pagalbą.
- Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
- Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. Numeris 1815 (I-V 8-20 val.), www.kriziukomanda.lt.
- Pogimdyminės depresijos centras (dalis paslaugų nemokamos) - švietimas bei informacija apie depresiją po gimdymo, psichologų ir kitos paslaugos tėvams ir specialistams.
- SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. paštu.
- PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
- SAVITARPIO GRUPĖS - Moterų grupės, mamų forumai, susitikimai, šilti ryšiai su draugėmis.
Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai. Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus, bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais.
Postpartum Depression - What it Really Looks Like
Darbo teisės ir nėštumas
Jūsų nėštumas komplikuotas. Kokia jūsų savijauta. Darbe patiriate daug streso arba darbas pavojingas sveikatai. Darbo teisės pažeidimų tikimybė. Apie nėštumą darbdaviui galite pranešti tiek formaliai (pateikdama gydytojo pažymą apie nėštumą), tiek neformaliame pokalbyje su vadovu. Žinia apie nėštumą vadovui gali sukelti stresą, ypač jei jūsų pareigos yra atsakingos, o kolektyvas nedidelis: juk jam teks greitu metu rasti pamainą. Taigi, jei norite sulaukti darbdavio ir kolegų palaikymo, nepiktnaudžiaukite savo padėtimi. Atvirkščiai, pasinaudokite nėštumu kaip proga savo profesionalumui įrodyti! Jei įmanoma, žinią apie nėštumą praneškite užbaigusi svarbų darbą. Darbo kodeksas numato, kad nėščiai ar žindančiai motinai pareikalavus, ji turi teisę dirbti ne visą darbo dieną (DK 146 str.), o dirbti naktimis, švenčių ir poilsio dienomis ir viršvalandžius, vykti į komandiruotes nėščioji gali tik jei pati su tuo sutinka.
