Globos namų veiklos organizavimas ir gyventojų priežiūra reikalauja išsamaus dokumentacijos valdymo. Šiame straipsnyje aptariama globos namų dokumentacija, apimanti įvairius aspektus - nuo priėmimo tvarkos iki gyventojų teisių ir pareigų. Taip pat nagrinėjami teikiamų paslaugų, finansinių operacijų ir kitų svarbių procesų klausimai.
Socialinių paslaugų skyrimo tvarka
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą. Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą.
Gyventojų priėmimo tvarka
Į Globos namus priimami asmenys, kuriems nustatytas socialinės globos paslaugų poreikis ir priimtas sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo, vadovaujantis Suaugusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos. Sprendimą dėl socialinės globos paslaugų asmeniui skyrimo Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Socialinės globos skyrimo komisijos siūlymu priima Socialinės rūpybos skyriaus vedėjas. Globos namų direktorius su kiekvienu asmeniu pasirašo sutartį, kurioje abi šalys susitaria dėl pagrindinių įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu ir šių įsipareigojimų vykdymo. Jei asmuo, priimtas į Globos namus, nesilaiko Globos namų nuostatų ir Gyventojų vidaus tvarkos taisyklių, jam socialinės paslaugos gali būti nutraukiamos vadovaujantis Aprašu.
Siekiant tinkamai paruošti dokumentus, palengvinant globos namų paiešką ir suteikiant galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama, svarbu žinoti reikiamus dokumentus. Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje. Tarp reikalingų dokumentų dažniausiai yra:
- Užpildytą Prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Pažymą apie gyvenamąją vietą.
Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Daugelį iš šių dokumentų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.
Asmenys, negalintys būti priimti į globos namus
Į Globos namus negali būti priimami asmenys:
- Agresyvaus elgesio, keliantys pavojų sau ir aplinkiniams.
- Sergantys ūmiomis infekcinėmis ir somatinėmis ligomis.
- Sergantys aktyviąja tuberkulioze.
- Sergantys odos infekcinėmis ligomis.
- Sergantys lytiškai plintančiomis ligomis, AIDS.
- Turintys psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.
- Sergantys sunkiomis depresijos ir psichozės formomis.
- Sergantys šizofrenija, turintys šizotipinių ir kliedesinių sutrikimų.
- Po taikyto priverstinio gydymo ir stebėjimo.
- Kitais nenumatytais atvejais.
Teikiamos paslaugos
Individualios paslaugos paslaugų gavėjams teikiamos pagal Individualų socialinės globos planą bei slaugos planą. Globos namuose maitinimas teikiamas keturis kartus per parą. Esant poreikiui, maistas yra smulkinamas ir trinamas, paslaugų gavėjai pamaitinami. Teikiamų paslaugų tęstinumas Kaniūkų kapinėse apima apima palaidotų numirusių paslaugų gavėjų kapų priežiūrą ir tvarkymą miestelyje esančiose kapinėse.
Gyventojų pinigų ir turto valdymas
Už gyventojo turimų pinigų, turto priėmimą, laikymą, išdavimą ir saugojimo apskaitą, užtikrinant gyventojo poreikius, atsakinga vyr. darbuotojas. Jei gyventojas yra veiksnus, bet nesugebantis pasirašyti arba nemokantis skaityti, nesuvokiantis pinigų, turto vertės, jo pinigus ir turtą tvarko vyr. darbuotojas. Jeigu reikalingas gyventojo parašas už jį gali pasirašyti vyr. darbuotojas. Apskaitą Globos namų socialiniai darbuotojai veda. Socialiniai darbuotojai fiksuoja, kokį turtą gyventojas arba jo giminaičiai perduoda saugojimui ir disponavimui. Priėmimo perdavimo akte pasirašo perdavę pinigus, turtą asmenys, socialinis darbuotojas. Socialiniai darbuotojai veda griežtą apskaitos bylą, kiekvienam gyventojui pageidaujančiam, kad jo pinigai, turtas būtų saugomos seife, ant kurio užrašomi gyventojo vardas, pavardė, ar kiti reikalingi duomenys. Vienas iš socialinių darbuotojų, išeidamas kasmetinių, mokymosi atostogų, ligos metu ar kt., artimųjų prašymus dėl pinigų ar turto perdavimo tvarko kiti socialiniai darbuotojai. Gyventojui pageidaujant, už jo asmeninius pinigus yra perkamas inventorius, drabužiai, slaugos priemonės, apmokamos paslaugos ir kt. Po gyventojo mirties pinigai ir turtas atiduodami artimiesiems ar laidojančiam asmeniui, pagal pinigų priėmimo-perdavimo aktą. Šis aktas surašomas dviem egzemplioriais. Turtas atiduodamas artimiesiems arba jį laidojančiam asmeniui, surašant priėmimo - perdavimo aktą.
Psichologinė gerovė ir saugumas
Psichologinė paslaugų gavėjų savijauta ir saugumas Globos namuose susiję su emocine paslaugų gavėjų, Globos namų darbuotojų, gerove, jų tarpusavio santykiais. Globos namų darbuotojai, pastebėję bet kokį smurto atvejį, turi nedelsdami reaguoti ir stabdyti ar atskirti asmenį, kuris panaudojo smurtą. Globos namų darbuotojai, kurie tapo smurto atvejo liudininkais, nedelsiant registruoja įvykį į Neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių asmeniui registracijos žurnalą. Globos namai siekia, kad paslaugų gavėjai palaikytų ryšius su šeimos nariais, giminaičiais, draugais, pažįstamais, jeigu tai neprieštarauja asmens interesams. Užtikrinamas bendravimo slaptumas, neteisėtai nekėsinama į jų garbę ir reputaciją, nepaisant tokio asmens gyvenamosios vietos ar gyvenimo sąlygų.
Individualus įgalinimas
Individualaus įgalinimo tikslas - perėjimas iš pasyvios būklės į aktyvią. Sudarant Individualų socialinės globos planą asmeniui vertinami individualūs asmens poreikiai ir gebėjimai, sritys, kuriose paslaugų gavėjui reikia individualios pagalbos. Globos namų darbuotojai supažindina paslaugų gavėjus su vidaus tvarkos taisyklėmis, paslaugų gavėjų teisėmis, pareigomis bei kitais svarbiais įstaigos dokumentais. Paslaugų gavėjams sudarytos galimybės dalyvauti Globos namų gyventojų tarybos veikloje. Gyventojų taryba teikia siūlymus valgiaraščio ir kitų svarbių paslaugų gavėjų klausimų sprendimui. Visi paslaugų gavėjai savarankiškai gali priimti sprendimus dėl užsibrėžtų tikslų siekimo. Globos namai sukuria tokią aplinką, kurioje įgalinimas veiktų. Didelę įtaką įgalinimui turi socialinių darbuotojų ir kitų Globos namų darbuotojų praktinė ir moralinė parama. Socialiniai darbuotojai padeda paslaugų gavėjams įveikti kliūtis, priimant sprendimus.
Gyvenimo kokybės užtikrinimas
Siekiant gerinti paslaugų gavėjų gyvenimo kokybę (GK), visi Globos namų darbuotojai atsižvelgia į kiekvieną paslaugų gavėją individualiai. Siekiant užtikrinti gerą psichologinę būklę Globos namuose organizuojamas laisvalaikio praleidimas (užimtumas), kuris turi įtakos paslaugų gavėjų emocinei būklei. Paslaugų gavėjai gali skaityti, spręsti kryžiažodžius, dėlioti dėliones, žaisti stalo žaidimus, eiti į bažnyčią, dalyvauti Globos namuose arba už jų ribų vykstančiuose renginiuose, ilsėtis ir panašiai. Siekdami užtikrinti gerą psichologinę būklę, socialinė darbuotoja, pagal paslaugų gavėjų parinktą temą skaito straipsnius, žiūri video ir dalinasi gerąja patirtimi. Globos namuose organizuojamas maitinimo paslauga.
Pacientų teisės ir pareigos
Pacientų (paslaugų gavėjų) sveikatos būklę stebi ir pirminį vertinimą atlieka bendrosios praktikos slaugytojai. Esant ligos simptomams, bendrosios praktikos slaugytojai organizuoja gydytojo geriatro ar gydytojo psichiatro konsultaciją ir vertinimą ar kviečia greitąją medicinos pagalbą. Bendrosios praktikos slaugytojai, vadovaudamiesi gydytojo psichiatro, gydytojo geriatro ar šeimos gydytojo pateiktomis rekomendacijomis, registruoja pacientus (paslaugų gavėjus) kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų konsultacijoms. Pacientui turi būti suteikiamos tik mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie įstaigoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. Gydantis gydytojas gali riboti apgyvendinto psichikos sutrikimą turinčio paciento aukščiau nurodytas teises, jeigu kyla grėsmė, kad psichikos sutrikimų turintis pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ir (ar) aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Paciento įtraukimo į biomedicinius tyrimus tvarką nustato Biomedicininių tyrimų etikos kodeksas. Be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į biomedicinius tyrimus. Sutikimą, prieš atliekant pacientui invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, duoda (išreiškia) pats pacientas arba įstatymų nustatyta tvarka jo atstovas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Kiek leidžia sveikatos būklė, pacientas privalo laikytis asmens higienos reikalavimų, palaikyti švarą ir tvarką, savarankiškai tvarkyti artimąją gyvenamąją aplinką.
Informacijos konfidencialumas
Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Visa informacija apie paciento buvimą įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mąstą ir terminus. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Gydytojas gali neteikti nurodytos informacijos tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas nustatyta tvarka atsisako šios informacijos. Sprendimą neteikti pacientui šiame punkte nurodytos informacijos priima gydantis gydytojas. Tais atvejais, kai pranešimas būtų prielaida žalai pacientui atsirasti, visa nurodyta informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui. Informacija pacientui pateikiama, kai išnyksta žalos atsiradimo pavojus. Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui teikiama prieš jo valią. Telefonu informacija apie pacientą neteikiama.
Medicininės dokumentacijos kopijų išdavimas
Pacientui (paslaugos gavėjui) pageidaujant, asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įstaiga privalo padaryti ir išduoti įstaigoje tvarkomų medicinos dokumentų kopijas. Pacientas ar jo įgaliotas įstatyminis atstovas, norėdamas gauti įstaigoje tvarkomų medicinos dokumentų (išrašų) kopijas, žodžiu arba raštu kreipiasi į įstaigos raštinę. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms teisės aktai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas.
Darbo laikas ir grafikai
Įstaigos direktoriui, direktoriaus pavaduotojui socialiniams reikalams, direktoriaus pavaduotojui bendriesiems ir ūkio reikalams, raštinės administratoriui, buhalterinės apskaitos padalinio darbuotojams, socialinio darbo padalinio darbuotojams, išskyrus socialinio darbuotojo padėjėjus atliekančius budėtojo funkcijas, vyriausiajam virėjui ir buities ir ūkio padalinio darbuotojams nustatyta 40 val. darbo savaitė. Šių taisyklių 100 punkte nurodytų darbuotojų pirmadienį-ketvirtadienį darbo laiko pradžia - 8.00 val., darbo laiko pabaiga - 17.00 val., penktadienį darbo laiko pradžia - 8.00 val., darbo laiko pabaiga - 15.45 val., šeštadienis ir sekmadienis - poilsio dienos. Įstaigos pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val. Socialinio darbo (socialinio darbuotojo padėjėjai atliekantys budėtojo funkcijas), Sveikatos priežiūros (bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojo padėjėjai) ir Maisto ruošimo (virėjai, virtuvės darbininkai) padalinių specialistams ir darbuotojams, kuriems yra nustatyta suminė darbo laiko apskaita, darbo dienos (pamainos) laikas, darbo pradžia, pabaiga ir pertraukos nustatomos darbo grafikuose, kurie paskelbiami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.
Brangių daiktų ir pinigų saugojimas
Atvykus pacientui (paslaugos gavėjui) į įstaigą, pacientas (paslaugos gavėjas) gali brangius daiktus bei pinigus perduoti saugoti įstaigai arba prisiimti asmeninę atsakomybę ir laikyti savo gyvenamoje vietoje. Prieš perduodant saugoti, sudaromas brangių daiktų sąrašas dviem egzemplioriais. Kiekvieną egzempliorių pasirašo darbuotojai ir pats pacientas (paslaugos gavėjas) arba jo atstovas. Pacientui (paslaugos gavėjui) visam laikui išvykstant iš įstaigos ar pacientui (paslaugos gavėjui) pareikalavus brangūs daiktai grąžinami pacientui (paslaugos gavėjui). Pastarasis darbuotojų akivaizdoje atplėšia voką, patikrina vertybes pagal sąrašą ir pasirašo sąraše, jog vertybes gavo.
Skundų nagrinėjimo tvarka
Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai įstaigos raštinėje, paštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę. Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo - į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo - į Lietuvos bioetikos komitetą. Į šiame punkte nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą, arba jeigu jo skundas įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus šiame skyriuje nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šiame skyriuje nurodytą terminą. Įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jeigu skundą pateikė paciento atstovas, - paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo įstaigoje dienos. Skundo trūkumų šalinimo laikas, nurodytas šiame skyriuje, į šį terminą neįskaičiuojamas. Pacientas ar kitas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Pacientas gali pareikšti nuomonę, padėką, nusiskundimus, pateikdamas įstaigos interneto svetainėje www. Skundai, pareiškimai, gauti be pareiškėjo asmens duomenų, tiriami priklausomai nuo išdėstytų faktų reikšmingumo. Sprendimą tirti ar ne priima įstaigos vadovas.
