Ugdymo tikslas - saugoti ir stiprinti vaiko psichikos ir fizinę sveikatą, tenkinti jo socialinius ir intelektinius poreikius, siekti, kad vaikas jaustųsi saugus ir laisvas. Vaikas gali augti sveikas, kai rūpinamasi ir ugdoma ne tik fizinė, bet protinė bei emocinė jo sveikata, kai jis yra mylimas, saugus, vertinamas ir reikalingas. Pagrindiniai asmenybės bruožai susiformuoja labai anksti - kūdikystėje ir vaikystėje iki trijų ar vėliausiai iki penkerių metų. Daug kas žmogaus gyvenime priklauso nuo to, kaip kūdikystėje, paauglystėje su juo elgėsi tėvai, artimieji, pedagogai.

Adaptacija - svarbus ankstyvojo amžiaus vaiko poreikis

Ankstyvoji vaikystė - savarankiškumo ir gėdos, svyravimų ir abejonių formavimosi laikotarpis. Vaikas mokosi reikšti valią kitiems, ugdosi kontrolę, stiprina savigarbos jausmą. Jis išbando, ką geba daryti savarankiškai, kas jam leidžiama, kas ne. Savimi pasitikintis mažylis drąsiau eksperementuoja. Aplinka nepasitikintis vaikas veikia atsargiau, pradeda abejoti savo gebėjimais, praranda savigarbą, norą veikti.

Saugodami ir stiprindami vaiko psichikos ir fizinę sveikatą, užtikrindami socialinį jo saugumą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaiko adaptacijai grupėje. Adaptacija - tai laikas, per kurį vaikas pripranta prie pasikeitusios aplinkos. Adaptacijos eiga ir trukmė priklauso nuo vaiko, šeimos ir pedagogo. Kiekvienas vaikas yra individualus, skiriasi jo charakteris, temperamentas, fizinė ir psichikos branda, patirtis, sveikata bei gebėjimai.

Vaikas greičiau adaptuojasi, kai pedagogas yra geranoriškas, gerbia vaiko norus, draugiškai su juo bendrauja, kai vaikas žino, jog darželyje yra laukiamas ir mylimas. Vieni į svetimų žmonių būrį ateina lengvai, kiti patiria didelę traumą. Pagrindiniai vaiko sveikatos sutrikimai, atsirandantys adaptacijos metu: sumažėjęs apetitas, pablogėjęs miegas, padidėjęs nervų sistemos jautrumas (vaikas gali tapti įsitempęs, irzlus). Svarbu nepamiršti, kad šie negalavimai yra laikini, kaip ir pati adaptacija.

Kaip pasiruošti adaptacijai ir palengvinti išsiskyrimą?

1-3 metų amžiaus laikotarpis yra sunkus pradėti lankyti ugdymo įstaigą: vaikas labai prisirišęs prie artimųjų. Išgyvena stiprų išsiskyrimo nerimą, svetimos aplinkos ir kitų vaikų baimę. Mažylis išsiskirdamas verkia, nors jam auklėtoja, vaikai ir žaidimai grupėje patinka.

Tėvų ir pedagogų uždavinys - palengvinti vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos, išsiskirimo nerimą:

• Rekomenduojama išplėsti vaiku besirūpinančių suaugusiųjų ratą.
• Namie žaisti slėpynių ir trumpų išsiskyrimų žaidimus.
• Sukurti išsiskirimų ir susitikimų su vaiku ritualą.

Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins...). Turėkite teigiamą požiūrį, nes nuo jo priklausys jūsų vaiko nusiteikimas lankyti grupę. Laikykitės duoto pažado, kad neprarastumėte jo pasitikėjimo. Būkite draugiški, linksmi atsisveikindami, nerodykite savo nerimo, kaltės, ašarų. Būkite kantrūs, nes priprasti prie bet kokių pokyčių reikia laiko.

Grupėje likti su vaiku, padėti jam susidraugauti su auklėtoja, vaikais, ištyrinėti aplinką. Kalbėtis su vaiku, ką ir su kuo grupėje žais, kas malonaus jo laukia. Mažylį reikia mylėti ne už ką nors - kad gražus, meilus, ramus, bet besąlygiškai, tiesiog už tai, kad jis yra. Jis turi jausti, jog jį myli ir tuomet, kai jis verkia, nerimsta ar protestuodamas klykia.

Svarbiausi aspektai ugdant mažylį

Ugdant mažylį svarbu siekti dažno akių ir fizinio kontakto. Palaikyti, skatinti, drąsinti, pastebėti naujus gebėjimus. Nekritikuoti, riboti draudimus, neakcentuoti nesėkmių. Kurti saugią, džiaugsmingą aplinką.

Psichinės ir emocinės sveikatos stiprinimas priklauso ir nuo sveikos gyvensenos. Sveika gyvensena yra individo ar socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai yra tokie: higienos, racionali mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas, grūdinimasis, tinkamas poilsis, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis. Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo pagrindai formuojasi jau ankstyvojoje vaikystėje. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas gauna pakankamai žinių apie sveikatą, išmoksta ją saugoti, tausoti ir stiprinti. Todėl į pagalbą šeimai ateina ikimokyklinė įstaiga.

Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas orientuotas į sveikatos vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau socialine norma.

Šeima ir darželis - partneriai vaiko ugdyme

Šeima ir darželis - du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą. Vaikui pradėjus lankyti darželį, jo sveikatos ugdymo sėkmė priklauso ne tik nuo auklėtojos profesinio pasirengimo ir aktyvumo. Vaikui geresnių rodiklių padeda siekti ir kiti įstaigoje dirbantys specialistai: judesio ir korekcijos, meninio ugdymo pedagogai, bendruomenės slaugytoja. Vaikui džiugių emocijų suteikia estetiškai sutvarkyta įstaigos aplinka bei įrengimai aktyviam judėjimui.

Tėvams labai svarbu pažinti (o gal ir rinktis) būsimą auklėtoją, padėti vaikui priprasti prie auklėtojos, kad vėliau ją priimtų kaip savą. Išsiaiškinti vaikų grupės gyvenimo ypatumus, kad būtų galima ruošti vaiką lopšelio lankymui: koreguoti vaiko dienos ritmą, kad jis labiau atitiktų vaikų grupės dieną lopšelyje. Padėti vaikui būsimoje grupėje susirasti nors vieną-du „gerus“ draugus: stebėti, su kuriais grupės vaikais linkęs bendrauti ir žaisti.

Įstaigai, auklėtojai pateikti ne tik sveikatos duomenis, bet ir informaciją apie vaiko individualius ypatumus, pomėgius, jo nuraminimo būdus, koks suaugusiojo ar vaikų elgesys gali išprovokuoti negatyvizmą, pykčio priepuolius, agresiją. Auklėtojai labai svarbu susipažinti su šeima, jos socialine, kultūrine aplinka, tėvų lūkesčiais. Pažinti vaiką: stebėti vaiką pirmojo tėvų susitikimo su auklėtoja metu, kalbinti vaiką lankantis jo šeimoje, pokalbių pagalba rinkti informaciją iš namiškių.

Pateikti kiek įmanoma daugiau informacijos apie įstaigos gyvenimą viešai: stendai koridoriuose ir grupėse su nuotraukomis iš vaikų gyvenimo ir veiklos. Tėvai atsikrato nežinomybės ir nerimo dėl vaiko savijautos ir ugdymo ankstyvajame amžiuje. Išsamiai informuoti apie grupės vaikų gyvenimą, tėvai geriau parengia vaiką būsimiems pokyčiams. Susidraugavęs su auklėtoja ir vaikais, mažylis jaučiasi ramesnis ir saugesnis.

Programos tikslas: Bendradarbiaujant su šeima, ugdyti vaiko fizines ir dvasines galias, tenkinant jo prigimtinius, socialinius ir pažinimo poreikius. Programos uždaviniai: Suteikti mažyliams visapusišką globą, priežiūrą ir kokybišką ugdymą. Ugdyti elementarius savitarnos įgūdžius. Tenkinti emocinius, pažinimo, judėjimo poreikius. Ugdyti pasitikėjimą savimi, suvokiant save ir supantį pasaulį. Saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, skatinant sveiką ir saugią gyvenseną.

Mažyliui didesnę reikšmę turi besąlygišką meilę reiškiantis suaugusiojo elgesys, nei jo žodžiai. Geranoriška šeimos ir grupės pedagogų sąveika - viena pagrindinių sąlygų nulemiančių visuminio ugdymo sėkmę. Tėveliai geranoriškai lankosi grupėje, rodo iniciatyvą dalyvaujant susirinkimuose, įstaigoje organizuojamuose renginiuose.

tags: #blogas #nuteikimas #del #globos

• Nauja erdvė tėvams ir vaikams: "Mažųjų valdos"
• Kaip vežti vaikišką kėdutę su „Ryanair“
• Vaikų auginimas pagal Bibliją
• Pykinimas nėštumo metu
• Vaizdeliai ir linkėjimai gimtadieniui