Vis spartėjantis visuomenės senėjimas ir nepakankamai greitai augantis gimstamumas skatina ieškoti naujų sprendimų, kaip padėti jaunoms šeimoms. Viena iš tokių galimybių - senelių įtraukimas į vaiko priežiūros procesą, suteikiant jiems teisę į vaiko priežiūros atostogas ir išmokas. Tokia sistema Lietuvoje ir Bulgarijoje leidžia jauniesiems tėvams išlikti konkurencingais darbo rinkoje, o seneliams - aktyviai dalyvauti anūkų gyvenime.
Nors kol kas oficialiai išeiti vaiko priežiūros atostogų ryžtasi ne visi dirbantys seneliai, tokių atvejų daugėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį vaiko priežiūros išmokas gavo 892 seneliai, o tai yra trečdaliu daugiau nei per visus 2018 metus, kai šia galimybe pasinaudojo vos 503 seneliai.
Kodėl seneliai svarbūs vaiko priežiūroje?
SADM specialistų teigimu, senelių įtraukimą į vaiko priežiūros atostogų gavėjų sąrašą skatina kelios priežastys:
- Spartus visuomenės senėjimas ir nepakankamai greitai augantis gimstamumo lygis.
- Jaunų tėvų siekis išlikti konkurencingais darbo rinkoje.
„Senelių pagalba šeimai itin svarbi, nes jaunai mamai ir tėčiui tai padeda suderinti mažo vaiko priežiūrą ir profesinę karjerą. Suteikus teisę gauti vaiko priežiūros išmokas vienam iš senelių, šeimos turi galimybę pasirinkti tokius vaiko priežiūros būdus, kurie skatintų jaunas mamas ir tėčius neprarasti profesinių įgūdžių ir greičiau sugrįžti į darbo rinką“, - sako SADM Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Pėčė.
Asmeninė patirtis: kai senelės pagalba tampa neįkainojama
Jovita V., gyvenanti Alytaus rajone ir dirbanti Alytuje, pasidalijo savo patirtimi, kaip su senele pasidalijo mažamečio sūnaus priežiūros rūpesčius. Dabar jau keturmetį berniuką jauna moteris augina viena ir sunkiai įsivaizduoja, kaip jai sektųsi be senelės pagalbos.
„Taip susiklostė aplinkybės, kad su sūnaus tėčiu išsiskyrėme ir vaiką auginu viena. Dirbu vienoje iš savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų. Mėgstu savo darbą, bet jame reikia laikytis griežto darbo grafiko, o ir krūvis yra nemažas, tad jaučiu, jog kai vaikui susirgus tenka imti nedarbingumo lapelį ir jį slaugyti, kolektyve kyla šiokia tokia įtampa, nes kažkam reikia mane pavaduoti, o visi turi apsčiai savo darbų“, - atvirai pasakoja jauna mama.
Ji pridūrė, kad dideliu nedarbu garsėjančiame regione rasti kitą darbą jai būtų labai sunku, o užsienyje gyvenantis vaiko tėvas prie jo išlaikymo prisideda nedaug. Anot pašnekovės, kai jos buvęs vyras dar gyveno Lietuvoje, sūnaus priežiūrą pora dalijosi. „Jis gana ilgai nesėkmingai ieškojo darbo Alytuje ir kai vaikui sukako dveji metai, aš po vaiko priežiūros atostogų grįžau į darbą, o sūnumi namuose rūpinosi tėvas. Bet kai po skyrybų vyras nusprendė laimės ieškoti užsienyje, man labai dažnai tekdavo imti nedarbingumo lapelį, nes iš darželio mažasis nuolat „parsivesdavo draugų“ ir sirgdavo. Gerai, jei tai būdavo tik porą dienų trunkanti sloga, bet kai susirgdavo, pavyzdžiui, bronchitu, namie tekdavo pabūti ilgiau“, - pasakoja Jovita V. ir priduria, kad vėjaraupius teko gydytis net tris savaites, nes liga nepraėjo be komplikacijų.
Žinia apie močiutės pagalbą nustebino
Apie tai, jog anūką namuose gali slaugyti ir už tai gauti „Sodros“ išmoką jos dirbanti mama, moteriai darbe pasakė kolegė. „Iš pradžių pamaniau, kad juokauja, bet paskui paieškojau informacijos internete ir puoliau skambinti mamai. Ji taip pat nustebo, bet pažadėjo, kad jei tik reikės pagalbos, atvyks slaugyti anūko“, - pasakoja Jovita V.
Nors tą kartą abi moterys tik linksmai aptarė naujovę, močiutės pagalbos prireikė gana greitai. „Dirbau prie vieno labai svarbaus projekto, buvo pati pabaiga - liko tik jį pristatyti, bet tuo metu sūnus kažkur pasigavo roto virusą. Suprantama, kad vemiantį ir viduriuojantį vaiką reikia slaugyti namuose. Kadangi pati vadovavau projektą rengusiai komandai, negalėjau visko palikti, tad paprašiau mamos pagalbos. Ir ji puikiai pasirūpino anūkėliu keturias darbo dienas“, - prisiminimais dalijosi jauna mama.
Tiesa, nors močiutei pavyko gauti nedarbingumo lapelį ir pagelbėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiai dukrai, dėl šio žingsnio moteris sulaukė pastabų iš savo darbdavio. „Mamos darbdavys, išgirdęs, kad sunegalavo ne ji pati, bet reikia pasirūpinti anūkėliu, mestelėjo keletą replikų, kad tai išradingas būdas neiti į darbą. Mamai rėžė į akis, kad „šį kartą tebūnie, bet kitą kartą toks triukas neišdegs“, - tokius darbdavio pasakytus žodžius įsiminė moterys. Todėl, anot Jovitos V., vėliau močiutė jau vengė padėti dukrai ir galimybe slaugyti sergantį anūkėlį po to pasinaudojo tik kartą - po gero pusmečio.
Tėvams ir seneliams - tos pačios sąlygos
SADM Darbo teisės skyriaus patarėja Airinė Dobužinskienė patvirtino, kad Darbo kodekse (DK) įtvirtinta, jog vaiko priežiūros atostogomis gali naudotis ne tik vienas iš tėvų, bet ir senelis ar senelė, ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką.
Tačiau yra keletas reikalavimų, kurie taikomi nusprendusiems prižiūrėti anūkus ir norintiems išeiti apmokamų vaiko (anūko) priežiūros atostogų bei gauti vaiko priežiūros išmoką seneliams, - aiškina SADM Socialinio draudimo skyriaus patarėja V. Pėčė:
- Senelis ar senelė turi būti dirbantis (t.y. apdraustas motinystės socialiniu draudimu).
- Bent vienas iš vaiko tėvų turi turėti teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti.
- Senelis ar senelė per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą.
Jei senelis ar senelė šiuos reikalavimus atitinka, lieka keli nesudėtingi žingsniai:
- Norint gauti išmoką, reikia parašyti darbdaviui prašymą, kad jis suteiktų vaiko priežiūros atostogas. Šis prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki norimos prašomų atostogų pradžios.
- Po to, kai darbdavys suteikia vaiko priežiūros atostogas, senelei ar seneliui reikia kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo.
„Vaiko, šiuo atveju anūko, priežiūros atostogos gali trukti iki mažyliui sukaks treji metai. Darbdavys įsipareigoja per tą laikotarpį išsaugoti darbuotojui darbo vietą ir pasiūlyti ją sugrįžus iš atostogų“, - nurodo A. Dobužinskienė.
„Prašymą dėl šios išmokos skyrimo „Sodrai“ galima pateikti internetu, paštu arba atvykus į skyrių“, - priduria V. Pėčė ir patikslina, kad vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama iki vaikui sukaks metai arba dveji.
Išmokos skaičiavimas ir trukmė
Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo reikia nurodyti, kiek laiko asmuo norės ją gauti. Jei kitas iš tėvų (įtėvių), globėjų, senelių, turintis teisę gauti šią išmoką, kreipsis dėl šios išmokos už tą patį vaiką, jam išmokos mokėjimo trukmė bus nustatoma pagal pirmąjį tėvų sprendimą.
„Sakykime, gimus kūdikiui, mama pateikė prašymą gauti vaiko priežiūros išmoką dvejus metus. Praėjus pusei metų ji nusprendė grįžti į darbą, o vaiko priežiūros atostogos buvo suteiktos vaiko tėčiui. Dar po poros mėnesių tėtis įtikino savo motiną prižiūrėti anūką. Tokiu atveju išmoka močiutei būtų skaičiuojama atsižvelgiant į pirmąjį, mamos pasirinkimą gauti išmoką dvejus metus: 54,31 proc. pirmais ir 31,03 proc. antrais metais“, - aiškina V. Pėčė.
Darbdavio priekaištai nepagrįsti
Paklausta, ar seneliai gali slaugyti susirgusį anūką, kaip tai darė Jovitos V. mama, Socialinio draudimo skyriaus patarėja V. Pėčė atsakė, kad dirbantiems seneliams numatyta ne tik galimybė imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti vaiko priežiūros išmoką, bet ir pagelbėti šeimai vaikui susirgus. Tai numato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
„Seneliams prižiūrėti vaikaičius sudaromos tokios pačios sąlygos, kaip ir tėvams bei globėjams. Susirgus vaikui, kreipiamasi į gydytoją, seneliai informuoja darbdavį, kad slaugys anūką ir internetu ar atvykę į skyrių pateikia prašymą „Sodrai“ dėl ligos išmokos“, - aiškina ji.
Pašnekovė primena, kad pateikus prašymą internetu vieną kartą, ateityje to daryti nereikia, nebent pasikeistų išmokos gavėjo sąskaitos numeris ar asmeninė informacija. Seneliui ar senelei, slaugančiam sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Išmoka, kurią „Sodra“ mokės slaugančiam anūką seneliui, bus apskaičiuojama įprasta tvarka - nuo senelio ar močiutės gaunamo atlyginimo.
Komentuodama Jovitos V. paminėtą aplinkybę, kad dėl anūko ligos gautas nedarbingumo lapelis supykdė močiutės darbdavį, V. Pėčė tokį vadovo elgesį vadina nederamu ir primena, kad remiantis mūsų šalies teisės aktais asmeniui turi būti suteikiamas nedarbingumas sergančiam anūkui prižiūrėti.
„Darbo kodekse numatyta, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“, - cituodama Darbo kodekso nuostatas priduria A. Dobužinskienė.
Ji pabrėžė, jog darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių, kad darbo aplinkoje būtų išvengta psichologinio smurto ir priminė, kad jei darbuotojas mano, jog darbdavys pažeidė jo teises nevykdydamas darbo teisės normų ar vykdydamas jas netinkamai, pavyzdžiui, grįžus į darbą buvo pablogintos darbo sąlygos, jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ką svarbu žinoti?
Nėštumo ir gimdymo atostogos, dažnai vadinamos dekretu, yra svarbus laikotarpis kiekvienai moteriai, besiruošiančiai motinystei. Lietuvoje šios atostogos yra reglamentuotos įstatymais, užtikrinančiais socialinę apsaugą būsimoms mamoms.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 132 straipsnį, darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos:
- Septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo.
- Penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo.
Motinystės socialinio draudimo stažas yra būtinas norint gauti motinystės išmoką. Jei stažo neturite, nes prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose, jūsų stažas skaičiuojamas pagal laikotarpį prieš vaiko priežiūros atostogas. Išskirtiniais atvejais stažas gali būti kaupiamas ir nedirbant.
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t.y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas.
Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad tam tikrais atvejais, kai gimdymas buvo komplikuotas (įskaitant ir cezario pjūvio operaciją), moteriai suteikiamos ilgesnės nėštumo ir gimdymo atostogos bei už jas mokama motinystės išmoka. Šios papildomos atostogos trunka 14 kalendorinių dienų.
Vaiko priežiūros išmokos mokamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Tėvai pasirenka 18 arba 24 mėn. variantą. 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Šiuo metu tėvams, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, yra taikomi apribojimai dėl papildomų pajamų gavimo.
Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą.
Slaugant sergančius vaikus kompensuojama 85 proc. turėtų draudžiamųjų pajamų, kurios prilygsta vaiko priežiūros išmokų dydžiui. Slaugos atveju ligos išmoka už slaugomus iki 14 metų vaikus yra mokama ne daugiau kaip už 14 kalendorinių dienų. Ypač sunkių ligų atveju išmoka už vaiko iki 18 metų slaugą gali būti mokama iki 364 kalendorinių dienų.
Ši naujovė įsigaliojo nuo šių metų pradžios: seneliai, turintys teisę į ligos išmoką, gali slaugyti susirgusius anūkus ir už tai gauti atitinkamą ligos išmoką.
tags: #biuletenis #iki #dekreto
