Birutė Toleikytė - Lengvenienė gimė Stemplių kaime Šilutės rajone. Mokėsi Švėkšnos vidurinėje mokykloje. 1963 m. baigė Lietuvos Kūno kultūros institutą ir mokytojavo Kvėdarnos vidurinėje mokykloje. 1976 m. atvyko į Rietavą ir dirbo Žemaitijos kolegijoje (anksčiau - Rietavo aukštesnioji žemės ūkio mokykla) kūno kultūros dėstytoja 35 metus. Nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. - Lietuvos Rašytojų sąjungos narė, taip pat Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė.

Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti.

Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas. 1. Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus. 2. Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius. 3. Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį. 4. 5. Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį. 6. Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius. Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui.

Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.

Knygos vaikams

Birutė Lengvenienė parašė ne vieną knygą vaikams. Tarp jų:

• „Ančių ginčas“ - 2000 m.
• „Kalėdų atvirukas, arba ar nesušalai, Seneli?“ - 2000 m. (kalėdiniai ir naujametiniai eilėraščiai vaikams)
• „Gandras manekenas“ - 2001 m. (eilėraščiai ir pasakaitės iš paukštelių gyvenimo)
• „Saulė neria skarą“ - 2003 m. (trumpos skaičiuotės linksmiems vaikučiams)
• „Jau žinau, kuo būsiu“ - 2006 m. (eilėraščiai vaikučiams)
• „Trumpas skaičiuotis linksmyms žemaitokams“ - 2007 m.
• „Tėti, pasakyk“ - 2003 m. (eilėraščiai vaikams)
• „Pasitaiko apsirikti, bet už tai nereikia pykti“ - 2009 m. (eiliuota pasakaitė vaikams)

Kūrybinis palikimas ir apdovanojimai

Birutė Lengvenienė yra išleidusi per dvidešimt knygų. Daugelis skaitytojų ypač mėgsta Birutės humoristiką dėl šmaikštaus žodžio. Jos poezijos rinkiniai:

• „Judo gvazdikai“ - 1996 m.
• „Deginu rožę“ - 1998 m.
• „Lūžęs meldas“ - 2001 m.
• „Vienu sparnu“ - 2002 m.
• „Alkų akys“ - žemaitiška poezija, 2004 m.
• „Vainikžolės“ - 2006 m.
• „Gyvenimas - albumas“ - 2008 m.
• „Vėlyva gervuogė“ - poezijos rinktinė.
• „Žemiau vaterlinijos“ - eilėraščiai.

Humoristikos rinkiniai:

• „Per bruką“ - 2001 m.
• „Krepšinis - Y - GA - GA“ - 2001 m.
• „Be rožėtų užuolaidų“ - 2009 m.

Birutė Lengvenienė buvo neeilinė asmenybė, labai mylima ir gerbiama už tai, kokia buvo - tiesi ir sąžininga, atvira ir jautri, mylinti ir neapkenčianti netiesos, su humoru (o kartais ir piktai) pliekusi visas negeroves. Tokia ji lieka mūsų atmintyje.

Poetė pelnė daugybę apdovanojimų ir nominacijų. Tarp jų:

• 1996 m. - Plungės rajono satyrikų konkurso diplomantė.
• 1996 m. - už rinkinį „Judo gvazdikai“ - Respublikinio Abraomo Kalviečio literatūrinio konkurso diplomantė.
• 1998 m. - minint dr. Vinco Kudirkos 140 gimimo metines - Lietuvos žemės ūkio ministerijos premija ir laureatės vardas už poezijos rinkinį „Deginu rožę“.
• 2000 m. - už poezijos rinkinį „Lūžęs meldas“ - „Valstiečio laikraščio“ laureatė.
• 2001 m. - respublikinio konkurso Skuode diplomantė už žemaitišką kūrybą.
• 2002 m. - Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus Padėkos raštas už prasmingą rūpestį Lietuvos jaunuomenės švietimu.
• 2003 m. - „Gimtinės“ laikraščio laureatės vardas už poeziją.
• 2003 m. - Kultūros ministerijos Padėkos raštas už veiklą kuriant ir puoselėjant valstybingumo pagerbimo tradicijas.
• 2003 m. - „Ūkininko patarėjo“ poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ laureatė.
• 2004 m. - respublikinio Abraamo Kulviečio literatūrinio konkurso diplomantė.
• 2004 m. - Žemės ūkio rūmų padėka už su meile eiliuojamą žodį, skirtą Tėvynei, žemei, žmogui.
• 2005 m. - Telšių apskrities viršininko padėka „Už aktyvią visuomeninę veiklą ir kūrybą“.
• 2006 m. - Nepriklausomų rašytojų sąjungos konkurso „Lygiadienio giesmė“ laureatė.
• 2006 m. - įteiktas medalis LKSKS „Nemunas“ „Už nuopelnus Lietuvos kaimo sportui“.
• 2006 m. - kaimo rašytojų sąjungos konkurso pagal J. Strielkūno eilėraštį „Tėvynė- tu langas į …“ laureatė.
• 2006 m. - konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2006“ nugalėtoja nominacijoje „Kaimo mokytojas“.
• 2008 m. - suteiktas Rietavo savivaldybės Garbės pilietės vardas.

Visuomeninė veikla

Birutė Lengvenienė buvo aktyvi visuomenės veikėja. Ji buvo Rietavo Savivaldybės tarybos narė, Žemaičių draugijos narė, Lietuvos demokratinės darbo partijos, o vėliau Lietuvos socialdemokratų partijos Rietavo skyriaus narė. Nuo 1995 m. - Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. Jos iniciatyva 2004 m. buvo išleistas 36 Rietavo literatų kūrybos almanachas „Savi“, o 2002 m. - Rietavo savivaldybės moksleivių kūrybos almanachas „Rietavo poetukai“.

Lengvenių dideliuose ir jaukiuose namuose dabar yra įrengtas atminimo kambarys, primenantis muziejų. Jame sukaupta dokumentinė medžiaga, liudijanti apie poetės ir visuomenės veikėjos nuveiktus darbus. Durys atviros visiems norintiesiems susipažinti su Birutės Lengvenienės veikla.

Viešnagės pas našlį Petrą Lengvenį metuose skambėjo Birutės eilėraščiai. Literatų klubo pirmininkė Adelė Daukantaitė Šeškauskienė dalijosi, kad beveik visada su savimi nešiojasi B. Lengvenienės poezijos rinktinę, kad galėtų susitikimuose pasidalyti poetės eilėmis - lengvomis, skambiomis ir emocingomis, parašytomis išgyvenant ir gilų skausmą, ir didžiulę meilę, matant žmonių vargus ir geliant su aštriu ir taikliu humoru, kurio poetė nestokojo. Jos kvatojimas ir tiesiai pasakyti nenudailinti žodžiai, taiklūs pašmaikštavimai ir gilūs išgyvenimai - visiems mums artimi, suprantami ir brangūs.

Birutė Lengvenienė mirė 2010 m. gruodžio 8 d., tačiau jos kūryba ir atminimas gyvuoja.

tags: #birutes #lenvenienes #eilerasciai #vaikams

• Instrukcijos tortui iš sauskelnių
• Lanksti kūdikio rutina
• Įgyvendinimo problemos Lietuvoje
• Daržo darbai gegužės mėnesį
• jauki senatvė gamtoje