Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus dėl šių priežasčių: Socialinių išmokų ir paslaugų: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt. Adreso naudojimas: Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra privalomas kiekvienam piliečiui, gyvenančiam šalyje ilgiau nei 183 dienas per metus. Gyvenamąją vietą Lietuvoje turi deklaruoti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje gyvenantys 183 dienas (~6 mėnesius) per metus. Išvykimą iš Lietuvos Respublikos privaloma deklaruoti, jei iš Lietuvos išvykstama ilgesniam kaip 6 mėnesių periodui.
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Kaip sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą?
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.
Nuomininko teisė deklaruoti gyvenamąją vietą
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Teisiniai aspektai ir patalpos savininko teisės
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 ir 10 str. numatyta, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius), bet ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Patalpos ar pastato savininkas sutikime arba kitame dokumente, patvirtinančiame asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi. Tokiu atveju deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.
Kita gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo galimybė numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str., kuriame sakoma, kad patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y. kai asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Patalpos savininko rizika leidžiant deklaruoti gyvenamąją vietą
Kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, be to, gali būti apsunkintas patalpos ar pastato pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.
„Su vyru esame buto bendraturčiai. Vienas pažįstamas prašo, kad jį priregistruotume mūsų bute. Ar kuo nors rizikuojame jį priregistruodami? Ar galėsime kada panorėję jį išregistruoti?“ - klausia Valentina iš Vilniaus. Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ teisininkė Vaida Kumštytė.
Dėl patalpos ar pastato savininkui kylančių grėsmių, leidžiant kitam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą, galime pabrėžti tai, kad kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, be to, gali būti apsunkintas patalpos ar pastato pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.
Deklaravimas internetu
Patogiausias būdas deklaruoti gyvenamąją vietą yra internetu, per Elektroninius valdžios vartus epaslaugos.lt. Tam reikalingas elektroninis parašas arba elektroninė bankininkystė.
Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčių) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.
Deklaruojant gyvenamąją vietą, kai deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu. Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Reikalingi dokumentai
Gimimo liudijimą ar gimimo akto išrašą, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta.
Kur kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo?
Šiaulių miesto savivaldybės administracija (įstaigos kodas 188771865, adresas Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai) tvarkys Jūsų asmens duomenis.
Už paslaugos suteikimą atsakingi asmenys: Savivaldybės priimamasis 13,14 kabinetas, Vasario 16-osios g. Kontatai: Asmenų aptarnavimo skyriaus vyr. +370 41 383 438, el. +370 41 383 439, el. Medelyno seniūnija Birutės g. 40, Šiauliai, el. paštas Vyr. +370 41 425 297, el. Rėkyvos seniūnija Energetikų g. 6-39, Rėkyva, Šiauliai, el. paštas Vyr. +370 41 392 260, el.
Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais, trečiadieniais 8-12 val.
Seniūnijos Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g. Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Paslaugos trukmė ir rezultatas
Gyvenamosios vietos atvykimo deklaracijos paslaugos suteikimo trukmė: 1 darbo diena. Deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo paslaugos suteikimo trukmė: iki 20 darbo dienų. Paslaugos rezultatas: Gyvenamosios vietos atvykimo deklaracija įvesta į duomenų bazę.
tags: #bute #liko #vaikas #kaip #isregistruot
