Almantas Jakimavičius, Birštono vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ direktorius, švietimo srityje dirba daugiau nei 30 metų. Beveik visus juos praleido vadovaujant Daugų miesto vidurinei mokyklai, vėliau tapusiai Vlado Mirono gimnazija. Į Birštoną A. Jakimavičius atvyko 2023 metų pradžioje dėl gyvenime susiklosčiusių aplinkybių ir poreikio „pajudėti iš komforto zonos“. Visas ligšiolinis A. Jakimavičiaus gyvenimas buvo susijęs su Alytaus rajono Daugų miestu. Ten jis mokėsi vidurinėje mokykloje, o, baigus pedagogines studijas, ta pati mokslo įstaiga pakvietė jį dirbti. „Susigundžiau pasiūlymu, tad grįžus į Daugus septynerius metus dirbau mokytoju, vėliau tapau gimnazijos direktoriumi. Bet taip nutiko, kad asmeniniame gyvenime įvyko pokyčiai ir supratau, kad būtina kažką keisti - pajudėti iš komforto zonos į priekį, nes tai - nauja patirtis. Persikėlimas gyventi į Birštoną - netikėtas posūkis, nors vadovas nėra naujokas nei švietime, nei mokslo institucijos valdyme. Tapęs Birštono lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vadovu, A. Jakimavičius žada siekti aukštų ugdymo kokybės standartų.
Darbo pradžioje darželio vadovui reikėjo adaptuotis, pažinti tiek mokytojus, tiek darbuotojus, tiek tėvus. „Iki šiol stengiuosi aktyvinti bendruomenę, nes neužtenka atvesti vaiko į ugdymo įstaigą.“ Jo manymu, darželis turi būti svarbiausia švietimo įstaiga ir mieste, ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje, nes čia ateina maži vaikai ir tai, ką pedagogai sugebės juose išugdyti, ką jiems suteikti, įgalinti savarankiškumą ir pažinimą, tuo vaikas bus sėkmingesnis ateityje. Kalbant apie darželius, būtent čia, jo nuomone, reikia investuoti daugiausia. Ar tai būtų edukacinės erdvės, didesnis būrelių pasirinkimas, projektinės veiklos ar įvairesnis ir aktyvesnis ugdomasis procesas.
„Dažnai sakau, kad visi vaikai yra geri. Jei vaikas paaugęs elgiasi netinkamai, reiškia, mes visi kažką ne taip darėme. Dažnai girdime nusiskundimų „šiuolaikiniu jaunimu“, bet atsimenu ir savo laikus - gal daugiau judėjome, buvome fiziškai sveikesni, bet išdykavome ir mes. Dabar laikmetis pasikeitė, yra nauji iššūkiai, vaikams ant pečių - didžiulis informacijos srautas, technologijos.
Kurorte A. Jakimavičius - ne naujokas, anksčiau čia dažnai lankydavosi SPA centruose, sanatorijose. „Birštonas man iki šiol - svajonių miestas. Kai likimas atvedė čia, pats tuo vis labiau įsitikinu. Miestas gražus, sutvarkytas, daug gamtos. Daugai yra prie didžiulio ežero, bet infrastruktūros - nesulyginamos.“ Darželio vadovas kurorte išbandė apžvalgos ir laipiojimo bokštą, nusileido rogučių trasa, į kasdienę rutiną įtraukė pasivaikščiojimus. „Miestas daro įspūdį, ypač savaitgalį, kai matai, kiek žmonių atvažiuoja. Dažnai čia sutinku atvykusius pažįstamus, buvusius kolegas. Oras, mano akimis, ypatingas. Kurortas, įsikūręs tarp Nemuno kilpų, todėl klimatas švelnus, tinkamas sveikatinimuisi, sportavimui. Taip pat kurortui dera tyla ir ramybė, kurią užtikrina teisingi valdžios sprendimai“, - pastebi A. Jakimavičius.
Atvykus į Birštoną vyrą kiek nustebino „kurortiškas“ bendruomenės gyvenimo būdas. „Kartais lyg norėtųsi, kad darbai, procesai ir komunikacija šiek tiek greičiau vyktų, o man sako „ramiai, viskas bus“.
Bendruomenės įtraukimas ir edukacinės veiklos
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Birštono bendrijos nariai įrodė, kad mokytis ir tobulėti galima bet kuriame amžiuje. 2025 m. lapkričio 24 d. įvykusioje edukacijoje apie atsparumą dezinformacijai dalyvavo 15 aktyvių narių. Julija Barutienė, bendrijos pirmininkė, pristatė aktualią medžiagą apie informacinę medžiagą medijose teisingą ir kartais ne visai teisingą, t.y. dezinformaciją. Mokymų teorinėje dalyje buvo akcentuojama, kaip atskirti nuomonę nuo fakto ir kaip patikrinti šaltinio patikimumą. Praktinėje susitikimo dalyje užsimezgė gyva diskusija: nariai kartu su pirmininke narstė „skandalingas“ antraštes ir mokėsi nepasiduoti provokacijoms.
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė žodžiu ir skaidrėse pristatė pagrindinius šių metų darbus. Jos teigimu, kol širdys plaka, žingeidūs kurorto senjorai išnaudoja gyvenimo pasiūlytas galimybes: organizuoja literatūrinius renginius, žymių datų paminėjimus, aktyviai lankosi įvairiuose kultūriniuose renginiuose, dalyvauja edukacijose, kapinių, bažnyčios aplinkos tvarkymo, želdinių sodinimo talkose, įsitraukia į socialines akcijas, sveikatinimo veiklas, vyksta į ekskursijas, žygius, įgyvendina prasmingus projektus. Bendrijos pirmininkė, pakvietusi prisiminti nuotraukose užfiksuotas gražiausias veiklos akimirkas, nepamiršo padėkoti rėmėjams, kurie palaiko bočius, teikia moralinę ir materialinę paramą. Už pilietiškumą ir geranoriškumą tarė ačiū pagalbininkams, kurie prisideda idėjomis, pasiūlymais ir konkrečiais darbais. Pirmininkė pasidžiaugė bendrijos moterų iniciatyva įsitraukti į paramos ankstukams - anksčiau laiko gimusiems kūdikiams - akciją, jos numezgė ir LSMU Kauno klinikoms padovanojo per 150 kojinaičių. Meninę gyslelę turinti Marija Vienažingienė apipavidalino per 40 atvirukų, kuriuose įrašyti jautrūs sveikinimai bendrijos jubiliatams.
Spalio 1-oji, Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, Lietuvos pensininkų sąjungos Birštono „Bočių“ bendrijos nariams tapo dviguba švente. Susirinkę į jaukią „Rasos sodybą“, jie kartu paminėjo ir senjorų choro „Sidabrinė gija“ 20 - ties metų veiklos jubiliejų, padėkojo vienas kitam už bendrystę, pasveikino bendrijai ir chorui labiausiai nusipelniusius narius. „Šią šventę subrandino draugystė, meilė dainai ir noras išlikti prasmingame gyvenimo kelyje, būti drauge ir kai skauda ar liūdna, palaikyti žmogaus ryšį su žmogumi,“ - pradėdama šventę, kalbėjo Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė.
Trumpai apžvelgdama choro istoriją, prisiminimais ji visus sugrąžino atgal į 2000-uosius, kuomet balsingi ir aktyvūs senjorai nusprendė susiburti bendrai dainai. Vienas iš choro įkūrimo iniciatorių buvo tuometis bendrijos pirmininkas a.a. Juozas Jaruševičius, kuris kartu su ilgamete valdybos nare Brone Raudonikiene vadovauti chorui prikalbino chorvedę, buvusią muzikos mokytoją Audronę Pračkauskaitę. Nuo 2011 metų vadovavimą chorui perėmė muzikos mokytoja metodininkė Toliama Ragienė, padėjusi paruošti naujas koncertines programas. Choristai jas pristatė Pagyvenusių žmonių dienos minėjimuose, valstybinėse šventėse, tarptautiniuose festivaliuose. Julija Barutienė pasidžiaugė, kad prieš du dešimtmečius subrandinta mintis davė vaisius, choristai kartu išgyveno daugybę įsimintinų akimirkų, daina juos džiugino ir guodė, stiprino bendrystę, suteikė progų susipažinti su naujais bičiuliais visoje Lietuvoje. J. Barutienės teigimu, choristai tapo bendrijos branduoliu, aktyviai prisidėjusiu prie išvykų, vakaronių, koncertų, valstybinių ir kitų švenčių organizavimo.
Choro jubiliejus tapo proga prisiminti tuos žmones, kurie buvo prie choro ištakų, kolektyvui atidavė daugelį metų. Su gražia veiklos sukaktimi pasveikinti choristų atvyko Birštono merė Nijolė Dirginčienė ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Vincas Revuckas. „Ačiū, kad renkatės ir tarpusavyje bendraujate, kad garsinate Birštono vardą. Ne tik dėl gražios vietovės, bet ir dėl jūsų svetingumo kitų miestų gyventojai atvyksta į Birštoną. Dėkoju už tai, kad didžiuojatės savo miestu ir jį reprezentuojate,“ - sakė merė. Birštono savivaldybės atstovai įteikė padėkas ir dovanėles aktyviausiems „Bočių“ ir choro „Sidabrinė gija“ nariams.
Sidabrinis siūlas
Išskirtinai pagerbti: bendrijos pirmininkė Julija Barutienė - už ilgametę kūrybišką kultūrinę ir visuomeninę veiklą, bendruomenės telkimą, tradicijų puoselėjimą, žmogiškąją šilumą; Toliama Ragienė - už paaukotą laisvalaikį „bočiams“, kūrybiškumą ir Birštono vardo garsinimą; Aldona Milda Valatkienė - už ilgametę visuomeninę veiklą bendrijoje ir chore; Bronė Raudonikienė - už iniciatyvą suburiant „Bočių“ chorą; Onutė Kurapkienė - už per visą gyvenimą, nepaisant sunkiausių gyvenimo aplinkybių, išlaikytą meilę dainai.
„Bočių“ švenčių nepraleidžiantis Seimo narys, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, siekdamas „balanso“ aktyvių visuomenininkų Baručių šeimoje, išreiškė padėką ištikimam žmonos Julijos pagalbininkui Leonui Baručiui. Jis padėkojo ir neprilygstamo balso savininkei, šių metų sukaktuvininkei Onutei Gratulevičienei bei choro vadovei Toliamai Ragienei. „Bočių“ bendrijos valdybos padėkos įteiktos aktyvioms choristėms ir pagalbininkėms: Juditai Vyšniauskienei, Genovaitei Valatkienei, Antaninai Stanienei, choro seniūnei Linai Danilovienei. Choristai jautriai priėmė žinią, jog nuo šio rudens choro vadovė Toliama Ragienė apsisprendė padaryti pertrauką ir pailsėti nuo darbų.
Kapinių tvarkymo talkos ir bendruomenės rūpestis
Pavasaris išsiskleidė visu gražumu. Staigiai išsprogo medžių pumpurai, išsiskleidė geltonosios sedulos ir tarsi saulutės šviečia vos ne prie kiekvienų namų mieste ir kaime. Aplinkui žaliuojančius žiemkenčius ir sodria žaluma išsiskiriantys rapsų laukai. Nuostabus laikmetis.
Šį kartą atskiromis brigadomis, kad sutaupytų laiko ir nuveiktų daugiau darbų. Pirmoji brigada, vadovaujama Marytės Radzevičienės, nuo Vilniaus kelio suka į kairę Gudakalnio link. Talkininkai: Alfonsas Leimonas, Vida Vaikšnienė, Aldona Gudauskienė, Leonas Lynykas, Eugenija Lynykienė, Birutė Vaišnorienė, Lina Danilovienė ir Eugenija Valiuvienė apsiginklavę grėbliais, tarsi sklastymu per vidurį pasidalina darbo zoną, braukdami praėjusių metų lapus į kapinių pakraščius ir juos išmesdami per tvorą. Tada nurenka išdegusias, išblukusias po žiemos speigų žvakes, dirbtines gėles, supurena kauburėlių dirvą, uždega žvakeles ir susikaupia maldai už tuos, kurių jau niekas neprisimena, neaplanko, kurių artimieji irgi kažkur ilsisi. Kai darbai atlikti, lieka tik pasigėrėti, tačiau pakilią nuotaiką trikdo neišvežtos 2021 ir 2022 metų pavasario ir rudens talkų metu surinktos šiukšlės. Į kalną iš lomos kopdami gėrimės pakrantėse mėlynuojančiomis žibuoklėmis, papėdėje geltonuojančiomis purienomis ir kur ne kur jau pražydusiomis plūkėmis. Aukštyn judėti daug lengviau, nes leisdamiesi žemyn slydome. Pora valandų darnaus darbo ir pirmoji komanda rieda Nemajūnų kapinių link, kur susitiks su antrąja brigada, vadovaujama Elenos Ozemblauskienės, kita grupė žmonių tvarkė Panemunio kapinaites.
Pasiruošusius dideliems darbams talkininkus: Antaniną Grigaravičienę, Ireną Šuliauskienę, Vytautą Gudelevičių, Aldoną Mildą Valatkienę, Raimundą Mikėną, Leoną Barutį, Laimą Karoblytę, Bernadetą Avižienę ir Juliją Barutienę nustebina tai, kad Panemunio kapinių gojynėlis šviesus, kad nėra išvirtusių medžių, kad sudeginti per kelerius metus surinkti žabai ir šakos. Dėkingi Birštono seniūnijos darbuotojams, prisidėjusiems prie kapinių priežiūros, džiaugiamės, kad mūsų PRAŠYMAS buvo išklausytas. Raimundo Mikėno atsivežtas benzopjūklas be darbo neliko. Buvo išpjautas šabakšynas prie paminklo, surinktos šakos ir žabai, visas kapinių kelkraštis apgenėtas ir nugrėbtas. Nusilenkėme prisimindami visus ir pasukome į Nemajūnų kapines, kur ilsisi mums daug brangių žmonių. Susitikome su atvykusiais nuo Gudakalnio ir tęsėme savo gerų darbų žygį po Nemajūnų kapines. Pirmiausia sustojome prie koplyčios. Praėjusiais metais liepos 22-ąją Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje buvo paminėtos kraštiečio, gydytojo ir rašytojo Stanislovo Moravskio 220-osios gimimo metinės. Nuostabus renginys, kuriame dalyvavome ir mes, Birštono “Bočių” nariai. Kasmet mes lankomės koplyčioje, per pavasario ir rudenio talkas uždegame žvakeles, prisimename rašytoją maldoje ir jo taip mėgtas gėles - jurginus. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo auginti jurginus, kurie ilgainiui tapo jo gėle. Paskaitome jo raštų nors po eilutę per kiekvieną apsilankymą jo amžino poilsio vietoje.
Gerbiame ir prisimename Birštonui nusipelniusius žmones: uždegėme žvakeles ir pasimeldėme prie muziejininko Juozo Šleikaus kapo, įvertindami jo indėlį prisidedant prie knygos “Birštonas” parašymo; prie žymaus veterinaro, bakteriologo, aktyvus visuomenės veikėjo Elijošiaus Nonevičiaus (1863-1931); gydytojo, Birštono kurorto steigėjo, Panemunio dvaro savininko, 1863 m. Niekada nepamirštame aplankyti čia besiilsinčių mūsų bendrijos narių kapų: Onutės Bunevičiūtės, Jozapotos ir Alfonso Gabrilevičių, Rimos Jadvygos Stabinskės, Bronės Gerlinskienės, Onos Valerijos Grybauskienės, Antano Seiliaus ir mūsų valdybos narės Aldonos Mildos Valatkienės skausmo kalnelio, kur ilsisi jai brangiausi gyvenimo žmonės: sūnus Audrius, vyras Pranciškus ir motinėlė Anelė. Sakoma, kad svetimo skausmo nebūna. Skausmo upelių visada buvo ir bus. Toks yra Gyvenimas. Yra jo pradžia ir pabaiga. Prieš dvi dienas atsisveikinome su ilgamečiais bendrijos nariais NIJOLE ELŽBIETA BIELOŪSOVA ir JUOZU ALGIRDU GIKNIUMI. Yra sakoma, kad mirusiųjų gyvenimą pratęsia prisiminimai apie juos.
Spalio 22-oji, saulės spinduliais prisodrinta, pietų vėjo nugairinta įpusėjusio rudens diena, Birštono bočių buvo pasirinkta ne turistinei išvykai ir mūsų krašto pažinimui, bet geriems darbams atlikti. Kasmet nuo 2006-ųjų pavasarį ir rudenį pažintais keleliais ir takais riedame mūsų šefuojamų Gudakalnio ir Panemunio kapinaičių link. Penkiais automobiliais skinamės nelengvą kelią pro žaliuojančius žiemkenčius. Tik du automobiliai, vairuojami Algio Vyšniausko ir devyniasdešimtmečio Vytauto Lišausko, išdrįsta nusileisti į Paverknį ir privažiuoti arčiau Gudakalnio kalvos, kur ilsisi daugelio kartų žmonės. Kiti trys automobiliai, vairuojami Vytauto Gudelevičiaus, Leono Lynykos ir Julijos Barutienės, pasirenka lengvesnį, bet ilgesnį kelią ir tikslą pasiekia leisdamiesi įkalnėn ir vėl kopdami prie Gudakalnio kalvos. Vienas kitą paskatiname neskubėti, juk laiko turime, prieš akis dar visa diena. Sausi lapai įsipainioję į daugiametes žoles, kad ir sunkiai, bet sugrėbiami, žolės nupešamos nuo išlikusių kapų kauburėlių, sutvarkomos ir atskiros už užveriamų vartelių esančios kapavietės. Kai kurie kapai dar turi artimųjų, tai išduoda Vėlinių žvakės, pasenę plastmasiniai žiedai. Gėrimės nepaprastai gražiu vaizdu. Čia - Verknės ir Nemuno santaka, kitoje pusėje taip vadinamas Ožkų pečius. Iki šios vietos plaukia laivai iš Birštono ir kužda mintis, kad niekur mūsų tėviškėje nerasi tokios gražios vietos kaip ši, kur vandenis sumaišė Verknė ir Nemunėlis. Uždegame žvakeles ir, Onutės Kurapkienės vedami, sukalbame maldas.
Kelelis toliau veda pro Nemajūnus į Panemunio kaimą, kur pušų gojynėlyje pasitinka 2011 metais mūsų bendrijos iniciatyva ir lėšomis pastatytas paminklinis akmuo su įrašu „XVIII amžiaus PANEMUNIO kapinės. Įamžino Birštono „Bočių“ bendrija 2011 m.“. Prie paminklo glaudžiasi kažkada kažkieno uždegtos žvakės, kurios byloja, kad dar yra žmonių, menančių apie šių kapinaičių praeitį. Nurinkome išdegusias žvakides ir šakomis bei smulkiais žabais nusėtą kalnelį, nuo vėtros nuversto sausuolio nugenėjome šakas ir palikome tįsoti iki pavasario talkos, kai turėsime pjūklą ir galėsime jį susmulkinti ir nugabenti į pašalį. Tolimesnis mūsų tikslas aplankyti mums artimus žmones, besiilsinčius Nemajūnų kapinėse. Jau devintus metus susikaupiame prie mūsų žemiečio, buvusio LR Seimo nario Juozo Palionio kapo. Jam š.m. gruodžio pirmą būtų sukakę 70 metų, o žuvo jis 2011m. spalio 17-ąją. Ant kapo dar dega atminimo žvakės, rudenio lapai šnabžda jo išsakytus žodžius: „Mus saugo medžiai šimtamečiai ir lūkesčių lietaus tyla. Gyvenime, tau sakom ačiū, kad meilė visada šalia“. Nonevičių, mūsų krašto visuomenės šviesulį, rašytoją, gydytoją, Ustronės dvaro (Jundeliškės) šeimininką Stanislovą Moravskį, vieną iš Birštono kurorto įkūrėjų dvarininką Adomą Bartoševičių ir jo palikuonis. Neliekame abejingi mūsų bendrijos narių artimiesiems, besiilsintiems šiame nuostabiame kampelyje. Tai - Marijos Novožilovos tėveliams, jos vyrui ir sesei, Aldonos Mildos Valatkienės mylimiems žmonėms: sūnui Audriui, vyrui Pranui ir motinėlei Anelei,- degame žvakeles, meldžiamės ir užuojauta bandome sumažinti netekties skausmą. Nepraeiname pro šią vasarą supiltą kauburėlį - mūsų nuoširdžios pagalbininkės caritietės Monikutės Lipnickienės vyro Juozo kapą. Visiems užtenka žvakių šviesos ir mūsų maldos. Graži diena dar pagražėjo gerų darbų sūkuryje.
Jau pietūs. Mes tikrai nusipelnėme Nemajūnų amatų centre paskanauti dzūkiškų bandų. Čia mus svetingai pasitinka šeimininkė Edita. Labai skaniai kvepia visi namai. Bandos jau iškeptos ir troškinasi karštame pečiuje. Mūsų kartos žmonės žino bandų skonį. Labai gražus ir nuoseklus pasakojimas apie bulvės kelią į Lietuv...
Prieš kurį laiką Kėdainių lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ nutiko nelaimė - susižalojo negalią turintis vaikas. Viešojoje erdvėje pasigirdo kaltinimų, esą sužalojimai buvo tokie baisūs, kad vaikas atsidūrė reanimacijoje, o informacija apie įvykį slepiama. „Noriu, kad ir jūs įsitrauktumėte į šį nelaimingo įvykio procesą. Kėdainių darželyje „Vyturėlis“ vaikas nukrito nuo laiptų. Mama turėjo prižiūrėti vaiką, kuris yra neįgalus, sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Tačiau jai buvo liepta eiti griebti lapus aplink pastatą. Dabar kratomasi atsakomybės, kad mama išėjo. Vaikas liko su mokytoja klasėje. Bet kažkaip nukrito laiptais. Išvežtas su greitąja į Kauno klinikas. Paguldytas į reanimaciją. Šis įvykis neviešinamas. Bet mano vaikas irgi lanko šį darželį. Tai nesijaučiu dėl savo sūnaus saugus. Kaip sako „Vyturėlio“ direktorė Kristina Sinkevičienė, nukentėjusi mergaitė šiuo metu jau yra pasiruošusi grįžti į darželį.
Policijos pareigūnai patvirtino, kad spalio 31 dienos ryte visgi buvo gautas pranešimas, kad „Vyturėlyje“ mažametė patyrė traumą. Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybės meras 2024 m. lapkričio 5 d. Kas laukia darželio darbuotojų, kurių priežiūroje vaikas turėjo būti, kol kas neaišku - tai paaiškės tik po to, kai tyrimas bus baigtas. Tuo tarpu savivaldybės Švietimo skyrius teigia, kad siekiant užkirsti kelią tokiems įvykiams pasikartoti ateityje, 2024 m. Vilniaus g. Belaukiant Velykų: vaikų kūryba ir tradicijos Artėjant Šv. Velykoms, ,,Ančiukų“ grupės vaikai su nekantrumu ruošėsi šiai gražiai pavasario šventei. Vaikai susipažino su Šv.Velykų tradicijomis ir patys aktyviai jas puoselėjo - gamino verbas, margino kiaušinius tiek žolelėmis, tiek tradiciniu būdu, naudodami vašką. Šios kūrybinės veiklos vaikams suteikė neužmirštamų akimirkų ir leido dar labiau pajusti artėjančios šventės dvasią. Velykų belaukiant Balandžio 2 d. "Boružėlių" ir "Pelėdžiukų" grupių vaikai susirinko į šventinį rytmetį "Velykų belaukiant". Pasimankštinę pagal nuotaikingą muziką, žiūrėjo filmuką apie Velykų kiškutį. Dalyvavo improvizuotame pasakos "Zuikio kopūstai" vaidinime, šoko, dainavo, traukiniu važiavo, ragavo zuikio kopūstų. Zuikio dirbtuvėlėse "margino" kiaušinius, džiaugėsi smagia pramoga. Artėjant Šv. Velykoms, ,,Ančiukų“ grupės vaikai su nekantrumu ruošėsi šiai gražiai pavasario šventei. Vaikai susipažino su Šv.Velykų tradicijomis ir patys aktyviai jas puoselėjo - gamino verbas, margino kiaušinius tiek žolelėmis, tiek tradiciniu būdu, naudodami vašką. Šios kūrybinės veiklos vaikams suteikė neužmirštamų akimirkų ir leido dar labiau pajusti artėjančios šventės dvasią. Linkime, kad Šv. Balandžio 2 d. „Boružėlių” ir „Pelėdžiukų” grupių vaikai susirinko į šventinį rytmetį „Velykų belaukiant”. Pasimankštinę pagal nuotaikingą muziką, žiūrėjo filmuką apie Velykų kiškutį. Dalyvavo improvizuotame pasakos „Zuikio kopūstai” vaidinime, šoko, dainavo, traukiniu važiavo, ragavo zuikio kopūstų. Zuikio dirbtuvėlėse „margino” kiaušinius, džiaugėsi smagia pramoga. „Meškučių” ir „Bitučių” grupių vaikų sveikinimas Šv. Artėjant gražiausiai pavasario šventei - Šv. Velykoms - „Meškučių” ir „Bitučių” grupių vaikai nuoširdžiai sveikina visą bendruomenę, linkėdami šilumos, džiaugsmo, atgimimo ir gražių šeimos akimirkų. Vaikų šypsenos, kūrybiškumas ir smalsumas pripildė grupes tikra pavasarine nuotaika. Laukdami Velykų, vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, kurios metu susipažino su senosiomis lietuvių tradicijomis - margučių dekoravimo vašku. ,,Ančiukų“ grupės vaikai lankėsi Birštono muziejuje. Edukacijos metu vaikai susipažino su tradicine Velykų margučių marginimo technika, naudojant natūralias priemones - žoleles. Gamtos dovanotos gėrybės ir vaikų kruopštumas sukūrė neįtikėtino grožio raštus ant kiaušinio lukšto. Šis kūrybinis procesas vaikus neabejotinai sužavėjo.
„Gamtos licėjaus“ edukatorius ir profesionalus gamtininkas, ornitologas Gediminas Petkus vaizdžiai supažindino vaikus su mūsų sparnuotais kaimynais - kokie paukščiai gyvena šalia, kuo jie maitinasi, kaip suka lizdus. Edukacinėje veikloje vaikai žiūrėjo vaizdo reportažus, klausėsi paukščių balsų, žaidė žaidimus, susipažino su inkilais, tikrais lizdais ir plunksnomis.! Turėjo galimybę išbandyti profesionalius žiūronus paukščiams stebėti. Kovo mėnesį Birštono vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ koridoriais vilnijo ne tik pavasariškas šurmulys, bet ir ypatingas dėmesys sveikai šypsenai. Burnos higienos mėnesiui skirtos edukacijų metu grupėse lankėsi sveikatos priežiūros specialistė Ingrida ir jos palydovas - mokytojas krokodilas Karolis. Nuo „rutuliukų“ iki liežuvio švaros! Krokodilai gamtoje garsėja gausybe dantų, todėl Karolis tapo geriausiu vaikų draugu ir mokytoju. „Bitučių“ grupės vaikai vyko į Kauną, kur dalyvavo ekologinėje edukacijoje „Žalioji žinutė“. Išvyka vaikams tapo ne tik pažintine patirtimi apie gamtos saugojimą, bet ir puikia proga prisiminti saugaus elgesio taisykles keliaujant. Edukacijos metu vaikai pasinėrė į virtualų pasaulį kartu su panda - mokėsi rūšiuoti atliekas, susipažino su perdirbimu, virtualiai apsilankė sąvartyne ir sužinojo, kaip kiekvienas gali prisidėti prie aplinkos saugojimo. Tėvų įsitraukimas į darželio gyvenimą padeda kurti artimesnį ryšį su vaikais ir stiprina bendruomeniškumą. Net ir nedidelės bendros veiklos gali prasmingai praturtinti kasdienybę. „Bitučių“ grupėje lankėsi psichologė Ieva, vedanti fraktalinio piešimo užsiėmimus. Vaikai kartu su tėvais išbandė fraktalinį piešimą - kūrybinę veiklą, turinčią dailės terapijos elementų, padedančią atsipalaiduoti ir pabūti kartu. Mūsų įstaigoje įgyvendinta graži ir prasminga iniciatyva, subūrusi vaikus ir jų tėčius bendram tikslui - pasirūpinti sugrįžtančiais paukščiais. Vyko „Inkilų dirbtuvės su tėčiais“, kurių metu vaikai kartu su tėvais gamino inkilus. Ši veikla tapo ne tik kūrybiniu procesu, bet ir ypatinga bendrystės patirtimi. Dirbdami kartu, vaikai mokėsi bendradarbiauti, stebėjo darbo procesą, patys aktyviai įsitraukė, kale, suko, laikė, domėjosi.
Sidabrinis siūlas
Julija Barutienė LPS „Bočiai” Birštono bendrija, pirmininkė Adresas: Birutės g. Nr. +370 686 71 618, el. LPS „Bočiai” Birštono bendrijos nariai įrodė, kad mokytis ir tobulėti galima bet kuriame amžiuje. 2025 m. lapkričio 24 d. įvykusioje edukacijoje apie atsparumą dezinformacijai dalyvavo 15 aktyvių narių. Julija Barutienė, bendrijos pirmininkė, pristatė aktualią medžiagą apie informacinę medžiagą medijose teisingą ir kartais ne visai teisingą, t.y. dezinformaciją. Mokymų teorinėje dalyje buvo akcentuojama, kaip atskirti nuomonę nuo fakto ir kaip patikrinti šaltinio patikimumą. Praktinėje susitikimo dalyje užsimezgė gyva diskusija: nariai kartu su pirmininke narstė „skandalingas“ antraštes ir mokėsi nepasiduoti provokacijoms.
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Birštono bendrijos nariai Advento laikotarpio pradžią pasitiko susibūrę į Carito bendruomenės namus prie šventiškai išpuoštos eglutės. Į šį sambūrį pakvietė svečių ir bičiulių, su jais drauge uždegė Adventinio vainiko pirmąją žvakę. Ji siejasi su žmogiškaisiais santykiais, atlaidumu, meile gyvenimui ir šalia esantiesiems, su tylia pagarba jau baigusiems žemiškus darbus.
Pasididžiavimą organizuotais ir veikliais senjorais išsakė, sveikatos ir stiprybės linkėjo, už nuoširdumą, gerą nuotaiką, bendrystę, nuolatinį dalyvavimą vietos bendruomenės gyvenime, renginiuose dėkojo Birštono savivaldybės vicemerai Vytas Kederys ir Edvardas Citvaras, Savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Milda Ramanauskienė, Birštono viešosios bibliotekos Paslaugų ir išteklių skyriaus vedėja Laima Švirinienė, monsinjoras klebonas Rimvydas Jurkevičius, Juozo Palionio paramos ir labdaros fondo atstovas Andrius Palionis, kiti svečiai. Ne vieno iš jų pastebėjimu, energingi Birštono senjorai yra sektinas pavyzdys jaunimui, kaip reikia mylėti savo kraštą, būti socialiai atsakingiems, dalyvauti savanoriškoje veikloje.
