Bernardnų sodas - viena mėgstamiausių vaikų žaidimų vietų Vilniuje.
Birželio 6 ir 7 d. Bernardinų sodą užpildys veiklos šeimoms su vaikais. Tai - dalis neseniai startavusio projekto „Atostogos Vilniuje“ ir pirmojo jo savaitgalio, kuris leis pasinerti į itališkas patirtis.
Be pramogų su itališkais personažais ir gražiausių italų sukurtų pasakų skaitymo, mažųjų vilniečių ir miesto svečių laukia edukacinė programa „Atraskime Bernardinų sodą kartu“. Edukacinė programa vyksta: Birželio 6 d. (šeštadienį) ir 7 d. Dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija el. paštu.
Tačiau ar kada teko susipažinti su šio ypatingo parko istorija, architektūra, augalų ekspozicija? Čia nesunkiai surasite dalelę Italijos - juk būtent iš šios šalies atkeliauja išpuoselėtų parkų tradicijos.
Istorinė parko raida
Centrinėje Vilniaus miesto senamiesčio dalyje veši Bernardinų sodas. Turtingos miesto architektūros komplekso pakraštyje teritorija vaidina galbūt svarbiausio miesto parko vaidmenį. Gedimino kalno bei Kalnų parko papėdė, Vilnelės ir Neries upės santakos prieigos turėjo būti vaizdingos nuo seniausių laikų. Šias dienas pasiekia tik legendos apie Šventaragio slėnyje degintus ir laidotus valdovus. Ar parko vietoje galėjo būti pagoniška šventykla, lieka atviras klausimas.
Yra žinoma, jog 1469 metais karalius Kazimieras Jogailaitis pakvietė į Vilnių vienuolius bernardinus ir teritoriją padovanojo jiems. Tai galėtų būti vadinama miško ar laukinių pievų sukultūrinimo pradžia. Manoma, kad vienuoliai pirmiausia teritoriją naudojo kaip ūkinę vietą - daržą, sodą. Daržo virtimas sodu gali būti siejamas su Vilniaus universitetu. Pilies g. 22-ojo namo kieme įkurtas Botanikos sodas turėjo potencialo plėstis, todėl buvo priimtas sprendimas nupirkti žemės sklypą Sereikiškių parke. Profesorius Stanislovas Bonifacijus Jundzilas 1799 m. pradėjo sodo kūrimo darbus. Mieste suplanuotas peizažo tipo Botanikos sodas. Buvo iškasti tvenkiniai, kanalai, pastatyta pavėsinių, įrengti tilteliai. Augalai iš Pilies gatvės buvo perkelti į naująjį sodą. Vėliau dėl nuolatinio karo ir taikos virsmo teritorija buvo tai prižiūrima, tai apleidžiama. Naujausia parko rekonstrukcija, lėmusi dabartini vaizdą, atlikta 2013 metais. Vienas iš darbų tikslų buvo atkurti XIX amžiaus aplinką, kurios autorius buvo dailininkas Vladislovas Štrausas.
Parko istorinė raida siejosi daugkartine transformacija iš gamtamanių šventos giraitės, viduramžių Bernardinų vienuolyno sodo, XVIII a. pab. universiteto botanikos sodo, XIX a. vid. pramoginio vasaros sodo, pagaliau vieno pirmųjų viešųjų miesto želdynų, o sovietmečiu sudarė dalį paskelbto miesto kultūros ir poilsio parko, vadinamąjį Jaunimo sodą.
Pagal seną tradiciją teigiama, kad šioje vietoje XIII-XIV a. buvusi šventoji pagonių giraitė ąžuolynas. Po krikščionybės įvedimo ji buvo iškirsta ir teritorija prijungta prie Žemutinės pilies valdos, o XV a. Kazimieras Jogailaitis 1469 m. pakvietė bernardinų vienuolius į Vilnių ir įkurdino juos į pietryčius nuo Pilies kalno, Vilnios vingyje, netoli karališkojo malūno. Nuo 1469 m. iki 1864 m. teritorija priklausė vienuoliams bernardinams. XV a. pabaigoje pastatyta bažnyčia ir vienuolynas, kartu buvo tvarkomas ir pelkėtas šaltiniuotas sklypas. Vienuoliai sukultūrino vietovę ir įveisė 4 sodus ir 2 daržus. Vėliau tvenkinius ir vandens kanalus bei oranžeriją. Visoje teritorijoje įrengti drenažo kanalai, natūraliems tvenkiniams suteikta taisyklinga forma.
1797 m. darbštaus botaniko S. B. Jundzilo rūpesčiu šioje vietoje pradėtas Vilniaus universiteto Botanikos sodo steigimas (perkeltos kolekcijos iš Pilies g. 22). Tuo laiku jis buvo gerokai apskurdęs savo laikinoje pirmojoje vietoje ankštame Pilies g. 22 kieme, paliktas tėvynėn sugrįžusio įkūrėjo J. Žilibero (Gilibert J. E.), kuris dažnai vadinamas Lietuvos botanikos tėvu. Klestėjimas prasidėjo nuo 1800 m., kai oficialiai vadovauti buvo paskirtas S. B. Sukurtas pagal K. Linėjaus sistemą botanikos sodas buvo etaloninis XVIII a. universitetinio sodo pavyzdys. VU Botanikos sodo sklypas Sereikiškėse buvo aptvertas medine tvora. Planavimas - geometrinis, stačiakampiai plotai apsodinti gyvatvorėmis, daugiamečių ir vienmečių lysvės, sėjinukams skirti inspektai. Medžiai šiame sode atlikdavo apsauginę funkciją. Trijų tipų šiltnamiai su atitinkama oro temperatūra buvo skirti skirtingų kraštų augalams. 1808 m. baigtos statyti 2 oranžerijos pagal architektūros profesoriaus M. Cado projektą. Karštame šiltnamyje (Tepidarium) buvo nuo +15º iki +19º, jis buvo skirtas tropinio klimato augalams. Teritorijos plotas tais metais išsiplėtė iki 4,4 ha. 1810 m. priešais oranžerijas buvo pastatytas žemas šiltnamis. 1821 m. pastatyta trečia oranžerija, kurioje buvo +7,5º temperatūra, skirta Australijos ir Kapo karalystės augalams. 1825 m. sodo reikalus perėmė S. B. Jundzilo sūnėnas J. Jundzilas. Jo sudarytame rankraštiniame kataloge užfiksuotas XIX a. rekordinis VU Botanikos sode augusių augalų kiekis - 8979.
1864 metais Rusijos valdžios bernardinų vienuolynas uždarytas, o sodas perduotas generalgubernatūrai, kuri vėliau, intensyviai nepanaudodama, perleido miesto valdybai. Pilies kalno papėdės teritorijoje, Vilnios vingio apsuptyje 1794 m. Sereikiškių priemiestį nuniokojus gaisrui, 1797 m. darbštaus botaniko S. B. Jundzilo rūpesčiu šioje vietoje pradėtas Vilniaus universiteto Botanikos sodo steigimas.
1880 m. miesto taryba priėmė sodų komisijos siūlymą steigti viešą poilsio parką buvusioje bernardinų vienuolyno teritorijoje. Pagal dailininko A. Strausso ir inžinieriaus Jasinskio projektą 1886-1888 m. įrengtas pirmas Vilniaus viešasis miesto sodas. Sukurtas projektas istorizmo stiliumi su neobaroko bruožais. A. Straussas panaudojo tuometėje Europoje vyravusias sodų dizaino madas ir naujai kuriamų viešųjų sodų principus. Sodams buvo būdinga įvairių elementų gausa ir scenarijų romantiškumas. Ryškūs bruožai: ovalios įmantrios formos, elegancija, lengvumas ir pagarba vietovėje nusistovėjusiems erdviniams ryšiams bei ypatingai architektūrinei ir išskirtinei gamtinei aplinkai. Autoriai panaudojo vietovėje nusistovėjusius ryšius - buvo perimtos pagrindinės takų trasos iš vienuolyno sodo, kurios įvilktos į modernios estetikos rūbą įgavo kitą plastikos išraišką. Pagal A. Strausso projektą 1888 m. buvo sutvarkyta apie 4,2 ha dalis buvusios vienuolyno valdos (šiuo metu sodo teritorija yra apie 9 ha).
Sovietmečiu parkas paskelbtas Jaunimo sodu, kuriame rengiami ideologizuoti propagandiniai renginiai kartu su pilių teritorijoje buv. A. Šliosbergo name įkurdintais Pionierių namais. Tik sulaukus Lietuvos atgimimo buvo grąžintas istorinis Sereikiškių parko vardas.
Šiais metais lankytojams atvertas sutvarkytas Bernardinų sodas. Rudenį parke nuolat talkino mokyklų moksleiviai bei studentai. Kartu su VšĮ „Savanorių centru“ vykdant projektą „Dovana Vilniui“ Bernardinų sodas sulaukė dovanų: UAB „Baltic ILP“ sodui padovanojo 1500 svogūninių gėlių, o Nyderlandų ambasados dėka buvo pasodintas stilizuotas vyčio herbas iš 80 000 svogūninių gėlių bei papildyta botanikos ekspozicija dvejomis olandų selekcininkų būtent Lietuvai sukurtomis tulpių veislėmis: „Gintarinė Lietuva“ bei „Alma Adamkienė“. Generalinis sodo sutvarkymo darbų rangovas „Litcon“ padovanojo ąžuolą (Quercus palustris) - tai simbolinė ir kol kas vienintelė tokio tipo dovana.
Viena iš įdomiausių netikėtumų - anksčiau per vidurį parko tekėjusi upė. Modesto Endriuškos nuotr., „Kristupo festivalis“
Bernardinų sodas yra vienas gražiausių atokvėpio kampelių Vilniaus senamiestyje. Pasak XIX a. tyrinėtojų romantikų, šiame vingyje kadaise augusi šventoji giraitė, kurios reliktu (ar palikuoniu) laikomas išlikęs seniausias Senamiesčio ąžuolas, 1,5 m diametro (2003-09-20 apjuostis 474 cm), stūksantis parko kampe prie tiltelio į naujuosius Dailės akademijos rūmus.
Bernardinų sodas pasižymi unikalia gamtos padėtimi Vilnios žemupio kilpoje, nepakartojama glaudžia apsuptimi Senamiesčio architektūros ansamblių ir už upės dunksančių mitologinių kalvų. Drauge su Vilniaus pilių ir Kalnų parkais jis sudaro vienintelį tokį istorinį želdynų kompleksą, gaubiantį pačią Lietuvos valstybingumo širdį. Tai didingo Senamiesčio amfiteatro dalis, kurį, kaip išaiškino geografas A. Basalykas, suformavo glaudi gamtos jėgų sąveika su istorija ir architektūra. Vilnia, poledynmečiu sruvusi į Nerį pro dabartinę Pylimo ir Pamėnkalnio sankryžą, grauždama dešinįjį krantą, per 12000 m. paslinko savo žiotis apie 1 km prieš Neries srovę, palikdama Senamiesčiui amfiteatrišką klonį su legendiniu Šventaragio slėniu.
Daugiau nei 400 metų skaičiuojantis ąžuolas - seniausias mieste.
Iš rytų pusės sodą juosia Vilnelė. Upė labai srauni, vanduo joje šniokščia tarsi kalnų upokšnyje. Vagoje gausu žvyro ir akmenų. Rudenį čia galima pamatyti migruojančių lašišas.
Parkas - tai savitas kraštovaizdis, neeilinis peizažas. Iš įvairių vietų atsiveria patrauklios Vilnelės, Trijų kryžių kalno tolimosios perspektyvos. Žvilgsnį nuo žemės keliant aukštyn matome apatinį gėlynų, tarpinį krūmynų ir viršutinį medžių aukštą.
Augalija ir gyvūnija
Želdiniuose vyrauja lapuočiai. Sode daugiausia auga šalies florai būdingi medžiai : liepos, uosiai, ąžuolai, klevai, šermukšniai. Auginami įvairūs krūmai - rododendrai, hortenzijos, alyvos, jazminai, ievos, lanksvos, rožės, kukmedžiai. Auginamos gėlės: vienadieniai, irisai, echiopsai, melvenės, levandos, arunkos, hostai, gausu viksvų.
Dėl medžių, krūmų, gėlynų buveinių įvairovės ir dėl upės teritorijoje gausi paukščių įvairovė. Didžiausia puošmena - inkiluose perintys didieji dančiasnapiai. Gausu smulkių paukščių: kikilių, liepsnelių, žaliukių, svilikų, devynbalsių, pečialindų.
Bernardinų sode, ties vartais į Šv. Brunono Bonifaco gatvę, auga seniausias miesto ąžuolas. Jam apie 400 metų. Medis paskelbtas botaniniu gamtos paveldo objektu. Ąžuolo kamienas įplyšęs, skilęs, drevėtas, o šaknų sistema pažeista. Dėl šių priežasčių medžiui atlikta profesionali arboristinė priežiūra.
Edukacinė veikla ir pramogos vaikams
Bernardinų sode vedi ir edukacijas vaikams. Daugeliui mažųjų vilniečių ši vieta - puikiai žinoma žaidimų aikštelė. Tačiau per užsiėmimus su vaikais atsitraukiate nuo besisukančių sūpuoklių ir neriate į kitas veiklas...
Esu skautė ir mano mintis vaikams - parodyti, kad ir neturint jokių specialių priemonių gali labai įdomiai praleisti laiką ir pažinti aplinką. Žaidžiame paprastus žaidimus, bet vaikai taip įsitraukia! Vien užsimerkus rankomis liesti medžio žievę, ją užuosti... Jie tikrai pajaučia gamtos magiją. Pavyzdžiui, atminties žaidime ieškome įvairių aplinkoje esančių dalykų, kurių kitu atveju vaikai nepastebi. O turėdami delne medžio lapą, susimąsto, kuris čia, koks jo pavadinimas.
Edukacijose vaikai, šeimos susipažįsta su Bernardinų sodo istorijos ir gamtos paslaptimis.
Kultūriniai renginiai
„Kristupo festivalio“ meno vadovė Jurgita Murauskienė kasmet siekia klausytojus pakviesti į koncertus vis naujose ir netikėtose Vilniaus erdvėse. Praėjusiais metais kartu su viso pasaulio muzikos bendruomene šventėme didžiojo romantiko Frederico Chopino 210-ąsias gimimo metines. Labai norėjome, kad erdvė atlieptų to laikotarpio dvasią ir būtų atvira, siekiant klausytojų bei atlikėjų saugumo (buvome tik tik išbridę iš pirmojo karantino). Taip festivalio koncertų žemėlapyje atsirado Bernardinų sodas, kuris, tikiu, iš jo neišnyks.
Pradžioje buvo nerimo. Fortepijonas - įnoringas instrumentas, labiau tinkamas koncertų salėms nei lauko scenai. Be to, rečitalio forma išsiskiria savo kameriškumu, intymumu, tad galėjome tik spėlioti, kaip viskas pavyks… O pavyko puikiai! Žmonės vis dar myli Chopiną, o muzika nuostabios gamtos apsuptyje, pasirodo, labai paveikus derinys. Sulaukėme didelio publikos susidomėjimo, itin šiltų atsiliepimų bei palaikymo. Viena klausytoja koncertus pavadino „muzikine palaima, stiprinančia imunitetą“. Tai nepaprastai įkvepia ir motyvuoja judėti į priekį.
Šiemet Kristupo vasaros festivalio tema - „Pasaulio muzikos sodas“. Ji atskleidžiama per įvairią muziką, sukurtą skirtinguose pasaulio kraštuose, ir atlikėjus, kurie tarsi augalai sugeria įvairiausias emocijas, integruoja jas į muziką, o vėliau visa jėga išsiskleidžia scenoje. Šį rugpjūtį Bernardinų sode skleisis nuostabūs pianistai. Vengrų šokiai, svajingi noktiurnai, žėrintys valsai, mazurkos, polonezai liesis prie Bernardinų sodo didžiojo fontano ir vilios patirti vasarą kitaip.
Kroatų koncertas Bernardinų sode
Artimiausios ekskursijos ir koncertai Bernardinų sode vyks rugpjūčio 18 ir 25 dienomis. Dažnai mūsų klausiate, ką veikti Vilniuje su vaikais? Esame Jums paruošę ne vieną Vilniaus miesto gidą, tačiau šiandien nusprendėme su Jumis pasidalinti ypatingu sąrašu. TOP15 vietų Vilniuje, kurias vaikai dievina - nuo mokslo nuotykių, pramogų iki žaidimų erdvių po atviru dangumi.
Ką veikti Vilniuje su vaikais? Tai turbūt dažniausias klausimas, kurį sau užduoda tėveliai auginantys tiek mažylius, tiek jau ir vyresnius vaikus. Atrinkome Jums TOP15 vietų Vilniuje, kurias vaikai dievina. Tai mūsų paruoštas gidas, padedantis greitai suplanuoti smagią popietę ar aktyvų savaitgalį. Čia rasite mūsų vaikš išbandytas pramogas, žaidimų aikšteles ir pramogų parkas.
Ieškote daugiau idėjų, kur smagiai pramogauti su vaikais ir ką aplankyti Vilniuje? Išduosime Jums paslaptį - įdomiausios veiklos ir vietos mieste visai šeimai - viename žemėlapyje, kurį visai neseniai atnaujino ir išleido Neakivaizdinis Vilnius. Žemėlapyje rasite su vaikais tinkamus lankyti muziejus, pramogų lauke ir viduje vietas, teatrus, žaidimų aikšteles, skulptūras ir kitus objektus. Žemėlapį galite patogiai atsisiųsti internetu, jį taip pat galima nemokamai pasiimti Vilniaus turizmo informacijos centre (Pilies g.
Šis straipsnis „TOP15 vietų Vilniuje, kurias vaikai dievina“ yra autorinis, jį paruošė „Kelionės su vaikais ®“. Norite pasidalinti savo kelione ar keliavimo su vaikais patirtimi - parašykite mums el. paštu.
Vilnius - tai miestas, kuris pastaraisiais metais tapo neįtikėtinai draugiškas šeimoms. Tėvams, planuojantiems savaitgalį su atžalomis, dažnai kyla ne klausimas „ką veikti?“, o „ką pasirinkti iš daugybės galimybių?“. Sostinė siūlo platų spektrą veiklų: nuo interaktyvių muziejų, kuriuose eksponatus privaloma liesti, iki žaliuojančių parkų ir modernių žaidimų aikštelių. Nesvarbu, ar ieškote būdų išlieti susikaupusią mažųjų energiją, ar norite ramiai praleisti laiką gamtoje, ar siekiate sužadinti vaikų smalsumą edukacinėse erdvėse, Vilnius turi paruošęs staigmenų įvairaus amžiaus vaikams.
Laikai, kai muziejuose reikėjo vaikščioti tyliai ir nieko neliesti, jau seniai praeityje. Vilniuje veikia keletas edukacinių erdvių, kurios yra specialiai sukurtos vaikų smalsumui patenkinti. Tai viena populiariausių vietų šeimoms su mažesniais vaikais ir pradinukais. Muziejus unikalus tuo, kad čia istorija pasakojama per žaislus, o beveik visus eksponatus (arba jų kopijas) galima ir reikia liesti. Vyresniems vaikams ir paaugliams šis muziejus yra tikras atradimas. Įsikūręs senojoje Vilniaus elektrinėje, jis siūlo ne tik istorinę ekspoziciją, bet ir modernią „Virsmo“ salę. Čia fizikos dėsniai tampa suprantami per praktiką. Lankytojai gali patys generuoti elektrą, leistis milžiniška čiuožykla ir stebėti Tesla ričių pasirodymus.
Kai vaikai trykšta energija ir namuose darosi per ankšta, geriausia išeitis - aktyvios pramogų zonos. Adventica - tai vienas didžiausių šeimos pramogų parkų Baltijos šalyse, įsikūręs prekybos centre „Ozas“. Čia veiklos ras tiek patys mažiausi, tiek paaugliai. Parke įrengta milžiniška kempinių duobė, nindzių takas, elektrinių mašinėlių trasa ir daugybė batutų. Jei jūsų vaikai mėgsta laipioti, verta aplankyti laipiojimo centrus (pvz., „Bonobo“ arba „Vertical“). Laipiojimas uolomis lavina ne tik raumenis, bet ir strateginį mąstymą bei pasitikėjimą savimi.
Vilnius pagrįstai vadinamas vienu žaliausių Europos miestų. Pačioje miesto širdyje esantis parkas yra klasika, kuri niekada nepabosta. Norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio, bet nenutolti nuo Vilniaus, Pūčkorių pažintinis takas yra idealus pasirinkimas. Tai puiki vieta nedideliam žygiui su vaikais. Takas yra sutvarkytas, jame gausu informacinių stendų, o vaizdas nuo atodangos viršaus gniaužia kvapą.
Kontaktas su gyvūnais ugdo vaikų empatiją ir suteikia daug džiaugsmo. Vienas populiariausių pasirinkimų - Zoopark Vilnius. Tai po stogu įsikūręs zoologijos sodas, kuriame gyvūnai laikomi laisvai arba erdviuose voljeruose. Vaikai čia gali užeiti pas triušius, stebėti surikatas ar net pamatyti lemūrus iš arti. Jei norite egzotikos, Vilniaus pakraščiuose galima rasti alpakų ūkių. Alpakos yra itin ramūs ir draugiški gyvūnai, todėl bendravimas su jomis tinka net ir jautresniems vaikams.
Planuojant laiką su vaikais dažnai kyla praktinių klausimų. Vilniuje gausu nemokamų pramogų. Galite aplankyti Pinigų muziejų (lankymas nemokamas), užlipti į Trijų Kryžių kalną pasigrožėti panorama, leisti laiką Bernardinų sode ar Vingio parke, kur gausu žaidimų aikštelių. Bernardinų sodas, Vingio parkas ir Lukiškių aikštė yra visiškai pritaikyti judėjimui su vežimėliais.
Lietingą dieną geriausia rinktis vidaus pramogas: „Adventica“ parką, vandens parką „Vichy“, Žaislų muziejų arba kino teatrus, kurie savaitgaliais dažnai rodo filmus visai šeimai. Daugelis tinklinių picerijų (pvz., „Jurgis ir Drakonas“) turi vaikų kampelius.
Norint, kad savaitgalio pramogos teiktų džiaugsmą, o ne nuovargį, svarbu tinkamai pasiruošti. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į pasirinktos vietos lankomumo pikus. Populiariausios vietos, tokios kaip vandens parkai ar žaidimų kambariai, šeštadienio vidurdienį būna sausakimšos. Antras svarbus aspektas - bilietų pirkimas internetu. Daugelis muziejų ir pramogų parkų siūlo šiek tiek pigesnius bilietus perkant juos iš anksto, be to, tai garantuoja, kad tikrai pateksite į vidų (tai ypač aktualu teatrų spektakliams ar edukacijoms, kur vietų skaičius ribotas). Galiausiai, planuodami maršrutą, įvertinkite vaikų ištvermę. Neverskite jų aplankyti trijų muziejų per vieną dieną. Geriausia taisyklė - viena didelė pramoga (pvz., aktyvus parkas) ir viena ramesnė veikla (pvz., pasivaikščiojimas ir ledai).
Taip pat siūlome pasidairyti į bene populiariausio Vilniaus parko - Bernardinų sodo - praeitį. Keliaukime prisimindami ne ideologinius simbolius ir propagandinę atributiką, o mielą ir jaukią šios poilsio oazės aplinką, paragaudami paprastų, bet gardžių valgių, pasėdėdami prie šniokščiančio fontanėlio ar raibuliuojančio tvenkinio, atsipūsdami ant tvirto ir dailaus suolo, klausydamiesi karuselėse bei atrakcionuose aidinčio vaikų juoko, grožėdamiesi subtiliai prižiūrėta žaluma. Smagaus pasibuvimo!
tags: #bernardinu #sodas #sugamour #vaiku #kampelis
