Nutraukus santuoką arba tėvams nutarus gyventi atskirai, kyla klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Jei tėvai sutaria ir nėra aplinkybių, galinčių sukelti vaiko teisių pažeidimų, bendravimo tvarka nustatoma tėvų susitarimu. Tačiau, esant konfliktiškiems santykiams, vaiko nenorui ar negalėjimui bendrauti su vienu iš tėvų, arba jei toks bendravimas gali pažeisti vaiko interesus, būtinas oficialus bendravimo tvarkos nustatymas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo pagrindinius principus, į kuriuos teismai turi atsižvelgti nustatydami ir kontroliuodami bendravimo su vaiku tvarką:
- Abu tėvai bendradarbiauja tarpusavyje ir su vaiku, spręsdami auklėjimo klausimus.
- Jei tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas, aktyviai ginantis vaiko teises ir interesus.
- Atskirai gyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui dalis, kurią valstybė privalo ginti.
- Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti įgyvendinimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius, amžių ir norus.
- Tėvų teisė bendrauti su vaiku yra asmeninio pobūdžio, ją galima įgyvendinti, kai kitas tėvas netrukdo, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, vykdomas vaiko interesais.
- Teismo sprendimo tikslas - užtikrinti realų vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, todėl svarbus abiejų šalių bendradarbiavimas.
- Vaiko kompetencija priimti sprendimą atsisakyti bendrauti didėja su amžiumi ir branda.
Teismų praktikoje akcentuojami šie principai:
- Bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus ir saugų, tiesioginį ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu.
- Teismas gali taikyti sankcijas už nustatytos tvarkos nevykdymą.
- Jei tiesioginis bendravimas neatitinka vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis ryšys.
- Teismas vertina vaiko interesus ilgesnėje perspektyvoje ir siekia nustatyti realiai įgyvendinamą tvarką, analizuodamas priežastis, dėl kurių vaikas nenori bendrauti.
- Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir jo prigimtinio intereso palaikyti ryšį su tėvu.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas reikalauja atsižvelgti į daugybę aspektų, tokių kaip vaiko amžius, tėvų užimtumas, gyvenimo sąlygos, vaiko būreliai, atostogos ir šventės. Svarbu aiškiai apibrėžti konkrečias dienas ir laiką, kada vaikas praleidžia laiką su skyrium gyvenančiu tėvu. Kūdikio ar silpno ryšio atveju gali būti nustatomos trumpesnės valandos, palaipsniui ilgėjančios, o vaikui paaugus - dažnesni ir ilgesni susitikimai.
Papildomai numatoma:
- Laikas, kurį skyrium gyvenantis tėvas gali praleisti su vaiku per savo atostogas, įskaitant keliones į užsienį.
- Kaip bus leidžiamos religinės ir valstybinės šventės (pvz., lyginiais ar nelyginiais metais).
- Ypatingos dienos, kaip tėvo ar motinos gimtadieniai, kada bendravimo grafikas gali būti pakeistas.
- Vaiko gimtadienio šventimo tvarka.
- Terminai, per kuriuos reikia perspėti apie planuojamą vaiko paėmimą.
- Bendravimo laikas elektroninėmis ryšio priemonėmis, ypač keliaujant ar sergant.
- Bendravimo tvarka vaiko ligos atveju, įskaitant galimybę tėvams pakaitomis pasiimti nedarbingumo pažymėjimą.
Populiarėja ir "50:50 procentų laiko" modelis, kai vaikas su kiekvienu tėvu praleidžia po savaitę. Nors tėvai gali susitarti nemokėti išlaikymo, įstatymas numato, kad jis mokamas vaikui išlaikyti, todėl dažnai išlieka bent simbolinė suma.
Bendravimo tvarka gali būti keičiama, jei pasikeičia aplinkybės (darbas, šeimos padėtis, gyvenamoji vieta). Jei tėvai nesusitaria, tvarka keičiama teismo sprendimu. Teismo sprendimai yra privalomi, o jų nevykdymas gali užtraukti sankcijas, įskaitant baudas ar net tėvų valdžios apribojimą.
Ginčuose dėl bendravimo su vaiku taikoma privalomoji mediacija - taikus ginčų sprendimo būdas, padedantis rasti geriausią sprendimą ir užbaigti procesą taikos sutartimi.
Nustatant bendravimo tvarką, svarbiausia paisyti vaiko interesų ir poreikių. Vaiko nuomonė yra svarbi, bet ne visada lemianti. Bendravimo teisės gali būti ribojamos, jei tai kelia grėsmę vaiko sveikatai, vystymuisi ar saugumui (pvz., dėl smurto, priklausomybių). Teismas gali apriboti bendravimą, jei toks kontaktas pakenktų vaiko interesams.
Tėvų pareiga ir teisė auklėti vaikus išlieka nepakitusi, net ir nutraukus santuoką. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, turi užtikrinti ir vaiko teisę bendrauti su kitu tėvu. Bendravimo tvarkos tikslas - užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustųsi jiems vienodai svarbus.
Jei tėvai negali susitarti dėl bendravimo tvarkos, teismas nustato jos naudojimo tvarką. Tėvams svarbu suprasti, kad jie turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, tinkamai įgyvendinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Alternatyvūs bendravimo būdai (telefonu, laiškais, internetu) gali būti taikomi, jei tiesioginis ir pastovus bendravimas neįmanomas.
Svarbiausia, kad nustatyta bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus ir užtikrintų jo visapusišką raidą, meilę ir supratimą iš abiejų tėvų.
tags: #bendravimo #su #vaiku #ypatumai
