Bendravimas su vaikais yra vienas svarbiausių tėvystės aspektų, turintis didžiulę įtaką vaiko raidai, jo emocinei gerovei ir socialiniams įgūdžiams. Tai procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir nuolatinio tobulėjimo. Tinkamas bendravimas padeda vaikui jaustis saugiam, mylimam ir vertinamam, ugdo pasitikėjimą savimi ir skatina sveikus tarpusavio santykius.
Saugi, vaiko poreikius atitinkanti erdvė, skirta bendrauti su tėvais, ypač gyvenančiais skyrium, yra svarbi išeitis, palengvinanti šią problemą. Išmanios bendratėvystės centre su specialisto priežiūra tokia erdvė gali būti sukuriama.
Svarbūs aspektai bendraujant su tėvais, gyvenančiais skyrium
Kai vaikas bendrauja su vienu iš tėvų, gyvenančiu skyrium, su specialisto priežiūra, svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių aspektų, užtikrinančių saugumą ir gerovę:
- Aiškios ribos ir lūkesčiai: Ribos turėtų būti aiškiai aptartos prieš bendravimą ir, jeigu reikia, primintos viso bendravimo metu. Pavyzdžiui, bendravime dalyvaujantiems tėvams reikėtų priminti, kad jie turi bendrauti pagarbiai ir nekonfliktiškai. Tai užtikrina vaiko saugumą.
- Specialisto vaidmuo: Bendravimą stebintis specialistas turi nesikišti į vaiko ir tėvo bendravimą, bet užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus tiek fiziškai, tiek emociškai. Specialistas gali patarti ir padėti užtikrinti, kad pokalbis išliktų pagarbus ir produktyvus. Pavyzdžiui, specialistas gali padėti tėvui suprasti vaiko poreikį tuo momentu, o vaikui - išreikšti savo jausmus ar susitvarkyti su stresu.
- Emocinis saugumas: Vaikai turi jaustis saugūs ir palaikomi. Vienas iš tėvų, bendraudamas su vaiku, turėtų vengti kaltinti ar kritikuoti kitą tėvą vaiko akivaizdoje, nes tai gali sukelti emocinę žalą.
- Amžių atitinkantis bendravimas: Erdvė ir bendravimas turėtų atitikti vaiko amžių, brandą ir gebėjimą suvokti situaciją.
Produktyvų bendravimą daug lemia ir specialisto turimi įgūdžiai bei įrankiai. Mūsų organizuojamų mokymų „Pagalbos skyriumi gyvenantiems tėvams programa: tėvų emocijos, vaikų poreikiai, bendratėvystės planas“ dalinamės patirtimi ir įrankiais, organizuojant vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų saugioje vaikui draugiškoje aplinkoje. Mokymų metu dėstomi metodai ir įrankiai sukurti bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės organizacija, turinčia ilgametę patirtį šioje srityje.
Bendravimo meno ištakos: Harvardo universiteto įžvalgos
JAV mokslininkai iš Harvardo universiteto tvirtina nustatę, kas yra svarbiausia auklėjime, kad vaikas išmoktų bendravimo meno.
- Pagarbus elgesys su vaikais: Vaikai geriausiai išmoksta įsijausti į kitą žmogų ir pagarbos, kai su jais pačiais pagarbiai elgiamasi. Bendri išgyvenimai ar nuoširdūs pokalbiai sustiprina ryšį. Domėkitės vaiko mintimis, jausmais ir išgyvenimais. Prakalbinti atžalą padės kasdieniai klausimai: „Kas gero buvo šiandien? Kas tau nelabai patiko? Ar šiandien kas nors tau padarė ką nors malonaus?“
- Užuojautos ir supratimo ugdymas: Suteikite vaikui galimybių mokytis užuojautos ir kito žmogaus supratimo. Vaikai turi išmokti rūpintis kitais ir įsijungti į kolektyvą. To jie išmoksta bendraudami su žmonėmis, kuriuos mato kasdien, pavyzdžiui, padėdami tėvams dengti stalą, klasės draugui spręsti uždavinį, nuvalydami lentą prieš pamokas.
- Atsakomybės perleidimas: Vaikai gali prisidėti prie buities darbų ar padėti artimiems giminaičiams. Taip jie išmoksta įsijungti į visuomenę.
- Dėkingumo reiškimas: Skatinkite savo vaiką reikšti dėkingumą ir pripažinimą. Tai galima įtraukti į tradicinius ritualus prieš gulantis arba vakarieniaujant. Tai padės vaikui išmokti sąmoningai atspindėti tai, ką jūs vertinate kituose.
- Teisybės ir neteisybės aptarimas: Bus labai naudinga kalbėtis su vaiku apie kitų žmonių elgesį, aptarti situacijas iš kasdieninės aplinkos ar matytas per TV žinias.
- Tėvų pavyzdys: Vaikai įsisavina vertybių sistemą ir elgseną pirmiausia stebėdami ir mėgdžiodami tėvus bei kitus suaugusiuosius. Harvardo universiteto mokslininkai pataria patiems stengtis elgtis su kitais žmonėmis garbingai ir taktiškai. Taikiai spręskite konfliktus ir nesusipratimus. Įsitraukite į visuomeninį darbą.
Kaip ugdyti bendravimo įgūdžius?
Vaikai, turintys bendravimo sunkumų, gali iš viso nenorėti bendrauti, tačiau suaugusieji turėtų skatinti savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Važiuodami automobiliu kalbėkitės, kur važiuojate, ką matote aplinkui. Gamindami valgį - pasakokite, ką ir kaip darote, kokį patiekalą gaminate. Išmokinkite vaiką kuo daugiau frazių ar žodžių, kuriais jis gali pradėti pokalbį su kitais. Skatinkite vaiką apibūdinti savo dieną tiek detaliai, kiek jam pavyksta. Paklauskite: „Kas šiandien buvo blogiausio ir geriausio mokykloje?“. Tai padeda prisiminti ir atkurti dienos nuoseklumą. Kai kuriems vaikams tai gali būti sudėtingiau, bet padėkite jiems, papasakodami apie savo dienos įvykius: „Šiandien buvau parduotuvėje, spėk, kokių vaisių radau?“.
Svarbu mokytis klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius. Kai vaikas jums ką nors pasakoja, pakartokite dalį to, ką išgirdote ir užduokite klausimą: „Oho, panašu, tam kūrybiniam darbui tau prireikė nemažai kantrybės. Kaip manai, kokį kitą darbą tau būtų smagu atlikti?“
Kalbėkite apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pavyzdžiui, bendravimas su kitais vaikais laukiant autobuso ar prie pietų stalo. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis (jūs esate jūsų vaikas, o vaikas yra bendraamžis), scenarijus, pokalbių temas.
Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą, pvz.: galite pasakyti „sukryžiuoju rankas, kai jaučiuosi piktas“; arba „kai nusuki akis, jaučiuosi negerbiamas“.
Po ilgos, sunkios dienos gali būti sunku sugalvoti, ką galėtumėte aptarti su savo vaiku. Pasirašykite keletą pokalbio pradžios sakinių, kuriuos galėtumėte panaudoti ir išbandykite juos. Pvz.: „Ką šiandien juokingiausio matei mokykloje?“; „Man atrodo mūsų mašinai reikia valymo. Ar važiuojame į plovyklą ar patys ją išplauname? Svarbu ne turinys, bet skaitymas kartu su savo vaiku. Galite paeiliui paskaityti vienas kitam, ar aptarti paveikslėlius, siužetus bei veikėjus. Išbandykite pokalbio praktikavimą per žaidimą. Pvz.: pasiimkite kamuolį ir meskite kamuolį vaikui bei užduokite klausimą: „Kaip mokykla?“. Vaikas turi sugauti kamuolį, atsakyti bei pats užduoti klausimą: „Gerai, o kaip tau darbas?“. Tikslas yra jūsų vaikui jaustis jaukiai vedant pokalbį.
Teiraukitės savo vaiko nuomonės aktualiomis temomis, pvz.: „Ką manai apie šitą situaciją?“. Tai padeda vaikui jaustis svarbiu bei reikšmingu ir ugdyti savo teigiamą pasitikėjimą savimi, taip pat praktikuoti bendravimą su kitais, savo nuomonės išreiškimo bei kito išklausymą.
Kai kuriems vaikams paprasčiau kalbėtis su kitais žmonėmis, jei jie turi galimybę apgalvoti savo mintis. Rašyti dienoraštį ar vesti kiekvienos dienos žurnalą gali būti puiki pagalbos priemonė. Šis procesas padėtų vaikui lengviau formuoti savo mintis, išreikšti jausmus.
Pasakų galia bendravime
Pasakų skaitymas ar sekimas yra bene viena svarbiausių bendravimo formų. Tai svarbi priemonė vaiko asmenybės formavimuisi. Ji vysto smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę, kalbinius įgūdžius, leidžia suprasti emocijų pasaulį, bendravimo mechanizmus. Pasakos įvairiapusiškai veikia vaiko raidą, nes jos ugdo, auklėja ir moko. Klausydamas pasakos, vaikas mokosi pats sukurti situacijas ir įvykius. Tai vaikui padeda suprasti lyginant realų gyvenimą ir pasakas. Vystosi vaiko mąstymas, vaikas pasakų herojų pagalba mokosi numatyti ir daryti išvadas.
Tačiau labiausiai pasakos prisideda prie vaiko emocinio pasaulio sferos, ryšio užmezgimo su tėvais. Mama, sekanti ar skaitanti pasaką, yra šalia vaiko. Taip jis gauna labai svarbų fizinį kontaktą - jaučia mamą, jos šilumą, artumą. Mama jį kartas nuo karto paglosto, apkabina, prisiliečia. Tokiu būdu atžala jaučiasi saugi ir mylima - mamos priimta. Bet pats svarbiausias pasakų sekimo ar skaitymo komponentas, kuris ir yra bendravimo pagrindas, tai emocinis ryšys su vaiku - emocijų išraiška, įvardinimas, nagrinėjimas ir jų įvertinimas.
Sekant pasaką mama ir vaikas yra jausminiame ryšyje. Jie kartu užjaučia nuskriaustuosius, kartu nerimauja, kai herojus kovoja su likimo iššūkiais, kartu džiaugiasi jo laimėjimais. Toks bendravimas su vaiku sustiprina vaiko vertybes. Motina paaiškina, kas yra gėris, darbštumas, didvyriškumas, gobšumas, tinginystė, teisingumas. Pasakų pagalba vaikas susipažįsta su savo ir kitų žmonių vidiniu pasauliu. Sekant ar skaitant pasakas, tėvai padeda vaikui išmokti savikontrolės, išreikšti savo norus, siekti tikslų ir kontroliuoti savo elgesį. Taip formuojasi vaiko gebėjimas įvertinti savo ir kitų elgesį.
Pradėti sekti pasakas reikia jau nuo pirmųjų dienų. Iš pradžių mamos, supdamos vaikelį, jam dainuoja, seka liaudies pasakas. Vėliau galima kartu žiūrėti piešinukus knygelėse ir kurti pasakas apie juos. Dar vėliau - skaityti ar pasakoti ne tik pasakas iš knygų, bet ir kurti savo. Ypač vaikučiai mėgsta, kai mamytė ar tėtis seka (kuria) pasakas, kurių pagrindinis veikėjas yra pats vaikas.
Darželio vaidmuo vaiko socializacijoje
Darželis - tai vieta, kur vaikas mokosi būti socialinėje aplinkoje. Čia jis išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis, bendravimo normų ir taisyklių grupėje. Darželyje vaikas priverstas mąstyti, atlikti nurodymus, prisitaikyti prie aplinkos ir parodyti save bei savo gebėjimus. Čia juo rūpinasi, su juo bendrauja, moko. Niekas negali paneigti darželio auklėjimo svarbos. Kvalifikuota darželio edukacija - tai vaiko raidos pagrindas. Nuo to, ką vaikas išmoks darželyje, priklausys jo tolimesnis mokymasis. Taigi palikti vaiką namuose tikrai yra neprotinga ir tai jam naudos neduoda.
Tačiau darželio edukacija yra tik sudedamoji vaiko raidos dalis. Į darželio terpę vaikas atneša savo individualias vertybes, elgesio taisykles, tik jam būdingas emocijas. Vaikas turėtų ateiti kaip gebantis save kontroliuoti, mokantis bendrauti, pajėgus išreikšti emocijas. Tik tuomet darželio edukacija bus veiksminga ir vaikas galės toliau vystyti savo asmenybę.
Mokslininkai teigia, jog geriausia leisti vaiką į darželį nuo trejų metų. Iki to laiko vyksta vaiko pasaulio pažinimas - formuojasi vaiko saugus prieraišumas, kurio kokybė visapusiškai priklauso nuo bendravimo su tėvais. Vaikai, su kuriais tėvai nuo pat gimimo labai glaudžiai, nuoširdžiai bendrauja, labiau pasitiki savimi, moka atlikti sudėtingas užduotis, yra aktyvūs, geranoriški, geriau vertina save ir sutaria su kitais, veiksmingiau prisitaiko prie socialinės aplinkos ir turi mažiau elgesio problemų, gali konstruktyviai susidoroti su stresu. Tokie vaikai gerai prisitaiko darželyje, kurio edukacija vertingai papildo jų auklėjimą, vystymąsi, ugdymą ir plečia asmenybės ribas.
Kokybė svarbiau nei kiekybė: bendravimo laikas su vaikais
Tėvai dažnai daug dirba ir negali visa laika bendrauti su savo vaikais. Mūsų gyvenimo tempas pastaruoju metu yra labai spartus: tėvai daug dirba, stengdamiesi išlaikyti kuo geresnį šeimos gyvenimo lygį. Suprantama, tenka daug ką paaukoti. Čia nukenčia ir bendravimui su vaiku skirtas laikas, ir paties bendravimo kokybė. Juk grįžus namo norisi pailsėti, atsiriboti nuo darbinių problemų, rūpesčių. Ką mes darome? Dažniausiai įsijungiame televizorių, o vaikai zuja aplinkui, reikalauja dėmesio.
Svarbu suprasti, kad bendravime su vaiku svarbu ne kiekybė, o kokybė. Vaikas pasijaus mylimas, svarbus, kai sulauks tėvelių skambučių dienos bėgyje, kuomet išgirs ne tik klausimą, kokį pažymį šiandien gavo mokykloje, o taip pat kada tėvai pasiteiraus jo, kaip jis jaučiasi, kas svarbaus šiandien įvyko ir baigiant pokalbį pasakys stebuklingus žodžius: „Aš tave labai myliu, tu man labai svarbus“.
Nėra būtina grįžus vakare namo visą laiką skirti tik vaikams, apleidžiant save. Vaikui galima aiškiai pasakyti, jog mamytė ar tėvelis labai pavargo ir nori dabar valandėlę skirti poilsio sau. Su vaiku galima susitarti, kad prieš einant jam miegoti, valandą skirsite pokalbiams apie dienos įvykius, svarbiausius dalykus, pasakų skaitymui.
Taip pat svarbu įtraukti vaikus į namų ruošos darbus. Juk kartu atliekami darbai suartina. Pavyzdžiui, ruošti kartu vakarienę ir bendrauti, dalintis dienos įspūdžiais. Vaikas pasijaus svarbiu, įvertintu, reikalingu, ugdysis jo tiek bendravimo, tiek namų ruošos darbų atlikimo įgūdžiai. Juk tėvai ir vaikai gali vieni kitiems padėti.
Bendravime svarbu pagarba vienas kitam, atvirumas, sąžiningumas, gebėjimas spręsti problemas kartu, kuomet akcentuojame „mes“, o ne „aš“.
Nebendravimo pasekmės
Ankstyvieji vaiko santykiai su artimiausiais žmonėmis turi daug lemiančių pasekmių vaiko raidai. Daugelis užsienio tyrėjų yra nustatę, jog tėvų nuoširdus, pagarbus bendravimas, užtikrinantis vaikui saugumo jausmą, glaudžiai siejasi su teigiamomis ir stabiliomis vaiko emocijomis, pasitikėjimu, savęs nenuvertinimu, gebėjimu bendrauti su šeimos nariais ir bendraamžiais, doru elgesiu.
Vaikai, kurie pasaulį supranta, kaip nesaugų ir keliantį grėsmę jų egzistavimui, pasižymi ryškiomis elgesio problemomis, t. y. jie nesilaiko bendrų susitarimų, pažeidžia nustatytas elgesio taisykles, prastai mokosi, jų elgesys yra agresyvus, jie dažnai mušasi, anksti pradeda rūkyti, išbando alkoholio, narkotikų poveikį ar net įninka į juos. Taip pat nukenčia ir vaiko emocinis stabilumas, pradeda dažnai keistis nuotaikos, atsiranda įvairių dalykų vengimas, nenoras atlikti tam tikrų darbų, dalyvauti gyvenimo įvykiuose… Vaikai, jaučiantys tikro bendravimo su tėvais stoką, buriasi į grupuotes, jų apranga, išvaizda įgauna tam tikrą, ryškiai išsiskiriantį, stilių. Tokiu būdu jie bando mums pranešti, apie save, kad jie nori būti suprasti, priimti, mylimi.
Laiku neatkreiptas dėmesys į šias problemas gali atsiliepti vaikų mokymuisi, tarpusavio santykiams su bendraamžiais bei tėvais, gyvenimo įgūdžių formavimuisi, o taip pat lemti sunkumus vėlesniame gyvenime.
Bendravimo tvarka ir jos įgyvendinimas
Bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški. Tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas (LR civilinio kodekso 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimo taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo.
Sankcija už teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas.
Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogi tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs.
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Tokia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma („50:50 procentų laiko“) gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl bendravimo tvarkos.
Kai tėvams nepavyksta tarpusavyje susitarti, gali padėti mediacija. Tėvams nesusitarus galima kreiptis į teismą, tačiau prieš šį žingsnį yra nustatyta privaloma tvarka bandyti susitarti mediacijos keliu.
Bendravimas su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių
Žmonės su apribotais kalbiniais gebėjimais arba apskritai negalintys kalbėti jaučia tokį patį bendravimo poreikį, kaip ir visi mes. Toliau pateikiami patarimai, sudaryti remiantis tėvų, auginančių vaikus su specialiaisiais poreikiais, patirtimi.
- Neverbaliniai ženklai: Kiekvieną neverbalinį kreipinį laikykite bendravimo ženklu ir stenkitės išsiaiškinti, ką vaikas stengiasi jums pasakyti. Jeigu žiūrėti tiesiai į akis žmogui yra per sunku, bandykite naudoti veidrodžius.
- Alternatyvūs pasirinkimai: Kai kažkuo užsiimate kartu su savo nekalbančiu vaiku, sakykite jam „Nori X“ (patapšnodama per tam tikrą daiktą), „ar nori Y“ (rodydama į kitą daiktą). Tada jis pasirenka. Šis būdas plačiai naudojamas ne tik pasirinkimams.
- Savęs išraiškos galimybės: Leiskite vaikui šokti, muzikuoti, piešti, spalvinti, teplioti, žaisti su audiniais, mušti bugnus, barškinti marakasais - ir prisijunkite. Nesivaržykite prigulti kartu ant kilimo ir pažvelgti į pasaulį iš tokio taško.
- Akių kontaktas ir koncentracija: Žmonės su Aspergerio sindromu dažnai vengia akių kontakto, nes tai leidžia jiems susikoncentruoti į tai, ką žmogus sako. Jiems sudėtinga tuo pačiu metu apdoroti verbalinę informaciją ir skaityti veido išraišką.
- Žaislai ir augintiniai: Dažnai vaikai su autizmo spektro sutrikimais nebendrauja su kitais žmonėmis ir nepalaiko akių kontakto. Tačiau jie gali bendrauti (ir netgi kalbėti) su lėlėmis arba net augintiniais. Kai kurie vaikai patiria malonumą nuo dainavimo ir gali kuo puikiausiai dainuoti, nepaisant sutrikusios verbalinės komunikacijos. Tegul tos stipriosios pusės padeda jūsų sąveikai su vaiku.
- Socialinės istorijos ir iliustracijos: Kurkite socialines istorijas pasinaudodami vaiko piešiniais ir iliustracijomis. Daugelį simbolių ir daiktų paveiksliukų galite rasti Microsoft Office, ir lengvai sukurti jūsų asmeninius pasakojimus. Nufotografuokite mėgstamiausius žaislus, šeimos narius, kai kuriuos daiktus - pvz. puodelį, sausainį ir pan. Pradžiai išsirinkite objektus, kuriais bus lengviausia vaiką motyvuoti. Atspausdinkite ir įlaminuokite atviruko dydžio korteles. Vienu metu leiskite rinktis iš ne daugiau kaip trijų kortelių, padrąsinkite jas liesti ir rodyti į jas. Taip pat gali būti naudinga kitą kortelės pusę pažymėti atitinkamu ženklu, kaip užuominą.
- Komunikacija per nuotraukas ir simbolius: Kortelėje pavaizduokite staigmenos ženklą (arba šauktuką) ir „DĖMESIO! Mes einame į x, y, z“ (mėgstamiausią vaiko vietą). Nepamirškite efektyviai išnaudoti savo mobilųjį telefoną - tai puikus būdas, leidžiantis komunikuoti per nuotraukas. Makaton ženklų kalba, simboliai yra puikus būdas, leidžiantis žmonėms su giliais mokymosi sutrikimais ir/arba kitais sensoriniais sutrikimais suprasti aplinkinį pasaulį. Naudokite simbolius, pažymėdami veiklą, kurioje jie dalyvauja, pvz. šakutė reikškia pietus, rankšluostis - kad laikas praustis.
- Komunikacijos programėlės ir priemonės: Jeigu jums reikia pagalbos bendraujant su savo vaiku ir lavinant jo socialinius įgūdžius, išbandykite specialias programėles. Kai kurie vaikai gali išmokti pasirinkti rodydami į simbolį ar žodį komunikacijos knygutėje ar schemoje. Galbūt jie galės parodyti ranka ar pirštu, arba žvilgsniu, ar net galvos judesiu.
- Komunikacijos apyrankės: Bendravimo apyrankės - rankos su žalia apyranke judesys/pakėlimas/pamojavimas reiškia “taip”, su raudona apyranke - “ne”. Taip visiems pasidaro žymiai lengviau suprasti.
- Asmeninių nuotraukų kolekcijos: Augintiems vaikams su negalia siūlomos galimybės sukurti jiems asmeninių nuotraukų kolekciją. Asmeninių nuotraukų kolekcijoje surinktos vaiko nuotraukos, kurios pristato jį kitiems. Tai itin naudinga, kai vaikas turi bendravimo sutrikimų.
