Ankstukas - tai netikėtai anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs ypatingas mažylis, kuris, nors trapus ir toks mažas, jog galėtų tilpti delne, turi be galo didelį norą gyventi. Neišnešiotu naujagimiu vadinamas kūdikis yra gimęs nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės, o jo svoris gali siekti vos 500 gramų. Lietuvoje per metus gimsta apie 1200 ankstukų - tai kas dešimtas kūdikis, kuriam reikalingas ypatingas rūpestis ir priežiūra. Anksčiau laiko gimusio naujagimio daugelis organizmo sistemų yra dar nesubrendusios, tad pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites ar net mėnesius ankstukui gali tekti praleisti Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Anksčiau į šį pasaulį atskubėjusiems kūdikiams tenka įveikti ne vieną gyvybiškai svarbų iššūkį, tačiau profesionali priežiūra, pažangios medicinos priemonės ir tėvelių šiluma padeda ankstukui sustiprėti bei pasivyti savo bendraamžius.
Ankstuko gimimas - kupinas iššūkių laikas tiek mažyliui, tiek ir jo tėveliams, tačiau tiesa ta, jog priešlaikinio gimdymo priežastys yra įvairiausios ir dažnu atveju gali ištikti bet kurią mamą. Neretai priešlaikiniu gimdymu gali virsti ir visiškai normaliai besivystęs nėštumas. Priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti įvairios: sunkios mamos ligos, buvusios iki nėštumo (pvz. inkstų, širdies, endokrininės sistemos ligos), nėštumo metu kilusios komplikacijos (pvz. apsinuodijimas, daugiavaisis nėštumas, vaisiaus vystymosi anomalijos), infekcijos, didelis fizinis ar emocinis krūvis, stresas, depresija, įtempti santykiai šeimoje, motinai ir vaisiaus sveikatai žalingas gyvenimo būdas, taip pat gali turėti įtakos moters amžius (per jaunas arba per vyresnis amžius) ar ankstesni gimdymai.
Kuo ankstukai skiriasi nuo kitų kūdikių?
Anksčiau gimę naujagimiai savo išvaizda skiriasi nuo išnešiotų, laiku gimusių kūdikių. Itin plona ir sausa oda. Ankstuko odelė - itin plona, tarsi permatoma, ir ypatingai jautri bei sausa. Tokiam ankstukui net rankos prisilietimas gali būti skausmingas, tad iki kol odos sluoksnis sutvirtėja, inkubatoriuje yra palaikoma tinkama ankstukui oro drėgmė. Ankstukai taip pat gali turėti prastai išsivysčiusį poodinį riebalų sluoksnį, tad jo odelė būna labiau susiraukšlėjusi. Mažas kūno svoris. Anksčiau laiko gimęs kūdikis gali būti visai nedidukas ir sverti mažiau nei 2,5 kilogramus. Kartais gimęs vaikelis pradeda prarasti svorį dėl džiūstančios odos, iš kurios pasišalina vandens ir druskų perteklius. Neritmiškas kvėpavimas. Ankstukai dažnai susiduria su kvėpavimo sutrikimais dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių. Iki kol naujagimiui pavyks savarankiškai kvėpuoti, medicinos darbuotojai jam suteikia kvėpavimo pagalbą, padeda geriau įsisavinti deguonį. Nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas. Dažnai anksčiau laiko gimę naujagimiai turi neišsivysčiusius čiulpimo ir rijimo refleksus, todėl negali patys valgyti ir jiems reikalinga medikų bei įvairių aparatų pagalba. Visi šie išvardinti požymiai yra įprasti anksčiau gimusiam kūdikiui, tad nereikėtų nerimauti, jog jūsų ankstukas atrodo kitaip negu kiti vaikai.
Koreguotas amžius: kaip skaičiuojamas?
Įprastai ankstuko amžius yra skaičiuojamas dviem būdais - biologinis amžius ir koreguotas amžius. Koreguotas amžius - tai amžius, kokio būtų naujagimis, jei jis būtų gimęs laiku. Koreguotas amžius yra apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio pritrūko iki pilno išnešiojimo. Pavyzdžiui, jei ankstukui yra 5 mėnesiai po gimimo, jis gimė 28 savaičių arba 3 mėnesius prieš laiką, taigi, jo koreguotas amžius bus 2 mėnesiai (5 mėn. biologinis amžius - 3 mėn. iki termino = 2 mėn. koreguotas amžius). Dažnai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius per pirmuosius dvejus metus ir nuo jų beveik niekuo nesiskiria - tuomet koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas. Koreguotas amžius yra skaičiuojamas iki kol kūdikis sulaukia 12-18 mėnesių (tačiau į neišnešiotumą reikėtų atsižvelgti iki 3-ejų metų) - apytikriai šiuo laikotarpiu sveiki neišnešiotukai pasiveja savo bendraamžius ir tolygiai su jais vystosi.
Kaip prižiūrėti neišnešiotą naujagimį?
Anksčiau gimę kūdikiai pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites, o kartais net ir mėnesius praleidžia ligoninėje, tad jiems reikalingas išskirtinis medikų dėmesys. Trapesni, nei laiku gimę naujagimiai, ankstukai narsiai kovoja už savo gyvybę, prižiūrimi atsakingų medicinos darbuotojų. Vis dėlto, išgelbėti ankstukų gyvybes padeda ne tik medikų profesionalumas, bet ir tinkama medicininė įranga.
Medicininė įranga ankstukų priežiūrai
- Inkubatorius. Intensyvios terapijos reikalaujantiems mažyliams inkubatorius tampa pirmąja jų lovyte. Specialioje lovelėje palaikoma ankstukui tinkama temperatūra, nes anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs naujagimis turi nedaug riebalinio audinio ir jam reikia pagalbos reguliuojant kūno temperatūrą.
- Kvėpavimo aparatai. Į šį pasaulį netikėtai atskubėjusiems ankstukams kvėpavimas dažnai tampa pačia sunkiausia užduotimi. Dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių anksčiau gimusiems mažyliams tenka susidurti su daug jėgų atimančiais kvėpavimo sutrikimais ir ligomis. Kvėpavimo aparatai neišnešiotiems naujagimiams teikia nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose ir užtikrina neinvazinį pagalbinį kvėpavimą mažyliams. Kai tik naujagimis pradeda sveikti ir išmoksta kvėpuoti savarankiškai, aparatas yra atjungiamas.
- Monitoriai. Pacientų palatose įrengti monitoriai ir centrinė stebėjimo stotis padeda gydytojams bei slaugytojams operatyviai sekti anksčiau gimusių ir sergančių naujagimių būklę bei gyvybines funkcijas. Monitoriai nuolat fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius, kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies darbą, tad medicinos darbuotojai jų pagalba gali operatyviai reaguoti į skubius monitorių signalus, taip nedelsiant suteikdamas pagalbą pacientams kritinėse situacijose.
Kada ankstukas gali keliauti namo?
Neišnešiotam naujagimiui sustiprėjus ir sulaukus bent 34-35 savaičių, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Ankstuko būklė stabilizavosi, jei gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24-48 val. gali palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, geba savarankiškai kvėpuoti ir tinkamai tuštintis, gali žįsti arba gerti pieną iš buteliuko. Taip pat, jei naujagimis nuolat stabiliai priauginėja svorio, nėra jokių sveikatos komplikacijų, kurioms būtų reikalingas gydymas.
Grįžus namo: svarbiausi patarimai
Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereiktų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės. Svarbu įspėti lankytojus neatvykti, jei sirguliuoja, kad neužkrėstų mažylio, taip pat patariama apriboti lankytojų skaičių šaltojo sezono metu, siaučiant gripui, peršalimams ir kitoms ligoms.
Ankstuko tėvams bei šeimos nariams rekomenduojama be reikalo nesilankyti dideliuose prekybos centruose, viešose vietose, kur susiburia daug žmonių, vengti nebūtinųjų kontaktų. Siekiant apsaugoti trapią anksčiau gimusių naujagimių sveikatą, svarbu namuose palaikyti švarią aplinką - dažnai sterilizuoti čiulptukus, buteliukus, pientraukį - užkirsti bet kokią galimybę užsikrėsti infekcijomis.
Maitinimas ir miegas
Kaip ir suaugusiajam, taip ir ankstukui - maistas bei miegas yra gyvybiškai svarbūs gerai sveikatai palaikyti. Vos gimę naujagimiai miega nuo 16 iki 18 val. per dieną, o ankstukai netgi dar ilgiau, tad parsivežus mažylį namo, svarbu užtikrinti ramią aplinką, kurioje jis galėtų pasisemti jėgų miego metu. Anksčiau gimę naujagimiai turi maitintis dažniau, bet po mažiau - maždaug 8-10 kartų per dieną. Mamos pienas suteikia jiems reikalingų jėgų sutvirtėti ir energijos svarbiausioms organizmo funkcijoms atlikti. Ankstukams mamos pienas - gyvybiškai svarbus ir padedantis mažyliams greičiau užaugti. Pagimdžiusios mamos krūtys gamins priešlaikinį pieną, kuris yra specialiai pritaikytas jos anksčiau gimusiam vaikeliui maitinti. Šiame piene yra daugiau baltymų negu išnešioto kūdikio motinos piene, jis turi antiinfekcinių savybių. Jeigu kūdikis gimė iki 30-32 savaičių, jis dar negali žįsti ir turi būti maitinamas per zondą, tačiau bet koks jo motinos pieno kiekis jam bus labai naudingas. Mamai vertėtų pradėti reguliariai ištraukti savo pieną kaip įmanoma anksčiau. Medicinos darbuotojai pataria jau per pirmąsias 6 val. po gimdymo nusitraukti priešpienio - tai paskatins pieno gamybą ir padidins sėkmingo žindymo galimybes.
Maudynės ir lauko procedūros
Ankstukų odelė būna išsausėjusi, tad sugrįžus į namus, ateis laikas ir pirmosioms maudynėms - rekomenduojama maudytis 2-3 kartus per savaitę. Prie vandens ankstuką reiktų pratinti palengva - pirmiausia pamerkti pėdutes, vandeniu apšlakstyti kitas kūnelio dalis, stebėti vaiko reakciją į vandenį. Prausimo metu naudokite drungną vandenį, suvilgytą marlės arba vatos gabalėlį. Atkreipkite dėmesį vietas už ausyčių, raukšleles, kumštukus, vietas, kur odelė sausesnė. Pirmųjų maudynių metu muilas nėra būtinas - pakaks kūdikį pripratinti prie vandens, tačiau kitų maudynių metu į procesą pristatykite ir muilą. Muilą reiktų rinktis skirtą vaikams, be kvapiklių ar cheminių priedų, nesausinančio odos. Po maudynių mažylį susukite į švelnų rankšluostį, kuris gerai sugeria vandenį. Pirmosios maudynės neturi būti ilgos - užteks vos keleto minučių.
Į lauką su kūdikiu galima išeiti jau pirmosiomis dienomis grįžus į namus. Pirmieji kartai gali būti visai neilgi ir trukti iki 10 minučių. Vasarą svarbiausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir į lauką naujagimio nevežti kaitriausiu dienos metu - tarp 11 ir 15 val. Žiemą nepatariama eiti į lauką esant labai žemai temperatūrai. Atkreipkite dėmesį ir į vėjuotumą bei vadinamąją jutiminę temperatūrą.
Sveikatos priežiūra ir vizitai pas gydytojus
Nors galiausiai grįžus su ankstuku namo iš ligoninės, norisi daugiau niekada į ją nebesugrįžti, tačiau, kad mažylis augtų sveikas ir stiprus, pas gydytojus dar teks apsilankyti. Prieš išvykstant iš ligoninės, šeimai dažniausiai į rankas būna įduodamas tolesnių vizitų pas specialistus planas. Su ankstuku sugrįžus namo, jo sveikata toliau rūpinsis šeimos gydytojas arba pediatras. Pas juos prisirašyti turite per 3 dienas nuo grįžimo namo arba tai galite padaryti dar būnant ligoninėje. Prirašyti kūdikį pas šeimos gydytoją gali bet kuris iš tėvų, tam reikalingas vaiko gimimo liudijimas ir savo asmens dokumentas. Mažylį prižiūrintis gydytojas įvertina ankstuko būklę ir nusprendžia, kaip dažnai reikėtų lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ankstuko vystymosi eigoje.
Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės. Kreiptis pas gydytojus reiktų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai. Tokiu atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Visi kūdikiai valstybės lėšomis yra skiepijami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Per pirmąsias 12 gyvenimo valandų ankstukas yra paskiepijamas nuo hepatito B. Skiepijimas nuo tuberkuliozės BCG vakcina anksčiau gimusiems kūdikiams gali būti atidedamas ir atliekamas prieš mažyliui sugrįžtant į namus.
„Kengūravimo“ metodas: svarbus ryšys su tėvais
Vos gimę ankstukai atrodo labai gležni, tad ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ant rankų ir panešioti, tačiau ankstukui prisilietimas yra be galo svarbus ir padeda greičiau užaugti. Kol ankstukas guli inkubatoriuje, medikams leidus, galima atverti langelį ir apglėbti naujagimio galvą ar pėdutes. Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kepure ir kojinėmis) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją. Prie krūtinės priglaustą ankstuką rekomenduojama išlaikyti kuo ilgiau - bent valandą bei tęsti šį metodą sugrįžus namo iš ligoninės.
Tėvų emocinė būklė ir pagalba
Į pasaulį netikėtai atkeliavęs ankstukas su savimi atsineša tikrus emocijų kalnelius kitiems šeimos nariams - palengvėjimą ir džiaugsmą dėl atkeliavusios naujos gyvybės keičia nerimas ir rūpestis dėl ankstuko sveikatos. Ankstuko tėveliai - mažylio energijos šaltinis, tad siekdami, kad jų ankstukas užaugtų sveikas ir greitai pasivytų savo bendraamžius, be galo svarbu, jog ir patys tėveliai nepamirštų pasirūpinti savo fizine ir psichologine būkle. Svarbiausia, nepasiduoti sielvartui ir neužsidaryti savyje nuo visų, o jei sunku išbūti su kilusiomis emocijomis, reikia nebijoti ieškoti pagalbos. Artimieji, draugai, kitos ankstukų susilaukusios mamos - norinčių ištiesti pagalbos ranką ir tiesiog pasikalbėti apie savo jausmus tikrai yra. Socialiniai santykiai yra vienas iš esminių veiksnių, padedantis neprarasti savęs, išreikšti viduje nugulusius jausmus ir atrasti motyvacijos stengtis toliau. Neišnešioti vaikai yra itin jautrūs tėvelių emocijoms, tad jei namuose vyrauja liūdesys, nerimas, įtampa, mažyliui sunkiau augti ramiai ir laimingai. Švęskite mažus pasiekimus ir žinokite, jog nesėkmės irgi praeina. Lietuvoje taip pat yra ne viena emocinės pagalbos linija, kur galite gauti palaikymą ir išsikalbėti. Viena jų - Ankstukų pagalbos linija - asociacijos „Padedu augti“ įsteigta pagalbos linija, kurioje ne vieną ankstuką užauginusios mamos savanorės suteikia emocinę paramą ir atsako į įvairius rūpimus klausimus nežinios kamuojamiems ankstukų ir sergančių mažylių tėveliams. Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite pasikalbėti, Lietuvoje veikia įvairios paramos grupės bei organizacijos, besirūpinančios vaikus auginančių tėvelių sveikata. Kviečiame susipažinti ir prireikus, nebijoti susisiekti: „Padedu augti“, „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Mamos linija“, „Krizių įveikimo centras“, „Vilties linija“ ir kitos.
Dažniausios ankstukų sveikatos problemos
Nors anksčiau pasirodę naujagimiai stipriai kovoja už savo gyvybę, tačiau yra trapūs ir imlesni įvairioms ligoms bei sveikatos iššūkiams. Žemiau išvardintos ligos aplanko ankstukus, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog su jomis teks susidurti ir jūsų mažyliui.
- Kvėpavimo distreso sindromas (RDS). Tai kvėpavimo sutrikimas, pasireiškiantis anksčiau gimusiems kūdikiams dėl nesubrendusių plaučių. Kuo anksčiau gimęs ankstukas, tuo didesnė tikimybė, jog šis sutrikimas pasireikš.
- Apnėja. Tai ilgesnė, 15-20 sekundžių kvėpavimo sutrikimo pauzė. Kvėpavimo apnėjos priežastys anksčiau laiko gimusiems naujagimiams yra kelios - dėl smegenų kvėpavimo centrų nebrandumo, dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba kvėpavimo sistemos patologijos, širdies ir kraujagyslių sistemos patologijų arba kitos, ankstukus kamuojančios ligos - anemija, virškinimo sutrikimai ir kt. Dauguma kūdikių išauga iš šios būklės atėjus laikui palikti ligoninę, tačiau jei namie slaugant ankstuką ištiktų kvėpavimo apnėja, patariama švelniais judesiais patrinti nugarytę, pabudinti kūdikį, patrinti delniukus, pėdutes, ausytes, apipurkšti vėsiu vandeniu.
- Bradikardija. Ankstukų pulsas įprastai siekia 120-160 tvinksnių per minutę, tačiau, kai širdutė sulėtėja iki 100 tvinksnių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šie kvėpavimo sutrikimai gali atsirasti nuo 2 dienų po gimimo ir tęstis iki 2-3 mėnesių. Ją dažniausiai sukelia apnėjos.
- Gelta. Gelta dažnai pasireiškia ne tik ankstukams, bet ir laiku gimusius naujagimius. Ši liga pasireiškia dėl kūdikio kraujyje besikaupiančios cheminės medžiagos, vadinamos bilirubinu. Dėl jo pagelsta naujagimių oda ir akių obuoliai. Įprastai gelta matoma per pirmas 48-72 val. nuo kūdikio gimimo ir praeina po 10-12 dienų, ankstukams gali užtrukti ir kiek ilgiau - iki 3 savaičių. Daugeliu atveju, kūdikių gelta nekelia jokio pavojaus ir nėra taikoma, jeigu bilirubino koncentracija nesiekia kritinės ribos.
- Nekrozinis enterokolitas (NEC). Tai viena sunkesnių ankstukų patiriamų žarnyno ligų. Nekrozinis enterokolitas pasireiškia, nykstant žarnų gleivinei ir išopėjant jų sienelei. Nors tiksli šios ligos priežastis nežinoma, manoma, kad ją sukelia kraujotakos sutrikimas žarnų sienelėse, bakterijų patekimas į jas ir jų dauginimasis. Nustačius nekrozinį enterokolitą, sustabdomas ankstuko maitinimas, į skrandį kišamas zondas, siekiant pašalinti žarnyne besikaupiančias dujas, į veną lašinama maitinamųjų skysčių, pradedama gydyti antibiotikais. Naujagimio būklė stebima, pakartotinai daromos pilvo rentgeno nuotraukos, kraujo tyrimai.
- Atvira arterinė jungtis (PDA). Tai širdies yda, kai jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos po gimimo išlieka atvira, nors turėtų užsiverti. Ši liga naujagimiui pasireiškia širdies ritmo permušimu, pamėlusiais nagais, išbalusia oda, prieširdžių virpėjimu, dusuliu, prastu apetitu, mažėjančia kūno mase.
- Bronchopulmoninė displazija (BPD). Tai lėtinė ankstukų plaučių liga, galinti atsirasti dėl neišsivysčiusių plaučių su paviršiaus aktyvios medžiagos trūkumu. Dėl alveolinės hipoventiliacijos, sutrikusios dujų apykaitos, hipoksemijos ir hiperkapnijos padidėja kvėpavimo darbas bei paryškėja dispnėjos simptomai. Tai gali sukelti plautinę hipertenziją, padidėjusį kvėpavimo takų hiperreaktyvumą, pabloginti plaučių funkciją bei plaučių imuninį atsaką, dėl to didėja infekcijų rizika.
- Sepsis. Tai bakterinė infekcija kraujyje, skirstoma į ankstyvąjį ir vėlyvąjį sepsį. Ankstyvasis naujagimių sepsis vadinama infekcija, pasireiškusi per pirmąsias 72 val. nuo gimimo. Ankstyvąjį naujagimių sepsis sukelia B grupės streptokokas - dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte arba makštyje. Vėlyvasis naujagimių sepsis pasireiškia po 72 val. ir vėliau. Infekcijų simptomai - kintanti kūno temperatūra, apetito stoka, vėmimas, odos spalvos kitimai, atsiranda pirštų galiukų ir lūpų melsvumas, pilkšvas odos atspalvis, padidėja dirglumas, apsunkintas, padažnėjęs kvėpavimas. Sergantiems naujagimiams gydytojai paskiria antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį.
- Cianozė. Tai odos ir gleivinių pamėlynavimas. Atsiranda, kai kraujyje padaugėja redukuoto hemoglobino. Cianozę dažniausiai sukelia kvėpavimo nepakankamumas, širdies ligos, apsinuodijimas nitratais, sulfanilamidais, anilinu, įgimtos širdies ligos, įgimtos patologinės hemoglobino formos. Kartais cianozę sukelti gali ir plaučių uždegimas, astma. Naujagimių cianozė yra pakankamai dažnas ir nepavojingas reiškinys - mažyliai vos gimę dar neturi iki galo susiformavusios kraujotakos sistemos, tad jų delniukai, lūpytės ir pėdutės gali būti šiek tiek pamėlynavusios. Laikui bėgant tai turėtų dingti savaime.
Finansinė parama ir išmokos
Taip. Gimus ankstukui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurios yra skirtos tiek bendrai visoms šeimoms, auginančioms vaikus, tiek ir kompensuoti netektas pajamas dirbusiai mamai ar tėčiui dėl anksčiau pasirodžiusio naujagimio.
- Vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra 133 eurai) suma per mėnesį.
- Vienkartinė išmoka vaikui. Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė 605 eurų dydžio išmoka.
- Motinystės išmoka. Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę neišgyvenusį vaikelį, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, kurios pagimdė suėjus 30 nėštumo savaičių ir vėliau, išmoka mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo.
- Tėvystės išmoka. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių).
