Bendravimas - tai raktas į vaiko pažinimą, ugdymą ir augimą. Mažas vaikas ugdosi ir mokosi kiekvienoje situacijoje, tačiau dažnai tiksliai išsakyti tai, ką išgyvena ir jaučia, būna sudėtingiau dėl riboto žodyno. Todėl reikia laiko ir tėvų supratimo, kad skirtas dėmesys ir geranoriškas pokalbis su mažyliu sudarytų sąlygas pajusti, ką išgyvena vaikas, ir padėti išreikšti savo patirtį bei emocijas žodžiais - būtent bendraudami galime sukurti teigiamą santykį su vaiku. Be to, kai klausysitės vaiko, jis pamatys ir supras, kad jums rūpi ir yra svarbus. Bendravimas padeda stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais, mažylį supančiais aplinkiniais žmonėmis. Per dieną vaikas patiria įvairių įvykių, išgyvena visą spektrą emocijų. Kadangi jis ne visada žino, kaip tai, kas patirta išreikšti, jam reikia tėvų ir aplinkinių pagalbos. Kai klausomės mažylio ir sakome žodžius, apibūdiname, kaip jis jaučiasi, padedame pasijusti geriau. Tokiu būdu ugdomas saugumo jausmas. Jis jaučia, kad tai, ką jis patiria, yra normalu, ir palaipsniui mokosi geriau valdyti savo emocijas, elgesį, vienaip ar kitaip elgtis skirtingose situacijose, pažinti aplinką.

Atviras ir sąžiningas bendravimas su vaiku gali turėti ilgalaikės naudos, nes vaikas įpranta pasakoti ką išgyvena, kaip jaučiasi. Tokie artimi santykiai sudaro prielaidas ateityje pasikalbėti apie svarbius dalykus, vykstančius vaiko gyvenime, taip pat aptarti rūpimus klausimus bet kuriomis rūpimomis temomis.

Kasdieniai patarimai, padedantys vaikams atsiverti

1. Skirkite laiko ir sukurkite pokalbiui palankią aplinką, kad galėtumėte ramiai pasikalbėti. Pasirinkite laiką, kai esate laisvas, ir vietą, kur galėsite netrukdomi kalbėtis. Bendravimas su vaiku bus lengvesnis, jei jis pajus, kad jūs skiriate vaikui visą savo dėmesį. Taigi atsisakykite dvigubų užduočių, pavyzdžiui, neskaitykite elektroninių laiškų ar nedarykite kito pašalinio darbo, kol vaikas su jumis kalba. Jis turėtų jausti, kad skiriate visą dėmesį tik jam ir jo situacijai aptarti.

   

2. Pasirinkite laiką, kai jūsų vaikas galės ir norės kalbėtis. Jūsų mažylis gali nenorėti kalbėtis, jei yra susikoncentravęs į žaidimą ar kitą dominančią veiklą. Po vakarienės ar grįžus iš ugdymo įstaigos dažnai yra tinkamas laikas skirti dėmesio ir pasikalbėti. Svarbu, kad vaikas matytų kalbančiojo akis, žvilgsnį, malonų nusiteikimą, geranorišką šypseną, todėl stenkitės būti jo akių lygyje.

3. Padarykite vaikui ką nors malonaus, kas sukurtų jaukią atmosferą, atpalaiduotų ir paskatintų diskusijas. Kai vaikas kalba, išklausykite jį iki pabaigos. Skirkite visą dėmesį, kad suprastumėte, ką jums sako. Taip pat leiskite įgyvendinti savo idėją, net jei nesutinkate su tuo, ką jis sako. Vėliau galite paaiškinti savo požiūrį.

4. Įsitikinkite, kad suprantate, ką vaikas bando jums pasakyti. Pavyzdžiui, galite performuluoti tai, ką jis sako, savo žodžiais arba užduoti jam klausimų.

5. Jei vaikas išgyvena liūdesį ar nusivylimą, parodykite jam, kad klausotės, žodžiais išreikšdami jo jausmus. Pabandykite apibūdinti tai, ką jis matė: „Sesė paėmė tavo žaislą. Matau, kad tave tai nuliūdino.“ „Ar tu liūdi dėl to, kad mes nėjome į parką dėl lietaus?“ Kai įvardijate jų emocijas, jūsų vaikas jaučiasi paguostas. Jis taip pat palaipsniui mokosi suprasti, ką jaučia.

6. Atkreipkite dėmesį į neverbalinį vaiko elgesį. Savo požiūriu ir veiksmais vaikas siunčia žinutes, kurios gali padėti geriau jį suprasti. Taigi, jei mažylis yra irzlesnis nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad kažkas jį jaudina.

   

7. Jei atrodytų, kad vaikui pokalbis nepatinka, galite pamėginti kalbėtis kartu žaisdami mažylį dominantį žaidimą ar drauge pasivaikščiodami. Venkite kalbėti su vaiku peikdami jį ar apibendrindami situacijas tokiais žodžiais kaip „visada“ arba „niekada“.

8. Atlikite ruošos šeimoje veiklą kartu su vaiku, kalbėkite apie tai, ką darote. Tokios veiklos metu vaikas jausis esąs svarbus asmuo šeimoje. Tuomet jis norės daugiau kalbėtis su jumis.

Tad nepamirškime, kad kalbėjimas padeda vaikui išreikšti susikaupusias emocijas, patirtus dienos įvykius, o nuolatinis bendravimas ugdo įprotį būti atviru kalbant su tėvais bet kuriomis temomis. Toks vaiko atvirumas jūsų atžvilgiu palengvins tiek kasdienybėje, tiek sprendžiant sudėtingesnes situacijas ateityje.

Bendravimas su paaugstančiu vaiku

Nereta tėvų problema, kad jie „nepastebi”, jog vaikas užaugo, ir su septynmečiu ar devynmečiu bendrauja taip, kaip bendraudavo jam būnant kūdikiu. Siūlome išklausyti patarimų, kurie padės rasti bendrą kalbą su vaiku, kuris yra be penkių minučių paauglys.

1. Pradėkite nuo mandagaus tono. Ši taisyklė turi galioti visiems namiškiams. Jei keliate balsą, šaukiate, metas liautis, antraip ir vaikai išmoks kelti balsą. Be to, vaikai negerbia tėvų, kurie ant jų šaukia. Norint atkreipti vaiko dėmesį, tikrai nereikia šaukti. Jei balsą namuose keliate nuolat, pabandykite tai, ką norite vaikui pasakyti svarbaus, ištarti pašnibždomis. Suveikė?

   

2. Stiprinkite ryšį, kad nubrėžus ribą ar kažko paprašius, vaikas noriai paklustų. Kiekvieną dieną raskite laiko pasikalbėti su vaiku apie jam svarbius dalykus. Jei vaikas tariamai labai užsiėmęs, pasisiūlykite padaryti jam pečių masažą ar kartu paklausyti jam patinkančios muzikos. Nesitikėkite, kad būsite vaikui autoritetas, jei jam nepatinka būti su jumis.

3. Susitarkite su vaikais dėl neginčijamų šeimos taisyklių. Jų neturi būti daug, apibrėžkite svarbiausius dalykus. Ir ne mažiau svarbu išklausyti vaikų nuomonę. Taisyklių turi laikytis visi šeimos nariai.

4. Nesistenkite apsaugoti vaiko nuo natūralių padarinių. Jaudindamiesi dėl vaikų dažnai kišamės ir užkertame kelią natūraliai įvykių eigai. Jei vaikas pamiršo atsiklausti leidimo išvykai su klase, jei pamiršo atlikti namų darbus, tegu - tai bus vertinga pamoka ateičiai.

5. Nebauskite per dažnai ir be reikalo. Savidrausmė vystosi, kai vaikas išmoksta kažko atsisakyti dėl to, ko nori labiau. Ko jis nori labiau? Klausyti jūsų ir gerų santykių su jumis. Tad verčiau gerinkite santykius, o ne bauskite. „Jei neparuoši namų darbų, paimsiu tavo mobilųjį telefoną.” Suprantama, mama rūpinasi vaiku, tačiau toks požiūris kenkia vaikui. Pirma, vaikas jaučiasi kontroliuojamas, tad didelė tikimybė, kad ims maištauti prieš jus. Antra, jis neišmoks prisiimti atsakomybės ir kaltins jus. Verčiau pasikalbėkite ir atkreipite dėmesį į svarbius dalykus. „Šį rytą mačiau, kaip skubėjai atlikti matematikos namų darbus. Nesmagu šitaip skubėti, galbūt pasistengtum atlikti namų darbus vakare, kad ryte nereikėtų jausti streso.” Jei padėsite vaikui atkreipti dėmesį, kad neatsakingumas, nepareigingumas turi padarinių, kitą kartą vaikas susimąstys.

6. Išmokykite vaiką ištaisyti savo klaidas. Tai ne bausmė. Tiesiog paklauskite vaiko, galbūt galima kažkaip ištaisyti situaciją. Pavyzdžiui, jei brolis įžeidžia seserį, jis privalo pasistengti pataisyti jų santykius. Jeigu kažką sudaužo, turi sumokėti. Tik nespauskite vaiko, tiesiog leiskite suprasti, kad tai puiki proga ištaisyti klaidą, o mes visada galime imtis veiksmų ir ištaisyti klaidas.

7. Išmokykite vaiką apmąstyti savo poelgius. „Ko siekei šia žinute draugui? Kaip pats jautiesi? Kaip galėtum pasielgti kitą kartą?”

8. Būkite švelnūs, bet tvirti. Vaikas tikrins, ar rimtai kalbate. Nubrėžkite ribas. Pavyzdžiui, būkite namuose tuo metu, kai jis ruošia namų darbus, stebėkite, ar neplepa telefonu su draugais, nežaidžia kompiuteriu.

Bendravimas su vaikais, turinčiais bendravimo sunkumų

Žmonės su apribotais kalbiniais gebėjimais arba apskritai negalintys kalbėti jaučia tokį patį bendravimo poreikį, kaip ir visi mes. Žemiau pateikiami patarimai, sudaryti remiantis tėvų, auginančių vaikus su specialiaisiais poreikiais, patirtimi.

• Bendraukite su savo vaiku. Vaikai, turintys bendravimo sunkumų, gali iš viso nenorėti bendrauti, tačiau suaugusieji turėtų skatinti savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Tai gali padėti vaikui labiau atsiverti ir mažiau bijoti. Važiuodami automobiliu kalbėkitės, kur važiuojate, ką matote aplinkui. Gaminant valgi - pasakokite, ką ir kaip darote, kokį patiekalą gaminate. Išmokinkite vaiką kuo daugiau frazių ar žodžių, kuriais jis gali pradėti pokalbį su kitais. Skatinkite vaiką apibūdinti savo dieną tiek detaliai, kiek jam pavyksta. Paklauskite: „Kas šiandien buvo blogiausio ir geriausio mokykloje?“. Tai padeda prisiminti ir atkurti dienos nuoseklumą. Kai kuriems vaikams tai gali būti sudėtingiau, bet padėkite jiems, papasakodami apie savo dienos įvykius: „Šiandien buvau parduotuvėje, spėk, kokių vaisių radau?“.

• Klausykite ir atliepkite. Bandykite modeliuoti vieną iš svarbiausių pokalbio įgūdžių - klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius. Kai vaikas jums ką nors pasakoja, pakartokite dalį to, ką išgirdote ir užduokite klausimą: „Oho, panašu, tam kūrybiniam darbui tau prireikė nemažai kantrybės. Kaip manai, kokį kitą darbą tau būtų smagu atlikti?“.

  

• Praktikuokite pokalbius su vaiku. Kalbėkitės apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pavyzdžiui, bendravimas su kitais vaikais laukiant autobuso ar prie pietų stalo. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis (jūs esate jūsų vaikas, o vaikas yra bendraamžis), scenarijus, pokalbių temas.

• Aptarkite kūno kalbą. Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą, pvz.: galite pasakyti „sukryžiuoju rankas, kai jaučiuosi piktas“; arba „kai nusuki akis, jaučiuosi negerbiamas“.

• Naudokite vizualinius įrankius. Tai gali būti paveikslėliai, simboliai, socialinės istorijos. Pavyzdžiui, galite sukurti korteles su mėgstamiausiais vaiko žaislais ar veikla, kad jis galėtų pasirinkti, ką nori veikti. Taip pat Makaton ženklų kalba ar simboliai, pažymintys veiklas (pvz., šakutė - pietūs), gali padėti vaikui suprasti aplinkinį pasaulį ir išreikšti save.

• Išnaudokite technologijas. Mobilusis telefonas ar planšetė gali būti puikus įrankis bendravimui per nuotraukas ar specialias programėles. Rodykite filmukus su kalbos dėmesiais, kad informacija būtų lengviau prieinama.

• Skatinkite saviraišką per meną. Leiskite vaikui šokti, muzikuoti, piešti, spalvinti, žaisti su įvairiomis medžiagomis. Prisijunkite prie jo veiklos, parodykite, kad vertinate jo kūrybinius bandymus.

• Naudokite bendravimo apyrankes ar kitus specifinius metodus. Kai kurie vaikai, pvz., turintys Aspergerio sindromą ar sunkų cerebrinį paralyžių, gali vengti akių kontakto arba turėti kitų komunikacijos iššūkių. Bendravimo apyrankės su skirtingomis spalvomis, rodančiomis „taip“ ar „ne“, gali palengvinti supratimą.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir bendravimo metodai turi būti pritaikyti jo poreikiams, amžiui ir gebėjimams. Kantrybė, supratimas ir nuolatinis dėmesys yra svarbiausi elementai kuriant tvirtą ir atvirą ryšį su vaiku.

tags: #bendrauti #su #savo #vaiku #kaip

• Šiuolaikinė vaikų priežiūra
• Daugiafunkcinis staliukas mažyliui
• Kaip išsirinkti vaikišką lovą-mašinėlę
• Kaip atnaujinti gimimo liudijimą
• Svarbiausi pokyčiai 14 nėštumo savaitę