Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos vaikystės dalis, turinti didžiulę įtaką visapusiškai vaiko raidai. Tai ne tik būdas išlaisvinti energiją, bet ir svarbi investicija į ilgalaikę sveikatą, emocinę gerovę ir socialinius įgūdžius. Judėjimas yra būtina sąlyga vaiko organizmui augti ir normaliai vystytis, todėl svarbu suprasti jo reikšmę ir užtikrinti tinkamą fizinio aktyvumo lygį nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Tai bet kokia judėjimo forma - nuo spontaniško žaidimo kieme ir šokinėjimo per balas iki organizuotų sporto užsiėmimų.
Kritika šiuolaikiniams vaikams, kad šie per mažai užsiima fizine veikla, gali turėti pagrindo - vaikų nuo 11 iki 18 m. fizinis pajėgumas prastėja. Kaip teigė Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, silpnas fizinis pajėgumas gali lemti ir širdies kraujagyslių ligas ateityje. Tiesa, patys vaikai dėl to nebūtinai kalti.
Fizinis aktyvumas vaikystėje: nauda ir svarba
Reguliarus fizinis aktyvumas vaikystėje suteikia daugybę privalumų, apimančių fizinę, psichologinę, socialinę ir kognityvinę sferas. Fizinis aktyvumas vaikystėje yra neįkainojama investicija į ateitį, kurios dividendai mokami visą gyvenimą.
Fizinė sveikata
Viena iš svarbiausių fizinio aktyvumo funkcijų - tai fizinės sveikatos palaikymas ir stiprinimas. Judėjimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų jėgą, gerina lankstumą ir koordinaciją. Reguliarūs fiziniai pratimai padeda išlaikyti optimalų kūno svorį, stiprina kaulus ir sąnarius. Tai tiesiogiai mažina riziką susirgti tokiomis lėtinėmis ligomis kaip nutukimas, diabetas, širdies ir kraujagyslių susirgimai bei osteoporozė vėlesniame amžiuje. Fizinis aktyvumas taip pat svarbus kaulų vystymuisi - aktyviai judant kaulai tampa tvirtesni ir tankesni. Raumenų sistemos vystymasis taip pat yra glaudžiai susijęs su judėjimu: nuolat judant raumenys auga, mokosi koordinuotai dirbti, o tai padeda formuoti gerą laikyseną ir išvengti judėjimo aparato problemų. Be to, fizinis aktyvumas stiprina vaikų imunitetą. Tyrimai rodo, kad reguliariai mankštinantys vaikai serga rečiau nei jų pasyvūs bendraamžiai.
Emocinė ir psichinė sveikata
Judėjimas turi tiesioginės įtakos vaikų emocinei būklei. Fizinė veikla skatina endorfinų - natūralių „laimės hormonų“ - išsiskyrimą, todėl vaikai jaučiasi laimingesni, mažiau patiria stresą. Reguliarus aktyvumas mažina nerimo ir depresijos riziką. Fizinis aktyvumas gali padėti vaikams susidoroti su emociniais iššūkiais, nes judėjimas veikia kaip natūralus streso mažinimo būdas. Tai ypač svarbu vaikams, kurie patiria mokyklos stresą arba socialines problemas.
Kognityvinės funkcijos ir mokymasis
Fizinis aktyvumas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Aktyvūs vaikai paprastai pasižymi geresne atmintimi, koncentracija ir problemų sprendimo gebėjimais. Reguliarūs fiziniai pratimai skatina kraujo tekėjimą į smegenis, o tai pagerina jų funkcijas ir gebėjimą apdoroti informaciją. Judėjimas padeda smegenims atlikti sudėtingesnes užduotis, gerina mąstymo greitį ir lankstumą, todėl aktyvūs vaikai dažnai greičiau ir efektyviau sprendžia problemas mokykloje. Tyrimai rodo, kad vaikai, reguliariai sportuojantys, pasiekia geresnių rezultatų mokykloje.
Socialiniai įgūdžiai ir savivertė
Dalyvavimas fizinėse veiklose, ypač komandiniuose žaidimuose, padeda vaikams ugdytis svarbius socialinius įgūdžius. Jie mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir prisitaikyti prie taisyklių. Šie įgūdžiai tampa pagrindu sėkmingoms draugystėms ir santykiams ateityje. Fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie pasitikėjimo savimi ugdymo. Kai vaikas įveikia fizinį iššūkį - išmoksta važiuoti dviračiu, perplaukia baseiną ar įvaldo naują šokio judesį - jis patiria asmeninį pasiekimo jausmą, kuris stiprina jo savivertę. Fizinis aktyvumas leidžia vaikui jaustis gerai apie savo kūną, o tai labai svarbu jų emocinei gerovei. Tai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir mažina įvairių psichologinių sunkumų riziką, tokių kaip kūno nepriėmimas.
Lietuvos vaikų fizinio aktyvumo iššūkiai
LSU profesorius Arūnas Emeljanovas teigia, kad dabartinių 11-18 m. jaunuolių fizinis pajėgumas prastėja. Tyrimas atliktas 2022 m., tačiau tik dabar duomenys buvo išgryninti. Duomenys renkami kas dešimt metų nuo 1992 m. Pavyzdžiui, 1992 m. 16 m. berniukų fizinio pajėgumo koeficientas buvo 9,06. O štai 2022 m. Analogiškai 16 m. mergaičių koeficientas dešimto dešimtmečio pradžioje buvo 5,74. 2022 m. Europos Sąjungoje (ES) veikia vadinamieji Eurofito testai, kuriais vadovaujasi fizinio ugdymo mokytojai. Pavyzdžiui, į Eurofito kriterijus patenka šuolis į tolį, kybojimas ant skersinio, gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ant vienos kojos, ištvermė bėgant šaudykliniu bėgimu 20 m ir t. t.
„Jau stabilizavosi, nebėra tokio kritimo, kaip buvo nuo 2002 m. iki 2012 m. Tada buvo drastiškas pablogėjimas. Dabar truputėlį vis dar prastėja kai kurios fizinės ypatybės, bet, pvz., pusiausvyra gerėja - ji gerėja nuo 1992 m. <...>, o visi kiti arba sustoję, arba likę stabilūs, arba vos prastėja. Drastiškai neblogėja, bet nėra ir ko džiaugtis, nes nėra ir fizinio pajėgumo gerėjimo. Kol kas to nestebime“, - kalbėjo A. Emeljanovas.
Pasak jo, tai kelia nerimą. Pavyzdžiui, šaudyklinis bėgimas atspindi, kaip patvariai veikia širdies kraujagysles. O fizinio pajėgumo rezultatai rodo, kad dabartiniai vaikai yra silpnesni už savo tėvus, kai šie buvo tokio paties amžiaus. „Pasauliniame kontekste dabar vaikų ištvermė yra penkiolika procentų silpnesnė. Lietuvoje, deja, net trečdalio dabartinių vaikų ištvermė prastesnė už jų tėvų, kai šie buvo vaikai. Fizinis pajėgumas yra suprastėjęs dėl to, kad sumenko vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas. „Kiek jie, grubiai tariant, numeta, kiek nubėga, sekundės, laikas, centimetrai. Negana to, nuo 1992 m. tiek mergaičių, tiek berniukų kūno masės indeksas (KMI) didėja. Kitaip tariant, vaikai stambėja.
Visgi, A. Emeljanovas pabrėžė, kad Lietuva šiame kontekste niekuo neišsiskiria nuo viso likusio pasaulio, nes apskritai visuomenė ir vaikai stambėja. „Įsivaizduokite, kiek anksčiau valgydavome namie. <...> Dabar daug pusfabrikačių, daug perkame pusiau paruošto maisto, o ten yra pigūs, žalingi aliejai, skrudinimas, kur daug kalorijų. Maistas, aišku, skanus, pieno kokteiliai ar mėsainiai. Aišku, ir tėvai užimti - „ai, geriau kažką nupirksiu, nei pagaminsiu“. O tai duoda akumuliacinį procesą organizmui - kalorijos kaupiasi ir mažiau judame, daugiau sėdime“, - kalbėjo A. Emeljanovas.
Nepakankamas fizinis aktyvumas, kitaip tariant, fizinis pasyvumas, yra viena aktualiausių vaikų sveikatos problemų. Tai didina nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, nuotaikos ir nerimo sutrikimų riziką. Apskaičiuota, kad pasaulyje fizinis pasyvumas yra pagrindinė priežastis, lemianti apie 21-25 proc. krūties ir gaubtinės žarnos vėžio, 27 proc. diabeto ir apie 30 proc. išeminės širdies ligų atvejų. Higienos instituto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo 2024 m. rodiklių suvestinės-ataskaitos duomenimis, tik 14 % mokinių kasdien, ne pamokų metu, mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių, o praleidžiančių prie ekranų daugiau nei 4 val. dalis yra net 28,2 %.
Šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip:
- Ekranų laikas: Televizija, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės konkuruoja dėl vaikų dėmesio, mažindamos laiką, skiriamą fizinei veiklai.
- Motyvacijos trūkumas: Šiuolaikiniai vaikai dažnai labiau domisi virtualiomis pramogomis nei fizine veikla.
- Užimtas tėvų tvarkaraštis ir mokymosi krūvis: Tai mažina vaikams prieinamo laisvo laiko kiekį.
- Finansiniai apribojimai ir prieinamumo problemos: Ne visos šeimos gali sau leisti mokamas sporto veiklas.
Šie veiksniai prisideda prie sėslaus gyvenimo būdo ir kelia riziką vaikų sveikatai.
Rekomendacijos ir sprendimo būdai
Kaip tvirtino A. Emeljanovas, vien mokykla šios problemos neišspręs, net jei fizinio ugdymo pamokos vyktų kasdien. „45 minutės - kol persirengia, kol paaiškinama, fiziniam aktyvumui lieka 30 minučių. Tėvai turi pasirūpinti, kad jų atžalos lankytų ne tik korepetitorius ar meno būrelius, bet ir sporto, sakė A. Emeljanovas.
Anot profesoriaus, valstybė turi pasirūpinti, kad būtų kuo daugiau neformalaus sportinių ugdymo būrelių - tiek mokykloje, tiek už jos ribų. „Ypač periferijoje. Jeigu vaikai Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje turi pasirinkimą, tai mažesniuose miesteliuose vaikai visiškai neturi ką veikti ir neturi jokios prieigos prie fizinio aktyvumo, išskyrus fizinio ugdymo pamokas“, - kalbėjo A. Emeljanovas.
Švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas LRT.lt komentavo, kad fiziškai silpnesnis jaunimas yra būdingas visoms išsivysčiusioms ekonomikoms. Paklausus, ar pati ministerija yra numačiusi kokius nors sprendimo būdus šiuo klausimu, viceministras teigė, kad buvo padidintas fizinio lavinimo pamokų skaičius - nuo 2021 m. pradinukai turi 3 fizinio lavinimo pamokas per savaitę, o nuo 2019 m. „Aišku, tas pamokų didesnis skaičius tikrai čia negelbėja ir tai, pamokos ugdymo plane fizinės mokinių būklės nepagerins. „Turi žmonės ir mankštintis, ir fiziškai judėti. Tik kad per pamokas ir per ugdymo procesą tas darymas prievartiniu būdu nesuformuos tų įpročių. Tai mes matome, kad reikia labiau kalbėti apie naudą, o ne tik didinti pamokų skaičių“, - kalbėjo I. Gaižiūnas.
Tačiau jis akcentavo, kad didelį vaidmenį vaidina ir tėvai, nes daug kas priklauso nuo to, kaip jie formuoja savo vaikų įgūdžius. „Mes matome, kad įvairios savivaldybės elgiasi skirtingai ir nedaug savivaldybių vaikų užimtumą po pamokų mato kaip prioritetą. Aišku, bandome ir iš ministerijos pusės paremti, skiriame neformalųjį krepšelį ir papildomai mokymo lėšoms skiriame finansavimą. Vis tik čia turi savivaldybės prisiimti vaidmenį už vaikų fizinę būklę ir sveikatą <...>.
Paklausus, kokios Lietuvos galimybės lygiuotis į Islandiją ar Norvegiją, I. Gaižiūnas akcentavo, jog bent Islandijoje į užklasines veiklas yra įtraukiami ir tėvai. „Tai sprendžia ir daug šalutinių visokių problemų, kas susiję su psichikos sveikata, tėvų ir vaikų tarpusavio ryšiu, psichoaktyvių medžiagų vartojimu ir panašiai. „Matyt, mes tų resursų turime, tik reikėtų atidžiai pagalvoti, ar mes juos tikslingai naudojame“, - kalbėjo I. Gaižiūnas.
A. Emeljanovas teigė, kad geri Islandijos ir Norvegijos rodikliai yra pavyzdiniai. „Tos šalys yra mums pavyzdinės. Japonai taip pat gana stiprūs. Ten šviežesnis maistas, daugiau fizinio aktyvumo. Norvegijoje 93 proc. vaikų lanko sporto būrelius. Beveik visi. Tai duoda efektą, jie yra ištvermingesni, ateityje turės mažiau širdies problemų. Tiesa, tose šalyse sporto būreliai lengviau prieinami negu Lietuvoje. Pasak A. Emeljanovo, mūsų šalyje tokius būrelius lanko tik mažiau negu pusė vaikų, priklausomai nuo amžiaus.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos vaikams
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinės Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) yra parengę fizinio aktyvumo rekomendacijas įvairioms amžiaus grupėms.
5-17 metų vaikai
PSO ir CDC 5-17 metų vaikams rekomenduoja kasdienę, bent 60 minučių trunkančią vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą. Ši veikla turėtų būti reguliari, įdomi ir smagi, stiprinanti sveikatą. Be to, bent 3 kartus per savaitę į kasdienį fizinį aktyvumą turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti veikla.
Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis:
- Spartus ėjimas
- Žygiavimas
- Važinėjimas riedlente, mechaniniu paspirtuku, riedučiais
- Važinėjimas dviračiu lygia ar mažai kalvota vietove
- Šuns vedžiojimas
Vidutiniškai aktyvios veiklos metu vaikas gali palaikyti pokalbį, bet negali padainuoti dainos.
Didelio intensyvumo fizinis krūvis:
- Energingi šokiai
- Gaudynės
- Šokinėjimas per virvę
- Plaukimas
- Bėgimas
- Gimnastika
- Futbolas, krepšinis, ledo ritulys, kovos menai
- Važinėjimas dviračiu kalvotomis vietovėmis
Didelio intensyvumo veiklos metu vaikas negali pasakyti daugiau nei kelių žodžių be stabtelėjimo atsikvėpti.
Raumenis ir kaulus stiprinantys pratimai (3 k./sav.):
- Gimnastika
- Lipimas virve ar šokinėjimas per ją
- Tenisas, futbolas, krepšinis, regbis
- Bėgimas
- Laipiojimas
- Pritūpimai, atsispaudimai
- Pratimai su svarmenimis, pasipriešinimo juostomis
Vaikai iki 5 metų
Nors aiškiai apibrėžtų rekomendacijų šiai amžiaus grupei nėra, kasdienis fizinis aktyvumas yra būtinas sveikam kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų augimui ir vystymuisi.
- Kūdikiams: svarbu būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną, paskirstant aktyvumą per visą dieną. Bent 30 minučių (atsibudus) rekomenduojama gulėti kniūbsčia (ant pilvo).
- Nuo 1 iki 2 metų vaikams: rekomenduojama skirti bent 180 minučių įvairiausiai fizinei veiklai, įskaitant vidutinio ir didelio intensyvumo veiklą.
- Vaikai iki 5 metų neturėtų būti fiziškai pasyvūs ilgą laiko tarpą, išskyrus miego valandas.
3-6 metų vaikai
Rekomenduojama per parą skirti bent 180 minučių įvairiausiai fizinei veiklai (nesvarbu kokio intensyvumo), iš kurių bent 60 minučių būtų vidutinio ir didelio intensyvumo fizinė veikla.
Praktiniai patarimai tėvams
Tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant vaikų fizinį aktyvumą.
Kaip mažinti vaiko fizinį pasyvumą:
- Būkite pavyzdžiu: Vaikus labiausiai įkvepia tai, ką daro jų tėvai. Aktyvus tėvų gyvenimo būdas yra geriausia motyvacija vaikams.
- Leiskite laiką kartu: Organizuokite bendras aktyvias veiklas - važinėkite dviračiais, keliaukite, žaiskite lauke.
- Nustatykite limitus ekranams: Sukurkite kasdienį sėdėjimo prie įrenginių laiko limitą ir skatinkite vaikus užsidirbti laiką prie ekranų per fizinę veiklą.
- Įtraukite į namų ruošos darbus: Pagal amžių vaikai gali padėti tvarkyti namus, gaminti maistą, pavedžioti šunį.
- Dovanokite fizinį aktyvumą skatinančius žaislus: Paspirtukas, dviratis, riedučiai - puikios priemonės skatinti judėjimą.
- Padėkite atrasti patinkantį sporto būrelį: Svarbu, kad vaikas rastų veiklą, kuri jam teikia džiaugsmą.
