Vaikų auklėjimas - tai nuolatinis ieškojimas ir balansavimas tarp disciplinos ir laisvės, tarp taisyklių ir supratimo. Vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduria tėvai, yra apie tai, ar ir kaip bausti vaiką už netinkamą elgesį. Šiame straipsnyje gilinsimės į bausmių prigimtį, jų poveikį vaiko raidai ir ieškosime alternatyvių, pozityvių auklėjimo metodų.
Bausmės prigimtis ir jos poveikis
Bausmė - tai būdas parodyti vaikui, kad jis nusikalto. Dažnai bausmė kyla iš tėvų susierzinimo ar neigiamos emocijos. Tačiau ji nėra vaiko mokymas, kaip pačiam kontroliuoti savo elgesį. Labai dažnai tokios bausmės keičia paties vaiko supratimą apie save. Vaikas, kuris yra nuolat baudžiamas, pradeda galvoti apie save, kad „jis yra blogas“. Vietoj to, kad jis pagalvotų, kad jo pasirinkimas buvo neteisingas, jis pradeda galvoti, kad jis yra blogas.
Fizinės ir psichologinės bausmės dažniau pridaro žalos negu naudos. Įrodyta, kad nei fizinės, nei psichologinės bausmės teigiamos įtakos vaiko auklėjimui nedaro. Tiek fizinės, tiek psichologinės bausmės gali išprovokuoti vaiko pyktį, kerštą, agresyvumą, nuoskaudas, baimę, nusivylimą, nepasitikėjimą savimi. Baudžiamas mažylis pradeda priešintis suaugusiesiems.
Kai kurie tėvai mano, kad fizinių bausmių išvengti neįmanoma. Tačiau juk mušamas mažylis neišmoks gerai elgtis. Vaikai turi išmokti, kad gerai elgtis reikia ne dėl to, kad nebūtum nubaustas, o dėl to, kad taip yra teisinga. Geriausias dalykas, ko tėvai gali išmokyti savo vaikus, yra elgesio modeliavimas.
Kodėl bausmės dažnai neveikia?
Psichologai įsitikinę, kad bausmė iš tikrųjų sukelia vaikams rimtų problemų, tokių kaip pasipiktinimas, psichologinė žala, egocentriškas elgesys, skatina elgtis nesąžiningai, neleidžia jiems kurti savo vidinio kompaso. Bauda neturi įtakos vaiko elgesiui; ji greičiau leidžia tėvams pasijusti geriau, nes jaučia priėmę teisingą sprendimą.
- Pasipiktinimas: Bausti savo vaiką už tai, ką jis padarė neteisingai, gali būti naudinga tą akimirką, tačiau ilgalaikio poveikio neturės. Tai greičiau sukels tik didesnį vaiko pasipiktinimą.
- Psichologinės problemos: Vaikai, kuriuos tėvai fiziškai baudžia, labiau linkę į priešiškus ketinimus ir agresyvų elgesį socialinėje aplinkoje. Griežta žodinė drausmė taip pat gali pakenkti vėliau, padidindama netinkamo elgesio mokykloje, melo tėvams, vogimo ir jėgos panaudojimo riziką.
- Egocentriškas elgesys: Nubausti vaikai pradeda galvoti apie pasekmes, kurias patyrė dėl savo veiksmų, o ne galvoti apie tai, kaip jų veiksmai paveikė ką nors kitą.
- Nesąžiningumas: Jei vaikas žino, kad pasakys tiesą ir bus nubaustas, tiesos nesakys. Jis ims meluoti, kad išvengtų bausmės.
- Neleidžia kurti vidinio moralinio kompaso: Vaikai turi išmokti, kad gerai elgtis reikia ne dėl to, kad nebūtum nubaustas, o dėl to, kad taip yra teisinga.
Bausmė yra būdas kontroliuoti vaiką, tai nėra vaiko mokymas kaip jam pačiam kontroliuoti savo elgesį. Daugelis tėvų laikosi autoritarinio auklėjimo stiliaus. Toks auklėjimas yra, kuomet tėvai laiko save savo vaikų „viršininkais“. Jie baudžia savo vaikus, kai šie padaro ką nors blogo, ir apdovanoja juos, kai to nusipelnė. Tokie tėvai leidžia suprasti, kad „tai mano namai, mano taisyklės“.
Bausmė neturi būti naudojama, kaip manipuliacijos priemonė, ne visada pasiteisina ir kaip motyvacijos ar disciplinos priemonė. Bausmė, kai tiesiog negebama susitvarkyti (neklausai, bėk ratus, atiduok telefoną ir t.t.), dažniau turės šalutinį poveikį ugdymo procesui: gali išgąsdinti, sukelti nerimą, jaudulį ir baimę pabandyti kitą kartą, sumažinti norą daryti išvis ar aktyvuoti pasipriešinimą.
Alternatyvūs auklėjimo metodai
Nesu už bausmes, esu už paiešką įtraukti kitų būdų. Svarbu: jeigu tikslas yra skatinti judėjimą, tai, tai ir daryti priemonėmis, nežalojančiomis augančio žmogaus psichikos ir mechanikos, išsiaiškinant nenoro ar nedarymo kilimo priežastis. Jos visada yra. Tik reikia kantrybės nepriklausomai nuo to, kiek laiko užtruks išsiaiškinti.
Ugdyme „bausmė” gali veikti ilguoju laikotarpiu, kai yra taisyklė ir bauda už jos nesilaikymą sugalvota ir suderinta grupėje kartu, aptariant niuansus, išimtis ar pan., kad tai būtų super konkretu ir lengvai pamatuojama. Mes salėje turime vieną susitarimą, kai paliečiama viena siena, kurios negalime liesti. Tame susitarime dalyvauju ir aš. Iš esmės bauda už sieną net neegzistuotų, bet dirbame salėje, kurioje sportuoja kitą sporto šaką kultivuojantys žmonės ir jiems ta siena yra svarbi. Tuo tarpu, mes gerbiame kolegas, todėl susigalvojome sau, kad sienos palietimas - nepriklausomai tyčia, netyčia - 10 atsispaudimų. Ji suderinta su vaikais, jau seniai ir liko tokia. Galioja ir man.
Ką apie tai manote? Fizinės ir psichologinės bausmės dažniau pridaro žalos negu naudos. Tėvai privalo vaikui nubrėžti aiškias ribas. Mažylis linkęs mėginti kantrybę tol, kol atsiras žmogus, galintis jį sudrausminti. Geriausia, kad tie žmonės būtų tėvai ir elgesio ribas nubrėžtų kuo anksčiau.
Loginių pasekmių metodas
Su 2-3 metų vaiku jau galima mėginti susitarti. Mažyliui reikėtų bandyti paaiškinti, kokio elgesio iš jo tikisi tėvai, nubrėžti tam tikras ribas. Privalu susitarti, kas vaiko lauks, jeigu jis netinkamai elgsis. Taigi vietoj bausmių geriau pasitelkti loginių pasekmių metodą. Jis remiasi prielaida, kad vaikas geriausiai mokosi patirdamas savo elgesio pasekmes. Svarbiausia - pastebėti gerą vaiko elgesį ir už tai jį apdovanoti.
Kai vaikas nesilaiko duoto žodžio, vaikui draudžiu žiūrėti TV, riboju kompiuterį ir pan. Man skaudu, nes vaikas ilgai neišeina iš pykčio būsenos. Jis vis kartoja, kad gerai, kad mane vakar mušė, kad man skaudėjo, kad nesu jam mama ir pan. Kai žmogus pyksta, jis savęs beveik nekontroliuoja. Berniukų savikontrolė formuojasi iki 21 metų, todėl 7 metų berniukui stokoti savikontrolės yra normalu. Ir duoto žodžio nesilaikyti dėl savikontrolės stokos - taip pat normalu. Nevalia bausti vaiko už tai, kam jis dar nesubrendo.
Elgesio koregavimo metodas
Galima naudoti elgesio koregavimo metodą - lentelę, kurioje, pavyzdžiui, žvaigždutėmis būtų žymimi geri vaiko poelgiai. Prieš tai reikėtų susitarti, koks apdovanojimas jo lauks surinkus reikiamą žvaigždučių skaičių. Šis metodas itin veiksmingas ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams.
10 patarimų tėvams, kurie ruošiasi bausti vaiką
Nors rekomenduojama vengti bausmių, svarbu žinoti, kaip elgtis, jei vis dėlto nusprendžiama vaiką drausminti. Štai keletas patarimų:
- Jokiu būdu negalima kenkti vaiko sveikatai - nei fizinei, nei psichinei.
- Jei neaišku, bausti, ar ne, geriau nebausti. Jei dvejojate, ar mažylis nusipelnė bausmės, stabtelėkite ir pamėginkite jam paaiškinti kitaip.
- Jei vaikas kelis kartus nusižengė, bausti reikia vieną kartą, už viską iš karto, o ne po truputį už viską.
- Nepamirškite vaiko pagirti ir neatimkite iš jo dovanų. Net jei mažasis iškrėtė didelę kiaulystę, bet paskui padarė ką nors gero, neignoruokite pagirtinų jo poelgių.
- Nesusikoncentruokite į vaiko prasižengimus. Jei už kažką nubaudėte, pamirškite tai, atverskite naują puslapį, daugiau neatsiminkite incidento ir nepriekaištaukite vaikui.
- Nežeminkite vaiko. Kad ir kiek vaikui būtų metų, kad ir kaip prasikaltęs jis būtų, bausmė neturi būti pažeminimas.
- Kai vaiką barate, nelipdykite jam etikečių, nesakykite, kad jis netikėlis, kad nieko kito iš jo nesitikėjote. Stenkitės išsakyti nepasitenkinimą iš savo pusės, pabrėždami, kaip jaučiatės, kai jis netinkamai elgiasi. Pokalbį galite pradėti frazėmis „Man nemalonu…“, „Man skaudu…“, „Aš supykau…“ Nesakykite vaikui, kad jis „blogas, nesumanus“, sakykite - „negerai pasielgei“ ar pan.
- Nebauskite sergančio vaiko, taip pat kai jis valgo ir prieš pat nakties miegą, kai žaidžia, kai mokosi, po bet kokios dvasinės ar fizinės traumos.
- Prieš bausdami vaiką pagalvokite, ar tikrai jis siaubingai prasikalto. Galbūt jūs tiesiog buvote pavargę ir viskas jus erzino?
- Ar reikia bausti vaikus? Šis klausimas iškyla daugeliui tėvų. Tam, kad vaikas suprastų kas yra gerai, o kas blogai, jį bausti reikia. Klausimas vienas: kaip tai daryti? Žinoma, vadovaujantis protu.
Bausmės ir kritikos vertėtų vengti. Derėtų skatinti vaiką už tinkamą elgesį. Vaikas, atėjęs į šį pasaulį, visais įmanomais būdais stengiasi jį pažinti. Jam viskas nauja. Jam norisi viską paliesti, patikrinti daiktų tvirtumą, išrinkti juos dalimis ir vėl sudėti. Žinoma, mažųjų eksperimentai kartais pridaro labai daug žalos ir smarkiai suerzina, tačiau prieš bausdami, tėvai turi perspėti vaiką, kad yra dalykų, kurių mažylis neturėtų daryti, o jei jau padarė ir bausmė - neišvengiama, reikėtų padėti vaikui suprasti, kad tai nereiškia, jog tėvai mažylio nebemyli.
Naudokite šį metodą, kad jūsų vaikas klausytųsi ir elgtųsi tinkamai
Vaikų auklėjimas - tai kruopštus darbas. Atminkite, kad tik nuo jūsų priklauso, koks bus jūsų mažylis. Bene didžiausia pačių tėvelių bėda - pradėti auklėti mažylius tik tuomet, kai atsiranda problemų.
