Gyvybė žmogui yra trapi duotybė, tarsi dovana, kurią, pradėdamas savo žmogiškosios egzistencijos kelią, gauname kiekvienas. Todėl žmogaus teisė į gyvybę yra neabejotinai pati reikšmingiausia iš visų prigimtinių žmogaus teisių. Ji atsispindi visuose pagrindiniuose tarptautiniuose žmogaus teisių kataloguose ir aukščiausios galios nacionaliniuose teisės aktuose - konstitucijose.
Teisinis žmogaus gyvybės apsaugos iki gimimo reguliavimas
Šiame straipsnyje analizuojamos žmogaus teisės į gyvybės apsaugą garantijos žvelgiant iš Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės ir Romos Katalikų Bažnyčios kanonų teisės perspektyvų. Tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas negimusio žmogaus teisės į gyvybę apsaugos problematikai. Straipsnyje konstatuojama, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. Įsakymo Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ pakeitimo“ neturi tinkamo įstatyminio pagrindo, o Baudžiamojo kodekso normos, numatančios atsakomybę už neteisėtą abortą ar privertimą darytis neteisėtą abortą, visiškai nesaugo negimusio žmogaus gyvybės. Tyrime plačiau atskleidžiama, kodėl toks reguliavimas negali būti laikytinas atitinkančiu Konstituciją, kuri numato privalomas sąlygas įstatymų leidėjui ir valstybės institucijoms dėl žmogaus gyvybės apsaugos reglamentavimo. Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad kanoninė teisė įtvirtina papildomą atsakomybės rūšį už žmogaus, inter alia negimusio žmogaus, nužudymą. Ši atsakomybė konstitucinėje doktrinoje priskirtina religijų normų, saugančių žmogaus teisę į gyvybę, grupei.
Tokio pobūdžio tyrimą suaktualino 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašas. Naujoji redakcija išdėstė ir pakeitė iki tol galiojusią Nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarką. Straipsnyje daugiausia koncentruojamasi į teisinę žmogaus gyvybės apsaugos iki gimimo problematiką. Naudojami analitinis, dedukcinis, loginis, lyginamasis ir sisteminis teisės mokslinio tyrimo metodai. Pirmoje dalyje, remiantis Konstitucijos nuostatomis ir aktualia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, analizuojamas ir atskleidžiamas konstitucinių teisės į gyvybės apsaugos garantijų turinys. Antroje dalyje pagal minėtas konstitucines garantijas vertinamas nėštumo nutraukimą reglamentuojančių nuostatų Lietuvoje teisėtumas, trečiojoje - kai kurių su neteisėtu abortu susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų konstitucingumas.
Privertimas darytis neteisėtą abortą: teisiniai aspektai ir visuomenės reakcija
Lietuvos žiniasklaidoje paviešinamas ne vienas atvejis apie moterų patirtą psichinę prievartą. Smurtautojų tikslas yra priversti moterį abortuoti savo negimusį kūdikį. Tokią prievartą galima laikyti ir tam tikra smurto artimoje aplinkoje apraiška, nes dažniausiai teigiama, kad atsisakyti negimusio vaiko aborto būdu verčia nėščios moters partneris ar kiti jos artimos aplinkos asmenys, nuo kurių ji yra priklausoma“, - teigia projekto iniciatoriai.
Jų tvirtinimu, tyrimai rodo, kad 58,3 proc. moterų pasidarė abortą tam, kad patenkintų kitų asmenų interesus, 73 proc. moterų pritaria teiginiui, kad jos patyrė spaudimą dėl aborto, 28,4 proc. tikina pasidariusios abortą dėl baimės, kad priešingu atveju praras savo partnerį. „Nekriminalizuotas nėščios moters vertimas darytis abortą veda prie ilgalaikių neigiamų pasekmių konkrečioms moterims ir visai visuomenei, todėl nėščiųjų moterų teisinė apsauga turėtų apimti ir baudžiamojo persekiojimo priemones“, - aiškinamajame rašte teigia parlamentarai.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ir parlamentarė Vida Ačienė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisą, kad tas, kas panaudodamas psichinę prievartą privertė nėščią moterį darytis abortą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Dabar galiojančiame kodekse numatyta, kad tokią baudžiamąją atsakomybę užtraukia privedimas darytis neteisėtą abortą. Projekto autorių teigimu, vieno žodžio „neteisėtas“ atsisakymas leistų kriminalizuoti privertimą nutraukti nėštumą.
Diskusijos dėl abortų kriminalizavimo ir moterų teisių
Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen tokią iniciatyvą vadina artėjimu link policinės valstybės. „Tokią iniciatyvą vertinu tik kaip dar vieną žingsnį policinės valstybės link. Valstiečiai jau prisižaidė su marihuanos kriminalizavimu tiek, kad laužomi jaunų žmonių gyvenimai. Dabar jau norima kriminalizuoti ir abortus. Iš autorių argumentų matyti, kad jie nelabai svarstė, kaip tai bus nustatoma ir kokias pasekmes atneš. Lygiai taip pat, kaip ir su baudžiamąja atsakomybe dėl marihuanos“, - rašoma BNS atsiųstame Seimo narės komentare.
„Taip, abortai yra labai skaudus sprendimas. Bet nustokime savivaliauti šioje srityje, nepaverskime valstybės prievaizdu, kurio žmonės pradės bijoti“, - sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės A. Kubilienės teigimu, liberalė neteisingai interpretuoja jos rengtą pataisą. „Labai stebina Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasisakymas, kadangi iš tikrųjų liberalai visada pasisakydavo už lygias galimybes, moterų teises ir pan. Savo įstatymo projektu aš kalbu ne apie abortų uždraudimą, kalbu apie moters teises, apie tai, kad ji neturi patirti jokios prievartos - nei fizinės, nei psichologinės“, - BNS pabrėžė politikė. „Mes kalbame ne apie abortus, mes kalbame apie psichologinį smurtą, kurį patiria moteris“, - pridūrė ji.
Teksaso valstijoje uždrausti abortai: nėra išimčių net kraujomaišos ir prievartos atvejams
Baudžiamojo kodekso straipsniai ir aborto neteisėtumo kriterijai
Baudžiamojo kodekso (BK) 143 straipsnis numato atsakomybę tam, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems, privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Abortas laikomas neteisėtu esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) esant kontraindikacijų, t. y. kai ši operacija medicininiu požiūriu neleistina; 2) abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) abortą padaro asmuo, neturintis teisės daryti šios operacijos, t. y. ne gydytojas akušeris-ginekologas.
Už neteisėto aborto padarymą BK 142 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę - laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už privertimą darytis neteisėtą abortą atsako asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus, kuris suinteresuotas, kad nėščia moteris sutiktų, jog jai būtų padarytas neteisėtas abortas. Psichologinė ar psichinė prievarta - tai grasinimas padaryti žalos nukentėjusiosios ar jos artimųjų interesams - panaudoti fizinį smurtą, padaryti turtinės žalos, atskleisti kompromituojančias žinias ar kitaip pakenkti tuojau ar ateityje. Nepavykęs vertimas darytis neteisėtą abortą taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę - tai jau būtų pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą.
| Nusikalstama veika | BK straipsnis | Numatyta bausmė |
|---|---|---|
| Neteisėtas abortas | 142 | Laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų |
| Privertimas darytis neteisėtą abortą | 143 | Laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų |
2013 metais Seime buvo registruotas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas, draudžiantis abortus, išskyrus retas išimtis. Jis buvo pradėtas svarstyti Seime, bet kol kas į plenarinių posėdžių salę negrįžo.
tags: #baudziamoji #atsakomybe #uz #neteiseta #aborta #ir
