Kūdikio gimimas - ypatingas įvykis, o viena iš pirmųjų kasdienių naujų tėvų laukiančių procedūrų yra mažylio virkštelės liekanos priežiūra. Nors iš pradžių tai gali atrodyti šiek tiek bauginančiai, iš tiesų prižiūrėti džiūstančią virkštelę yra visai paprasta, svarbiausia - laikytis pagrindinių principų.
Kas nutinka virštelei po gimimo?
Nėštumo metu virkštelė buvo gyvybės linija, jungusi mažylį su placenta ir teikusi jam deguonį bei maisto medžiagas. Po gimimo ši jungtis tampa nebereikalinga, nes kūdikis pradeda kvėpuoti pats. Akušerė ar gydytojas perkerpa virkštelę ir ant jos liekanos uždeda specialų plastikinį spaustuką (kuris lieka, kol virkštelė nukris). Ši virkštelės liekana palaipsniui džiūsta, traukiasi ir galiausiai nukrenta, palikdama gražią bambutę.
Iškart po kūdikio gimimo, gydytojai nukerpa ir suspaudžia virkštelę. Jaučiamo skausmo nei mamai, nei mažyliui nėra - ši struktūra neturi nervų. Ant naujagimio pilvuko lieka maža, maždaug pusės ar vieno centimetro ilgio ataugėlė, vadinama virkštelės liekana. Pradžioje ši ataugėlė būna gelsva, blizgi, bet po truputį džiūsta ir spalva kinta: ji gali tapti ruda, pilka, net melsva ar violetinė. Galiausiai, kai visiškai išdžiūsta, juoduoja ir natūraliai, be jokios pagalbos, nukrenta.
Pagrindinis tikslas - švara ir sausumas
Kad virkštelės liekana nukristų greičiau ir nekiltų infekcijos pavojus, svarbiausia yra palaikyti ją švarią ir kuo sausesnę. Oro vonios bambutei yra labai naudingos. Stenkitės nerengti kūdikio pernelyg aptemptais drabužėliais, kurie spaustų ar trintų virkštelės sritį. Laisvi medvilniniai drabužėliai, pavyzdžiui, marškinėliai ir sauskelnės leidžia orui cirkuliuoti, todėl virkštelė greičiau nudžius. Virkštelė taip pat greičiau nukris, jei naujagimį dažniau laikysite nuogą.
Svarbiausias dalykas - užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Atlenkite sauskelnių viršutinį kraštą žemyn, kad jis neuždengtų virkštelės ir spaustuko. Uždengta virkštelė ne džiūsta, o šunta, o tai sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms. Jei namuose ir lauke gana šilta, geriau rengti marškinėliais ir sauskelnėmis, o ne sauskelnėmis ir smėlinuku (bodžiu), nes smėlinukas prisispaudžia prie kūno ir neleidžia orui gerai cirkuliuoti.
Kaip valyti virkštelės liekaną? Žingsnis po žingsnio
Pagal naujausias rekomendacijas, sveiko, išnešioto naujagimio virkštelės priežiūrai paprastai pakanka paprasto vandens. Specialių dezinfekcinių priemonių (spirito, jodo, briliantinės žalumos) kasdien naudoti nerekomenduojama, nebent tai aiškiai nurodė gydytojas. Kruopščiai apvalykite bambutę. Nesistenkite nuimti likusios virkštelės dalies, ji turi sudžiūti ir pati nukristi.
Valykite 1-2 kartus per dieną (pvz., keičiant sauskelnes ryte ir vakare) arba papildomai, jei virkštelės sritis akivaizdžiai susitepė šlapimu ar išmatomis. Jums reikės virinto ir iki kambario temperatūros atvėsinto vandens bei švarių vatos diskelių ar vatos pagaliukų (krapštukų). Prieš liesdami virkštelę, visada kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.
Sudrėkinkite vatos diskelį ar pagaliuką virintame vandenyje (jis neturi varvėti). Viena ranka švelniai prilaikykite spaustuką ar pačią virkštelės liekaną. Kita ranka švelniai, bet užtikrintai nuvalykite odą aplink virkštelės pagrindą - ten, kur ji jungiasi su pilvuku. Valykite sukamuoju judesiu aplink pagrindą, pašalindami bet kokias apnašas ar pridžiūvusį sekretą. Kiekvienam valymo judesiui naudokite naują, švarų vatos diskelį ar pagaliuko pusę. Nebijokite švelniai pakelti virkštelės, kad gerai išvalytumėte odą po ja.
Po valymo vandeniu, būtinai labai gerai nusausinkite tą pačią sritį aplink virkštelės pagrindą švariu, sausumu vatos diskeliu ar pagaliuku. Labai svarbu nepalikti drėgmės. Nesijaudinkite, virkštelės liekanoje nėra nervų galūnėlių, todėl jos valymas kūdikiui nesukelia skausmo, nors jis gali šiek tiek suirzti dėl pačios procedūros.
Anksčiau buvo įprasta virkštelę valyti spiritu ar kitais antiseptikais. Tačiau tyrimai parodė, kad rutininis antiseptikų naudojimas gali prailginti virkštelės džiūvimo ir nukritimo laiką. Šalyse, kur higienos sąlygos geros, valymas vien vandeniu (arba tiesiog sausa priežiūra be jokio valymo, jei virkštelė švari) nepadidina infekcijų rizikos, palyginti su antiseptikų naudojimu. Antiseptikai gali dirginti jautrią naujagimio odą. Todėl dabar rekomenduojama paprasta priežiūra - švara ir sausumas, naudojant tik vandenį, nebent gydytojas dėl specifinių priežasčių nurodo kitaip.
Kada nukris virkštelė?
Virkštelės liekana paprastai nudžiūsta ir nukrenta per pirmąsias dvi gyvenimo savaites (dažniausiai tarp 5 ir 15 dienos). Tačiau tai labai individualu - kartais ji nukrenta anksčiau (po kelių dienų), kartais vėliau (po 3 ar net 4 savaičių). Kuo virkštelė storesnė, tuo ilgiau ji gali laikytis. Virkštelės liekanos nukritimo laikas priklauso nuo priežiūros.
Labai svarbu: Niekada nebandykite virkštelės nuplėšti ar kaip nors „padėti“ jai nukristi, net jei atrodo, kad ji laikosi „ant siūlelio“. Leiskite jai nukristi pačiai natūraliai. Priešlaikinis nuplėšimas gali sukelti kraujavimą ar infekciją. Jei virkštelės liekana nenukrito per ilgiau nei 3 savaites, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Normalu, jei virkštelės liekanos nukritimo metu ant odos lieka dar šiek tiek audinio. Ši sankaupa vadinama granuloma. Ji atrodo kaip randelis ar guzelis. Iš granulomos gali tekėti skaidrus arba gelsvas skystis. Taip pat normalu, jei nuo virkštelės liekanos (kultės) sklinda nestiprus kvapas. Normalu, gyjant bambai, pastebėti šiek tiek greitai sukrešančio kraujo, ypač atsidalinant virkštelei.
Įspėjamieji ženklai: kada kreiptis į gydytoją?
Nors nežymus kvapas džiūstant virkštelei ar minimalus pakraujavimas jai nukritus yra normalu, yra požymių, rodančių galimą infekciją (omfalitą). Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:
- Stiprų paraudimą, patinimą ar karštį odoje aplink bambutės pagrindą (ne pačios virkštelės liekanos paraudimas džiūstant!).
- Pūlingas, gelsvas ar žalsvas, nemalonaus kvapo išskyras iš po virkštelės pagrindo.
- Jei kūdikis karščiuoja, yra neįprastai vangus, irzlus, blogai valgo.
- Kraujavimą iš virkštelės pagrindo (ne tik kelis lašelius nukritus).
Taip pat susirūpinti reikėtų tuo atveju, jei pasirodo bet kokios išskyros bambutės srityje. Jei bamba patinsta arba parausta, tai gali reikšti bambos išvaržą. Jei aplink bambą matote kraują, tai rodo infekciją. Jei bamba nemaloniai kvepia arba atsiranda pastebima sekrecija, gali būti, kad yra infekcija. Jei pasireiškia karščiavimas kartu su bet kuriuo iš aukščiau išvardytų požymių, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Priežiūra virkštelei nukritus
Nukritus virkštelės liekanai, jos vietoje lieka nedidelė bambutės žaizdelė, kuri gali būti šiek tiek drėgna, su nedideliu šašeliu ar gelsvu sekretu. Ją reikia prižiūrėti panašiai kaip ir virkštelės liekaną: valykite 1-2 kartus per dieną virintu atvėsintu vandeniu ir vatos diskeliu/pagaliuku. Švelniai praplėskite bambutės kraštus, kad išvalytumėte vidų. Gerai nusausinkite sausa vata. Laikykite sausai ir švariai. Toliau atlenkite sauskelnių kraštą, kol žaizdelė visiškai sugis ir neliks jokio šašo (paprastai per kelias dienas ar savaitę). Nelupinėkite šašo! Leiskite jam nukristi pačiam.
Kai žaizdelė visiškai sugyja, pasimato galutinė jūsų mažylio bambutės forma, kuri priklauso nuo genetikos, o ne nuo virkštelės priežiūros ar spaustuko padėties. Nesijaudinkite, jei bambutė išvirs į išorę, į vidų arba bus kita forma. Pirmąjį mėnesį gali atsirasti paraudimas bambos srityje, kurį gali iššaukti šiltas patalpos oras, sausumas arba perdėta bambutės priežiūra.
Bambos išvarža - mažas guzelis ar iškilimas po kūdikio bamba. Išvarža diagnozuojama, kai dalis kūdikio žarnyno įstringa pilvo sienos angoje. Dažniausiai ji pastebima kūdikį verkiant. Paprastai ji savaime išnyksta per pirmuosius 18 gyvenimo mėnesių.
