Balys Sruoga (g. 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose, Vabalninko valsčius, Panevėžio apskritis - m. 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje) - žymus lietuvių rašytojas, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas, publicistas. Jo gyvenimas ir kūryba paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūroje, o jo šeimos istorija tęsiasi ir šiandien.
B. Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 d. Biržų rajone, Baibokų kaime. Nors Baibokai nėra Sruogų tėvonija, rašytojo giminės istorija glaudžiai susijusi su šia vieta. Nuo seno Baibokuose gyveno Šalčių giminė, kuri neturėjo vaikų ir užaugino Pranciškų Sruogą, Balio Sruogos senelį. Pranciškus paveldėjo Šalčių ūkį ir vedė Agotą Lomonaitę. Jų šeimoje gimė penki sūnūs, tarp jų - Balys Sruoga.
Balio Sruogos šeima ir giminės medis
Balys Sruoga turėjo keturis brolius: Aniolą, Juozapą, Kazimierą ir Adolfą. Jo dukra Dalia Sruogaitė-Bylienė susilaukė vaikų - Aušrinės, gyvenančios JAV, ir Algio, kuris jau miręs. Taigi, Balio Sruogos tiesioginiais palikuoniais, turinčiais Sruogų pavardę, šiuo metu nėra, tačiau jo giminės šaknys tęsiasi per jo brolių palikuonis.
Brolis Aniolas Sruoga liko ūkyje Baibokuose. Jo palikuonys gyvena Lietuvoje ir puoselėja rašytojo gimtinę. Algirdas Antanas Sruoga susilaukė trijų sūnų: Rimanto, Algirdo, Vytauto. Vytauto Boleslovo Sruogos vaikai - Dalia, Birutė ir Balys. Aniolo Sruogos vaikai - Robertas, Virginijus, Skaistė. Šie giminės palikuonys yra vieninteliai Balio Sruogos giminaičiai Lietuvoje, prižiūrintys Baibokų sodybą, kurioje įkurtas muziejus.
Brolis Juozapas Sruoga turėjo dukrą Jolitą Sruogaitę, kuri mirė nepalikdama palikuonių. Brolis Adolfas Sruoga buvo ištremtas į Sibirą, jo palikuonių likimas nežinomas, tačiau manoma, kad jie gyvena Argentinoje, su kuriais palaikomas ryšys.
Brolis Kazimieras Sruoga turėjo dukrą, kuri susilaukė vaikų, šios palikuonys gyvena Argentinoje.
Jauniausias brolis Kazys Sruoga karo metais pasitraukė į JAV, kur mirė 1975 m. Jis turėjo dukrą Vitą. Jo anūkai ir anūkės gyvena JAV.
Balio Sruogos gyvenimo ir kūrybos kelias
B. Sruoga studijavo Sankt Peterburgo, Maskvos ir Miuncheno universitetuose, kur gilinosi į literatūrą, meno istoriją ir slavistiką. Jo kūrybinis kelias buvo platus: nuo poezijos, kurioje atsispindėjo Maironio įtaka ir liaudies dainų poetika, iki dramų ir istorinių romanų. Studijuodamas Miunchene, jis sukūrė ekspresionistinės manieros eilėraščių ciklą „Miestas“.
Vėliau B. Sruogos kūryboje pradėjo vyrauti istorinės temos. Jis parašė tokias dramas kaip „Milžino paunksmė“, „Baisioji naktis“, „Kazimieras Sapiega“, libreto operai „Radvila Perkūnas“ ir dramą „Apyaušrio dalia“. Reikšmingiausias jo prozos kūrinys - beletrizuotų atsiminimų knyga „Dievų miškas“, parašyta po grįžimo iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. Knyga išsiskiria ironišku pasakojimo tonu, giliomis kultūrologinėmis įžvalgomis ir juoduoju humoru.
B. Sruoga taip pat aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Jis dėstė Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, įkūrė Akademinę teatro studiją, dalyvavo įvairių meno organizacijų veikloje.
Balio Sruogos žmona Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
Balio Sruogos žmona, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899-1997), buvo žymi istorikė, pedagogė ir visuomenės veikėja. Ji kilusi iš senos Lietuvos bajorų giminės. V. Daugirdaitė-Sruogienė baigė gimnaziją Rostove prie Dono, studijavo Maskvos komercijos institute, vėliau Berlyno ir Lietuvos universitetuose, kur įgijo istorikės specialybę. Ji parašė vadovėlį „Lietuvos istorija“ gimnazijoms ir daug straipsnių istorinėmis temomis.
V. Daugirdaitė-Sruogienė aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, buvo viena iš istorijos mokytojų sekcijos prie Lietuvos istorijos draugijos kūrėjų. Ji dirbo mokytoja ir gimnazijos direktore, rūpinosi Lietuvos istorijos dėstymo gerinimu.
1943 m., kai Balys Sruoga buvo suimtas ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, Vanda Sruogienė stengėsi jį išlaisvinti. Po karo ji su dukra pasitraukė į Vakarus. Vėliau V. Daugirdaitė-Sruogienė įgijo filosofijos mokslų daktarės laipsnį Vokietijoje ir dėstė kalbas bei istoriją Amerikoje. Ji visą gyvenimą išlaikė demokratines pažiūras ir aktyviai dalyvavo išeivijos kultūriniame gyvenime.
B. Sruogos gimtinė Baibokuose
Rašytojo Balio Sruogos gimtinė Baibokų kaime, Biržų rajone, yra išsaugota ir puoselėjama jo giminės palikuonių. Sodyboje įkurtas muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su rašytojo gyvenimu ir kūryba, taip pat su jo giminės istorija. Sodybos atstatymu ir išsaugojimu rūpinasi Balio Sruogos paramos fondas.
Baibokų sodyba yra svarbi kultūrinė vertybė, liudijanti apie rašytojo šaknis ir jo šeimos istoriją. Čia rengiami įvairūs kultūriniai renginiai, skirti Balio Sruogos atminimui.
Balys Sruoga - Dievų miškas (skaito Giedrius Kadiša)
Balio Sruogos palikimas gyvas ne tik jo kūryboje, bet ir jo giminės tęstinume. Jo dukra Dalia Sruogaitė-Bylienė, nors ir gyveno JAV, grįžo į Lietuvą ir aktyviai dalyvavo B. Sruogos atminimo puoselėjime. Jos vaikai ir anūkai, nors ir gyvena skirtingose šalyse, išlaiko ryšį su savo šeimos istorija.
