Nors naujagimio oda dažniausiai būna švelni ir minkšta, kartais tėveliai susiduria su įvairiomis odos problemomis, kurios gali sukelti nerimą. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius patiria įvairius odos sudirgimus. Laimei, dauguma bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime. Svarbu žinoti pagrindines kūdikio odos problemas, jų priežastis ir kaip tinkamai prižiūrėti jautrią vaiko odelę.
I. Girdvainienė, akušerė, pabrėžia, kad gimus naujagimiui, jo oda keičiasi, todėl jam yra būdingos pereinamosios odos būklės, kurios ankstyvuoju laikotarpiu yra pastebimos kaip įvairūs organizmo pokyčiai. Dėl to tėveliai turėtų žinoti, kuriais požymiais reikėtų susirūpinti, o kurie iš jų - natūrali augimo dalis. „Naujagimiams prisitaikant prie naujų gyvenimo sąlygų, šios permainos dažnai pasimato ant jų odos. Pavyzdžiui, dėl aktyviųjų riebalų liaukų sekrecijos gali užsikimšti odos kanalėliai, todėl, vos gimus vaikeliui, ant jo nosies, kaktos ar smakro gali atsirasti balti mazgeliai ar spuogai, vadinami milia. Visgi jie išnyksta savaime, todėl nerimauti dėl to nereikėtų“, - sako akušerė.
Miliumai - tai balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule. Tai yra visiškai nekenksminga ir dažnai pasitaikanti būklė, kuri savaime praeina per kelias savaites ar mėnesius.
Bėrimų priežastys ir rūšys
Įvairūs bėrimai ant kūdikio odos gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Kai kurie iš jų yra pereinamosios būklės, susijusios su prisitaikymu prie naujo gyvenimo, kiti - dėl hormonų poveikio ar aplinkos veiksnių.
Naujagimių aknė ir kūdikių aknė
Kūdikių spuogai, dar žinomi kaip naujagimių spuogai, yra dažna odos liga, kuria serga daugelis kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Nors naujiems tėvams tai gali kelti nerimą, paprastai jie yra nekenksmingi ir dažnai išnyksta savaime. Kūdikių spuogai yra gerybinė odos liga, kuriai būdingi maži raudoni arba balti guzeliai kūdikio veide, ypač ant skruostų, kaktos ir smakro. Paprastai jie atsiranda per pirmąsias kelias savaites po gimimo ir gali trukti kelis mėnesius. Šią būklę nesukelia prasta higiena ar alergijos, ir tai nėra tas pats, kas paauglių spuogai, kurie yra susiję su hormoniniais pokyčiais brendimo metu. Kūdikių spuogus daugiausia sukelia motinos hormonai, kurie stimuliuoja kūdikio riebalines liaukas, dėl kurių užsikemša poros.
Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų. Kito papildomo gydymo dažniausiai neprireikia, nes bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje.
Kūdikių aknė - tai kitas nozologinis vienetas, t. y., ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė). Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai. Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar kitą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami).
Toksinė naujagimių eritema
Toksinė naujagimių eritema yra būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Toksinė naujagimių eritema diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kartais atliekama mikroskopinis ištyrimas, nors dažniausiai tai nereikalinga. Esant reikalui (ypač, jei bėrimo vaizdas netipinis) atliekamas pasėlis.
Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė
Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė - kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Kaip ir toksinės naujagimių eritemos atveju, galima atlikti mikroskopinį tyrimą, tačiau jis nebūtinas.
Prakaitinė
Prakaitinė yra dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje,
„Ko gero visi tėvai sutinka prakaitinį bėrimą - jis dažniausiai išryškėja raudonų taškelių pavidalu ant vaikelio sprando, pilvuko ar žandų. Dažniausios to priežastys - naujagimių perkaitimas, aprengus juos per šiltai, kontaktas dažnai liečiantis. Šis bėrimas turėtų pranykti naujagimį išmaudžius vonelėje, panaudojus kūno priežiūros priemones ir atlikus „oro vonias“ - leidus vaikeliui pabūti be sauskelnių“, - teigia I. Girdvainienė.
Naujagimių akropustuliozė
Naujagimių akropustuliozė - tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma. Remiantis atliktais tyrimais pastebėta, kad naujagimių akropustuliozė dažniau pasireiškia tiems vaikams, kurie buvo gydyti nuo niežų, taigi ši būklė galimai yra nespecifinės reakcijos į niežus pasekmė. Visgi niežai šiems pacientams buvo patvirtinti labai retai. Naujagimių akropustuliozė skiriama nuo dishidrozinės egzemos, pustulinės psoriazės, impetigo, niežų ir kt. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais, taip pat atliekama odos nuograndų mikroskopija (dėl sąsajų su niežais). Dažniausiai ši būklė praeina per 2 metus. Gydymui rekomenduojami vidutinio stiprumo ar labai stiprūs kortikosteroidai.
Kūdikių galvos odos bėrimas (Seborėjinis dermatitas)
Kūdikių galvos odos bėrimas - tai dažnas ankstyvojo amžiaus vaikų odos reiškinys, kai plaukuotoje galvos dalyje atsiranda pleiskanojimas, paraudimas, šašeliai ar smulkūs bėrimai. Dažniausiai tai vadinama seborėjiniu dermatitu arba lopšio kepurėle (lot. crusta lactea). Ši būklė paprastai nėra pavojinga, tačiau gali sukelti diskomfortą ir reikalauja švelnios priežiūros. Seborėjinis dermatitas dažniausiai išryškėja pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis, kai oda dar prisitaiko prie išorinių sąlygų, o riebalinių liaukų veikla būna suaktyvėjusi. Pagrindinė priežastis - riebalinių liaukų hiperaktyvumas. Kūdikio riebalinės liaukos reaguoja į iš motinos per placentą perduotus hormonus, todėl gamina daugiau sebumo - odos riebalų. Kai šie riebalai susimaišo su negyvomis odos ląstelėmis, susidaro gelsvos, riebios plutos, dengiančios galvos odą. Kita dažna priežastis - atopinis dermatitas, kuris pasireiškia sausesniais, paraudusiais ir niežtinčiais bėrimais. Tokiais atvejais bėrimai gali išplisti už ausų, ant veido ar kaklo. Retesniais atvejais kūdikių galvos bėrimus sukelia grybelinė infekcija (tinea capitis), kontaktinis dermatitas nuo šampūnų ar muilų, prakaitavimas, per šiltas apklotas arba nepakankamas odos vėdinimas.
I. Girdvainienė pratęsia, kad kita pereinamoji būsena - seborėja - lemia odos pleiskanojimus, būdingus plaukuotose naujagimio kūno dalyse. „Dažnai tėvai išsigąsta dėl įvairių pleiskanojimų, galinčių atsirasti ant plaukuotų kūno vietų - antakių ar galvelės srities. Reikėtų žinoti, kad ši būklė taip pat praeina su laiku, tačiau padėti paspartinti procesą gali specialūs kūdikių aliejukai, kuriuos galima tepti ir ant plaukų“, - pažymi I. Girdvainienė.
Svarbiausia - nebandyti mechaniškai nuplėšti plutelių, nes tai gali pažeisti odą ir sukelti infekciją. Vietoje to rekomenduojama suminkštinti jas natūraliu aliejumi - pavyzdžiui, migdolų, kokosų arba specialiu kūdikių aliejumi. Aliejų reikia švelniai įmasažuoti į odą ir palikti kelioms valandoms ar nakčiai, o vėliau nuplauti švelniu kūdikių šampūnu. Po plovimo plaukus galima atsargiai iššukuoti minkštu šepetėliu, kad pasišalintų atsilaisvinusios pleiskanos. Reikėtų vengti kvapiųjų ar agresyvių priemonių, nes jos gali dar labiau sudirginti odą.
Priežiūros rekomendacijos
Akušerė I. Girdvainienė teigia, kad lygiai taip pat svarbu yra atpažinti odos reakcijas, kurios savaime nepraeina. Anot jos, tokiais atvejais reikia imtis atitinkamų priemonių. „Oro vonios“ - esminis odos priežiūros elementas Akušerė teigia, kad lygiai taip pat svarbu yra atpažinti odos reakcijas, kurios savaime nepraeina. Anot jos, tokiais atvejais reikia imtis atitinkamų priemonių. „Ko gero visi tėvai sutinka prakaitinį bėrimą - jis dažniausiai išryškėja raudonų taškelių pavidalu ant vaikelio sprando, pilvuko ar žandų. Dažniausios to priežastys - naujagimių perkaitimas, aprengus juos per šiltai, kontaktas dažnai liečiantis. Šis bėrimas turėtų pranykti naujagimį išmaudžius vonelėje, panaudojus kūno priežiūros priemones ir atlikus „oro vonias“ - leidus vaikeliui pabūti be sauskelnių“, - teigia I. Girdvainienė. Ji priduria, kad „oro vonios“ yra pats paprasčiausias odos priežiūros elementas, kurio yra mokoma keičiant sauskelnes: „Visi gydytojai stengiasi akcentuoti, kad retkarčiais reikia leisti kūdikio odai pabūti ore. Nebijokite jo išrengti ir palikti ant vystymo stalo, patiesus vystymo paklotą.“
Renkantis higienos priemones - dėmesys kokybei ir ženklinimui I. Girdvainienės teigimu, naujagimio odai būnant ore jam galima atlikti švelnų masažą, o jei mažylio oda sausa ir lupasi arba ją beria - reikėtų naudoti kūdikiams skirtą kūno aliejų. „Specialus kūno aliejukas turėtų būti be jokių pridėtinių produktų, o skaitydami etiketę įvertinkite, ar suprantate, kas joje parašyta - jei nesuprantate, tuomet dažniausiai nežinote ir ką naudojate. Be to, atkreipkite dėmesį į ženklinimą, įsitikinkite, kad produktas yra skirtas būtent kūdikiams, patikrintas dermatologų. Aliejų reikėtų tepti „oro vonių“ metu - švelniai, tapšnojimo būdu įmasažuokite jį sukamaisiais judesiais. Jeigu aliejus tinka - odos būklė turėtų pagerėti maždaug per savaitę“, - tvirtina akušerė. Anot pašnekovės, jeigu oda rausta, nuo sauskelnių atsiranda iššutimai ir ji darosi šlapia - reikėtų naudoti ne aliejų, o specialų cinko tepalą, kurį irgi rekomenduojama naudoti po „oro vonių“ ar jų metu. Ji priduria, kad renkantis tepalą, lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priemonės kokybę, ženklinimą ir įsitikinti, ar jis skirtas kūdikiams.
Kūdikiams pritaikytas priemones naudoti turėtų ir tėvai Akušerė tęsia, kad naujagimio maudynės - viena pagrindinių jo odą puoselėti padedančių priemonių. Jos teigimu, apskritai kūdikis yra prausiamas ne dėl jo higienos, o siekiant jį prie to pripratinti ir padėti jo odai. „Maudant vaikelį pirmą kartą, nereikia naudoti jokių priemonių - losjonas, prausiklis, vaikiškas muilas ar šampūnas turėtų atsirasti tik vėliau. Labai svarbu, kad produktų pH būtų artimas kūdikio odos pH - tarp 5 ir 6,5, o pačios priemonės - skirtos naujagimiams“, - teigia I. Girdvainienė. Ji priduria, kad svarbu suprasti, jog šeima yra naujagimio aplinkos dalis, todėl pakeisti vertėtų ir artimųjų higienos įpročius: „Kasdien naujagimiu besirūpinantys tėveliai yra didžiulė jo kasdienybės dalis, tad kūdikio režimu turėtų gyventi visi namai. Mamai ir tėčiui derėtų rinktis bekvapes priemones, kad vaikui neprasidėtų alergija, nenaudoti chloro skalbinių balinimui, permąstyti skalbimo priemonių sudėtį. Net jei skalbsite kūdikio rūbelius ir patalynę su jam pritaikyta produkcija, tačiau savo rūbų - ne, jūsų apranga vis tiek liesis prie vaikelio odos ir gali ją sudirginti.“
Suradę kūdikiui patinkančias priemones - prie jų ir likite Galiausiai akušerė akcentuoja, kad suradus kūdikiams tinkančias odos priežiūros priemones, siekti permainų nereikėtų. „Atradus prekių liniją, nedirginančią naujagimio odos, rekomenduočiau prie jos ir pasilikti, o skalbiklius, muilą, aliejus ir tepalus įsigyti nemaišant prekės ženklų. Galima sakyti, kad kūdikiai yra konservatyvūs, todėl jeigu jiems kažkas patinka - nekeiskite to. Tuo pat metu, jeigu kažkas visgi atsitiktų kūdikio odai, žinotumėte, kokios priemonės tai lėmė“, - sako I. Girdvainienė.
NAUJAGIMIO PRIEŽIŪRA: pediatro vadovas 1 savaitei
Apibendrinant, kūdikių spuogai yra dažna ir paprastai nekenksminga odos liga, kuria serga daugelis kūdikių. Supratimas apie jų priežastis, simptomus ir gydymo galimybes gali padėti tėvams veiksmingai valdyti šią būklę. Dažniausiai kūdikių spuogai nereikalauja medicininio gydymo ir išnyksta savaime. Švelnus valymas švelniu muilu ir vandeniu yra geriausia namų gynimo priemonė. Jei atsiranda antrinių infekcijų, gali prireikti papildomo gydymo. Kūdikių spuogai paprastai išnyksta savaime per kelis mėnesius.
tags: #balti #spuogeliai #ant #kudikio #galvutes
