Šiame straipsnyje nagrinėjama tema, susijusi su Maurizio Balducci, ypač jo gimimo metais ir su tuo susijusiomis aplinkybėmis.
Asmeninio gyvenimo aspektai ir karjera
Kai kurie asmenys, net ir garbaus amžiaus, vis dar patiria nusikaltimus. Šiaulių rajono Drąsučių gyvenvietėje savo namuose iki sąmonės netekimo sumušti ir apiplėšti sutuoktiniai. Šiaulių rajone užpuolikų aukomis tapę 95 m. Fortūnatas M. ir senolio žmona 88 m. Jadvyga M. trečiadienį tebebuvo gydomi reanimacijoje, jų būklė itin sunki. Skriaudikai kol kas nerasti. Žiauriai sumušti ir išrengti šeimininkai be sąmonės gulėjo kraujo klanuose. Senolių namai buvo apversti kaip po karo: sofos išdraskytos, pagalvės supjaustytos, išverstos spintelės ir stalčiai, daiktai išmėtyti. Plėšikų grobiu tapo senolių pensijos, kurias sutuoktiniai buvo neseniai gavę. Artimųjų teigimu, tvarkingai gyvenę ir namų ruošos darbus patys dar pajėgdavę nudirbti senoliai neseniai buvo susikivirčiję su metalą renkančiais vyrais. Senoliai atėjūnams neleido pasiimti jų sodyboje sukrauto sūnui priklausančio metalo ir dėl to sulaukė grasinimų. Apie iškilusią grėsmę pora prasitarė ir artimiesiems: pasiskundė, kad juos kas nors gali nužudyti ar apiplėšti. "Niekada iš jų panašių kalbų niekam nėra tekę girdėti, - pasakojo "Respublikai" nukentėjusiųjų dukterėčia J.Pugalskienė. - O dabar netgi nurodė, kur šarvoti ir kur palaidoti. Tarsi nujautė artėjančią nelaimę". Vietos gyventojai prisiminė prieš kelias dienas netoli senolių namų pastebėję anksčiau už žmogžudystes ir kitus nusikaltimus teistą vyrą. Manoma, kad plėšikas į garbaus amžiaus sutuoktinių namus įsibrovė pirmadienį apie 19-20 valandą. Du šunis, tris kates ir pulkelį vištų laikantys Mitkai vakare išeidavo į lauką pašerti gyvūnų ir tik sugrįžę į namus užkabindavo skarda apkaltas laukujes namo duris. Kadangi įsibrovėliui durų laužti neteko, spėjama, kad jį šeimininkai įsileido patys arba nusikaltėlis į vidų įsmuko sutuoktiniams išėjus palesinti vištų. Pasak J.Pugalskienės, Mitkai nepažįstamų žmonių vakare į namus neįsileisdavo: "Jeigu kas nors būtų beldęsis į duris ar brovęsis į vidų, triukšmą būtų pakėlę ir abu Mitkų, ir jų kaimynų šunys. Bet tą vakarą kaime buvo tylu.
Daugiau nei prieš 45 metus Šiaulių precizinių staklių gamyklos kraštotyrininkai, keliaudami palei Nevėžį Kėdainių ir Panevėžio vieškeliais, lankydami atmintinas 1863-ųjų metų sukilimo vietas - Šventybrasčio sukilėlių kapus, Paberžės bažnyčią, iš kurios kunigas Antanas Mackevičius išvedė į kovą prieš carinius okupantus 200 sukilėlių būrį, taip pat knygnešių takus - Ustronės J.Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejų, pakelėse ir prie sodybų pastebėjo gana daug senų, meniškų medinių kryžių. Klausinėjami, kas tų liaudies meno kūrinių meistras, dauguma vietinių žmonių negalėjo pasakyti. Kai tų kryžių priskaičiavome daugiau nei dešimtį, apie juos pasiteiravome Kėdainių kraštotyros muziejaus darbuotojų. "Jūs matėte dievdirbio V.Svirskio kryžius", - mums buvo pasakyta. Manoma, kad tas garsus liaudies menininkas, pats savarankiškai, be niekieno pagalbos įvaldęs medžio drožėjo amatą, sukūrė 231 kryžių. Labai gaila, kad iki šių dienų išliko tik dalis jo palikimo. Šis nepaprasto talento liaudies menininkas savo asmenybe papuošė ne tik savo gyventą šimtmetį. Kitais metais sukanka 95 metai nuo "gražiadirbio" (anot jo krašto žmonių) V.Svirskio mirties. - Straipsnis "Nepaprasto talento dievdirbys".
Sporto ir agentų santykiai
Olimpinis čempionas ir prizininkas Šarūnas Marčiulionis tapo pirmuoju lietuviu, rugtyniavusiu NBA ir vienu pirmųjų lietuviu profesionalų, pasirašiusiu sutartį su krepšinio agentūra.LKL ir Šiaurės Europos krepšinio lygos (NEBL) įkūrėjo nuo 2014 m. įrašyta Jameso Naismitho krepšinio šlovės muziejaus (James Naismith Hall of Fame) narių sąraše. Praėjusį rudenį Š.Marčiulionis įtrauktas ir į FIBA Šlovės muziejaus narius.Nepaisant to, kad krepšininko karerą Š.Marčiulionis baigė seniai, jis ir toliau susiduria su krepšinio agentais. Būtent apie savo ir jaunimo santykius su krepšinio agentais - pokalbis su Š.Marčiulioniu.
- Šarūnai, krepšinio agentai - gerai ar blogai?- Vienareikšmio atsakymo nėra. Jaunam krepšininkui, pradedančiam profesionalo karjerą, reikia atstovauti pasirašant profesionalią sutartį, tai - faktas. Reikia finansinio patarėjo. Didelės agentūros turi finansinius patarėjus, gali pasirūpinti krepšininkais. Juk daugeliu atvejų tėvų fantazija baigiasi ir prireikia oficialaus patarėjo.Tačiau šiuo metu krepšinio pasaulyje, bent jau Lietuvoje, yra visiška netvarka. Jau 14-os metų vaikus agentais prisistatę žmonės tampo už skvernų, prižada aukso kalnus. Dažniausiai jie nesako teisybės. O juk krepšininko karjera yra paprastesnė, nei pateikinėjama rožinėmis spalvomis.Vaikams jau tarsi kultas - turiu agentą. Jie arba jų tėvai dažnai pasirašo ilgamečius kontraktus ir nežino, kad per mėnesį sutartį galima nutraukti, nes agentas to nepasako.
- Kiek pačiam teko susidurti su agentais dar žaidžiant krepšinį?- Sovietų Sąjungoje supratimas apie agentus ir jų veiklą buvo labai ribotas. Išvykti į NBA pasisiūlė toks žinomas veikėjas Arkadijus Gaidamakas. Prižadėjo, pripūtė miglos, kad dovanos mersedesą, vos ne iki gyvenimo galo aprangas neš dėžėmis. Viskas liko tik kalbomis.Pasirašiau sutartį su Marcu Fleisheriu, kuris tuomet dirbo vienoje didžiausių pasaulio agentūrų IMG (International Management Group). Man buvo 25-eri. Jokių problemų nebuvo.
- Prižiūrint krepšinio akademiją nori nenori tenka bendrauti su agentais. Daugelis jų, kaip sakėte, ima kalbinti dar vaikus. Kaip tokie reikalai tvarkomas ŠMKA?- Pradėkime nuo to, kad būti geru agentu yra labai sunku. Turi būti labai teisingas ir drąsus. Teisingas - pasakyti daug tiesos ir šeimai, ir jaunuoliui. Drąsus todėl, kad renki svetimą derlių ir turi pripažinti, kad tai darai.Man tokių drąsių rasti nepavyko. Savotiška epopėja buvo su Stepu Kairiu, kuris įrodinėjo, kad yra tik treneris. Ne ypač graži patirtis buvo su Maurizio Balducci. Mūsų akademijos auklėtinis Jokūbas Švambaris vienoje talentų stovykloje pridėjo parašų, o pats M.Balducci net labas nesugebėjo pasakyti.Mūsų akademijoje turime, ko gero, geriausiai subalansuotą modelį. Dažnai agentas, parduodamas „prekę” (atsiprašau už išsireiškimą), net nežino jos sudėties. Jis negali prisidėti prie žaidėjo gerinimo, neturi galimybės tobulinti vaikus. Jie yra komersantai.Tuo tarpu mūsų akademija dirba su viena agentūra, kuri nuolat stebi vaikus, o jos atstovas Rolandas Jarutis yra ir vyr. treneris. Man tada ramu, kad vaikai yra tobulinami, jais besirūpinantis žmogus suinteresuotas, kad jie būtų kuo geresnis. Žinoma ir jaunuolių ateitis ateitis - RKL, NKL, LKL. Toks modelis man labiausiai suprantamas.Tačiau visų vaikų sukontroliuoti negaliu. Mano misija baigiasi kai krepšininkui sukanka 18 metų. Aišku, kartais būna skaudu, kai už kai kuriuos vaikus moki iš savo kišenės už maitinimą ir kitokius dalykus, o paskui…
- Nuo kelerių metų, jūsų nuomone, jaunas krepšininkas galėtų ar turėtų pasirašyti sutartį su agentu?- Svarbu sudėlioti savo prioritetus ir jiems pasirengti. Reikia žinoti, ko nori - ar keliauti į JAV ar kitą užsienio valstybę ir įgyti išsilavinimą, ar likti Lietuvoje. Šiais laikais pasirengti reikia poros metų. Jei pasirenki užsienį, reikia tobulinti anglų kalbą, galbūt važiuoti toje šalyje baigti mokyklą. Tokiu atveju turi atsirasti pagalbininkas. Daugeliu atvejų 18-os metų spręsti jau vėlu. Tad patarėjas galėtų atsirasti nuo 16 metų. Aišku, profesionalaus kontrakto, pagal kurį gautum pinigus, važiuojant studijuoti į JAV negalima, nes negalėsi žaisti.Tačiau juo tau daugiau metų, juo geriau supranti pasaulį, krepšinio pasaulį. Tad kai kuriais atvejais, jei nereikia adaptacijos, bet prireikia agento paslaugų, sutartį galima sudaryti ir vėliau.Labai gera Lietuvos krepšinio federacijos iniciatyva globoti jaunuosius krepšininkus iki 18 metų, geriausiems skirti finansavimą. Vaikai gauna garantuotą priežiūrą, dėmesį, geriausių šalies sporto medikų paslaugas - visa tai, ką vargiai galėtų pasiūlyti agentas.
- Kokia jūsų nuomonė apie jaunų krepšininkų vežimą į JAV universitetus ir Europos klubus?- Negalime tam prieštarauti. Tėvų noras kai kada didesnis nei vaikų. Tačiau jaunimas vis labiau supranta, kad geresnis kelialapis į ateitį yra Lietuvos rinktinė. Jei patenki į jaunimo rinktinę, jau esi stebimas ir norimas.Reikia suprasti, kad jei pasirenki kelionę į JAV, patenki į savotišką piltuvėlį. Ypač jei tave įmeta į neaiškų universitetą. Tų universitetų JAV yra šimtai, vien pirmajame divizione daugiau nei 300. Būti pastebėtam labai sunku. Geriau tikslo siekti per Lietuvos rinktinę.
- Į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai ir vaikai, agentams siūlant išvykti į Ameriką ar Europą?- Dėl JAV svarbiausia, kad treneris tavęs norėtų. Turi matyti savo vietą žaidime, kiek komandoje yra veteranų, kiek naujokų. Reikia analizės. Be to, pasirengti rimtiems išbandymams. Juk ten visai kitokios treniruotės, kitoks darbas.Svarbu ir tai, į kokį universitetą važiuoji. Pirmasis divizionas yra žymiai daugiau matomas siekiant karjeros ar NBA, ar Europoje. Išsilavinimą ir diplomą galima gauti ir mažesniuose universitetuose.
Krepšinio Misterijos: Marčiulionio stebuklai
Politinis ir visuomeninis gyvenimas
Vakar A.Kubilius mėgino įpūsti optimizmo Saulėtekio alėjoje įsikūrusios Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos studentams, paragindamas pažvelgti į Lietuvą 2030 metais. A.Kubilius tvirtino, kad mokslus baigusiam jaunimui tiesiog reikėtų kelerius metus pasidairyti po pasaulį, pažinti jį. "Bet jeigu paskui jūs negrįšite į šią išmintingą šalį, padarysite didžiulę klaidą, nes čia ateis visi kiti", - perspėjo Vyriausybės vadovas. Premjeras teigė, kad turime būti pasirengę ir protų imigracijai, nes ja daugelis šalių dėl to konkuruoja. "Už maždaug 180 km į rytus nuo Vilniaus, Minske, yra viena didžiausių aukštųjų technologijų kvalifikuotos darbo jėgos koncentracijų, - pateikė pavyzdį premjeras. - Jei traukinys iš Minsko į Vilnių važiuotų ne 4 valandas, kaip dabar, o 2, geriausia - 1,5 valandos, gal tie Minsko gyventojai atvažiuotų ne tik į "Akropolį" apsipirkti, bet ir dar ką nors gero Vilniuje nuveiktų". Ką apie 2030-ųjų Lietuvą ir save galvoja studentai. "Vizijos piešiamos labai gražiomis spalvomis, o kai ateina laikas parodyti darbo rezultatus, niekas taip nebespindi. Kiekviena valdžia atėjusi kuria savo vizijas, o ne tęsia, kas jau pradėta. Žmonės naudojami kaip bandomieji triušiai, bet paskui jie ir lieka už viską atsakingi",- sakė Tomas. Ugnė: "Gal ir galima Lietuvoje sukurti gerovę, jei čia pasiliks protingi žmonės.
A.Salamakinas vakar parlamento vadovei Irenai Degutienei įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau Seimo pirmininkė pareiškė neskubėsianti teikti nutarimo projekto dėl komisijos vadovo atsistatydinimo: "Prašiau jo nepalikti man to prašymo, nesitraukti." Su ilgesiu I.Degutienė prisiminė laikus, kai ši komisija buvo mažesnė, o jos nariai turėjo gauti nemažos Seimo narių dalies paramą. Toks parlamento vadovės dėmesys pamalonino ir A.Salamakiną: "Aš dėkingas Seimo pirmininkei, kad ji atvertė naują politinės kultūros puslapį." Anot socialdemokrato, parašęs pareiškimą jis pasijuto laisvesnis ir išsivadavo nuo apynasrio, kurį jam buvo užmovusi komisija. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas tikisi, kad jo atsistatydinimas galbūt padės pagerinti šios komisijos darbą. Jis apgailestavo, kad neretai komisijos narių dauguma nepritaria savo pirmininko siūlomiems sprendimams: "Kartais paradoksalūs sprendimai yra komisijoje priimami - kai yra pasiūloma pripažinti, kad tam tikru atveju Seimo narys padarė pažeidimą, komisija nusprendžia, kad jokio pažeidimo nebuvo, tai yra priima atvirkštinį sprendimą".EPK vadovo pavaduotoja konservatorė Vida Marija Čigriejienė pareiškė: "Pirmininkas savo žingsniu rodo pagarbą etikai. Jis tokiu savo žingsniu nepritaria, kad komisijos darbas taptų šou, pramogų arena, kuo, deja, pastaruoju metu yra tapęs. Šiandien komisijos darbe pernelyg daug yra politikos pamušalo".
Seimo narys Emanuelis Zingeris buvo apdovanotas medaliu su buvusių JAV prezidentų Harry Trumano ir Ronaldo Reagano atvaizdais. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui JAV sostinėje įteiktas apdovanojimas už indėlį puoselėjant laisvės bei demokratijos vertybes, taip pat pastangas atkreipiant tarptautinės bendruomenės dėmesį į komunizmo nusikaltimų žmonijai padarinius. "Šių aukų atminimas nepriklauso nei kairės, nei dešinės pakraipos partijoms, - kalbėjo E.Zingeris ir ragino tarptautinę bendruomenę mokytis iš praeities klaidų.
Trečiadienį uostamiestyje lankėsi užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kuris susitiko su miesto vadovybe, akademine visuomene bei pramonininkais. Beje, ministro vizito darbotvarkė buvo vieša, tačiau žiniasklaidos atstovams nebuvo leista dalyvauti nei susitikime su Klaipėdos meru, nei su pramonininkais. Apsiribota tik trumpa spaudos konferencija. Paklaustas, kokiu tikslu apsilankė uostamiestyje, A. Ažubalis teigė, jog norėta susipažinti su svarbiu Lietuvai regionu. Be to, Užsienio reikalų ministerijos delegacija rengia vizitus po Lietuvos miestus, taip paminėdama Atkurtos Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos 20-metį. A. Ažubalis atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesnės vadovybės sprendimu buvo atleisti 23 konsuliniai darbuotojai, 10 iš jų - Rytų valstybėse, su kuriomis Lietuvos verslininkus sieja glaudūs bendradarbiavimo ryšiai.
Vakar parlamente surengtoje konferencijoje "Naujos tendencijos narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje" Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė gyrėsi, kad šiais metais įvyko daug pokyčių. Tik gerų ir tik Seimo dėka. Apie tai, kad narkotikų vartojimas ne tik nesumažėjo, bet net padidėjo, parlamentarė neužsiminė. Užtat atviresnė buvo Narkotikų kontrolės departamento (NKD) direktorė Audronė Astrauskienė. "Narkotikų vartojimas per pastaruosius ketverius metus padidėjo apie 4 proc. - nuo 8 iki 12. Tiek žmonių prisipažino nors kartą gyvenime bandę narkotikų", - pripažino ji. Tačiau ir NKD direktorė nepraleido progos pasigirti. Valstybės institucijas apėmė malonus svaigulys nuo pagyrų sau: ir dirba puikiai, ir planuoja dirbti dar puikiau. Tačiau faktai rodo, kad kovotojams su narkomanijos plitimu reikalingas bent trumpas detoksikacijos kursas. Mat ir narkotikų, ir jų vartotojų skaičius nesuvaldomai auga. "Nepamirškime, kad gyvename erdvėje, kurioje nėra sienų. Juk Europoje vienas didžiausių centrų, iš kur platinami narkotikai, yra Amsterdamas. Norint tokių amsterdamų galima rasti kiekvienoje šalyje, kiekviename mieste.
Kol iš valdžios tribūnų trimituojama apie kovą su kontrabandininkais, šie atvirai ir įžūliai tyčiojasi iš pareigūnų - net jų akylai saugomose valdose šeimininkauja tarytum savo namuose. Vakar pavakare pro Šilutės geležinkelio stotį einantys praeiviai užuodė šokolado kvapą. Jis sklido iš nuošalioje vietoje palikto vilkiko. Žvilgtelėjęs į pravertą jo puspriekabę, vienas šilutiškis išvydo netvarkingai išmėtytas šokolado dėžes. Supratęs, kad krovinys - be šeimininko, vyras paskambino policijai. Atvykusius kriminalistus ištiko šokas. Pareigūnai greitai išsiaiškino, kad tai - tas pats vilkikas, apie kurio sulaikymą neseniai džiaugsmingai trimitavo muitininkai. "Tai tikras akibrokštas, kad iš saugomos mūsų posto teritorijos dingo baudžiamosios bylos įkalčiai", - vakar piktinosi Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius.
Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir jo iššvaistymo kaltinami keturi bendrovės "Šiaulių bankas" Kauno filialo darbuotojai. Kaltinamiesiems yra skirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstamos veikos buvo daromos nuo 2008 metų pavasario iki rudens.
Panevėžyje plėšikas, atėmęs iš merginos telefoną, įkliuvo, kai pasiūlė jį nupirkti savo aukos tėvui. Teismas leido trims mėnesiams suimti 19-metį panevėžietį Eimantą Valantiną. Įtariama, kad kelias pastarąsias savaites jis Panevėžyje apiplėšinėjo ir peiliu žalojo moteris. Nors ieškoti įtariamojo buvo mestos nemažos pajėgos, E.Valantiną sučiupo į atsargą išėjęs kelių policininkas. "Dabar galiu pretenduoti į Metų seklio apdovanojimą", - juokaudamas "Lietuvos rytui" sakė buvęs Panevėžio rajono kelių policijos vyresnysis inspektorius.
Nusikaltėliai tampa vis išradingesni, sugalvoja naujų sukčiavimo schemų. Aferos, kai žmonės buvo gąsdinami artimuosius užklupusiomis avarijomis, jau mažiau populiarios. Pastaruoju metu Šiauliuose ir apskrityje fiksuojama atvejų, kai žmonės nukenčia nuo netikrų darbdavių. Skirtingai nei anksčiau, šiose aferose nukenčia jaunesni žmonės. Nusikaltėliai siekia užvaldyti savo aukų bankų sąskaitas. Aukų sukčiai ieško, skaitydami skelbimus laikraščiuose ar internete. Sukčiai lenda į bedarbių sąskaitas.
Sostinės savivaldybė nutarė miestiečius stebėti ir iš dangaus. Už 100 tūkst. litų policijai bus nupirkti skraidantys filmavimo ir fotografavimo įrenginiai. "Mane buvo komandiravę į Lioną (Prancūzija), ten vyko seminaras apie riaušių malšinimą. Prancūzai demonstravo nepilotuojamus aparatus. Esmė yra: sėdi žmogus prie kompiuterio, aparatą pakelia į viršų ir stebi, iš kur ateina riaušininkai, iš kur kyla grėsmės. Policijos gali ir visiškai nesimatyti. Labai gražiai jie dirba, man patiko. Ir policijos nesimato, ir tvarka", - aiškino sostinės savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas.
Vakar Šiaulių centrinės dalies gyventojus po šeštos valandos ryto prižadino keistas sirenos garsas ir kreipimasis į gyventojus, kuriuo prašyta laikytis rimties ir tęsti darbą ar poilsį. "Šiaulių kraštui" paskambinę šiauliečiai sakė, kad iš lauko sklindantis ausį rėžiantis sirenos garsas ir informacinis perspėjimas apie sistemos patikrinimą nuo šeštos iki aštuntos valandos ryto buvo pakartotas šešis ar septynis kartus.
Profesoriai būna dviejų rūių. Tie, kuriuos visa tauta žino, ir tie, kuriuos žino tik jų šeima ir būrelis bendradarbių. Bet tai visiškai nereiškia, kad šie, antrieji, dirba kurioje nors labiausiai užslaptintoje mokslo institucijoje. Nežino niekas - ir viskas. O dabar įsivaizduokite, kad Donatas Katkus ne diriguoja, o profesoriauja toje labiausiai užslaptintoje institucijoje... Ir vis tiek mes viską apie jį žinotume? Neabejoju. Nes jeigu žmogus gimsta artistu, jo niekas neužslaptins!- teigia Ferdinandas Kauzonas, "Respublikos" apžvalgininkas, Dienos temą pavadinęs "Didžiosios Donato Katkaus klastos". "Atėjo į mūsų orkestrą viena tikrintoja. Klausia: ar mūsų darbas trunka 8, ar 7 valandas? O mes atgal klausimą: o kaip su koncertais - mes juk grojame vakare, vadinasi, dirbame viršvalandžius. "Buhalterių diktatūros" atstovė sutrinka. Ji su tokiais dalykais nesusidūrusi", - pasakoja maestro.- "Tačiau tai, ką aš čia pasakiau apie "buhalterių diktatūrą", visiškai nereiškia, kad meno įstaigos yra visiškai nekaltos. Manau, kad ir tarp mūsų atsiranda gudrių vyrukų, kurie pasinaudodami proga, kai norint išlikti teatrui ar orkestrui, tenka daryti smulkių pažeidimėlių, ima daryti didelius. Ypač tam tinka remontai. Tačiau remonto negana - dar reikia turėti ir stiprius "pečius" tarp politikų. "Kiekvieną pėdą, kurią atiduoda svarbos ir paklausos netenkantis meno, kultūros pasaulis, pas mus tuojau pat užima šou pasaulis. Paklausus ir pasiteisinantis komerciškai. Todėl ir čia turiu pagrindo įžvelgti sąmoningą, planingą kažkieno darbą - spaudimą menui ir meno žmonėms "atlaisvinti vietą" šoumenų veiklai. Jiems nors ir netiesiogiai, bet gana aiškiai pasakoma: "Nedrįskite kurti. Nedrįskite palikti savojo ženklo šiam laikui įvardyti. Nepalikite dokumento, kad jūs esate, kad buvote". Visos televizijos jau dabar yra prarastos. Dabar vyksta kova dėl viešosios erdvės. Kovą vėlgi triuškinamai laimi popšou",- kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis sako, kad tereikia prisiminti seniai pamirštą tiesą, skelbiančią, kad siela yra svarbiau negu kūnas. Tuomet nebebus būtina emigruoti į Airiją - atsiras galimybė emigruoti į menus, tikėjimą - gilesnį ir turtingesnį pasaulį nei tas, kuriame mums primygtinai siūloma gyventi. - "Kultūros žlugdymas - taip pat kažkieno kūryba" - Rimvydo Stankevičiaus pokalbis su kompozitorium, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algirdu Martinaičiu.
