Vienos dažniausių šlapimo organų infekcinių (ŠOI) ligų šeimos gydytojo praktikoje yra šlapimo organų infekcijos, kurios nustatomos per 6 proc. visų konsultacijų. Moterims ŠOI ligos diagnozuojamos dažniau nei vyrams. 20 proc. moterų anksčiau ar vėliau nustatoma besimptomė bakteriurija, o 20-40 proc. dėl ŠOI kreipiasi į gydytoją.

Kas yra besimptomė bakteriurija?

Besimptomė bakteriurija - tai būklė, kai tam tikros bakterijos randamos šlapimo takuose, bet jos nesukelia jokių simptomų, t. y. nėščioji nejaučia nei skausmo, nei karščiavimo, nei skausmingo šlapinimosi ar kitų šlapimo takų uždegimui būdingų požymių. Besimptomė bakteriurija apibrėžiama kaip tam tikro skaičiaus bakterijų išskyrimas asmens, neturinčio jokių šlapimo takų infekcijos simptomų, šlapime. Paprastai tai apibrėžiama kaip 100 000 kolonijas sudarančių vienetų (KFV) bakterijų buvimas viename mililitre šlapimo švariame mėginyje. Nėščiųjų besimptomė bakteriurija - simptomų nesukeliantis > 105 kolonijas formuojančių vienetų (KFV)/ml bakterijų buvimas šlapimo takuose. Ši būklė pasireiškia nėščiosios šlapime esant bakterijų, tačiau moteriai nepatiriant šlapimo takų infekcijoms būdingų simptomų.

Besimptomė bakteriurija, kuri nustatoma apie 2-10 proc. nėščiųjų, paprastai pasireiškia tik nėštumo metu, nes augant gimdai, keičiasi šlapimo pūslės padėtis, kaip ir šlaplės kelias iki jos. Tokiu būdu bakterijos, esančios moters tarpvietėje, gali lengviau patekti į šlapimo pūslę, kur lengvai dauginasi nesukeldamos rimto uždegimo. Tačiau, jei infekcija nėra gydoma, bakterijos gali šlapimtakiais nukeliauti į inkstus ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Bakterijos į šlapimo takus patenka lytinių santykių metu arba netinkamai valantis išangę pasituštinus. Daugumą besimptomės bakteriurijos atvejų sukelia E. coli. Tačiau kolonizaciją gali sukelti ir kitų rūšių bakterijos. Nėščiosioms labai svarbu susipažinti, kas padidina infekcijų riziką.

Nėštumo metu gydymas antibiotikais įprastai skiriamas tiek šlapimo takų infekcijos atveju, tiek ir esant besimptomei bakteriurijai. Nėščiosioms galima vartoti antibiotikus, tačiau svarbu parinkti saugius antibiotikus nėštumo metu.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindiniai ŠOI ligų sukėlėjai yra E. Coli (> 70 proc.), Proteus sp., Pseudomonas sp., Streptococci, Staphylococci. Rizikos veiksniai:

• Infekcija praeityje;
• Cukrinis diabetas;
• Nėštumas;
• Vidaus organų akmenys;
• Dehidratacija;
• Instrumentiniai urogenitalinio trakto tyrimai;
• Kateterizacija;
• Lytiniai santykiai;
• Diafragmos naudojimas;
• Sumažėjęs estrogenų kiekis (menopauzė);
• Šlapimo sąstovis, pvz., obstrukcija;
• Urogenitalinio trakto malformacijos;
• Delsimas šlapintis, pvz., ilgos kelionės metu.

Šlapimo takų obstrukcija (blokavimas), kai sutrikdomas šlapimo tekėjimas. 1-2 proc. moterų, kurių šlapimo pasėliuose nėštumo pradžioje mikroorganizmų nerasta, vėliau per nėštumą gali išsivystyti šlapimo takų infekcijos. Todėl neradus mikroorganizmų šlapime nėštumo pradžioje, vėliau tyrimas dėl bakteriurijos nebekartojamas.

Kitos besimptomės bakteriurijos priežastys:

• Netinkamas ŠOI gydymas;
• Apendicitas;
• Akmenligė;
• Prostatitas;
• Šlapimo pūslės navikas;
• Inkstų tuberkuliozė;
• Papilinė nekrozė;
• ŠOI, sukelta nenustatomo sukėlėjo;
• Intersticinis nefritas ar cistitas;
• Policistiniai inkstai;
• Cheminis cistitas, pvz., po spindulinio gydymo.

Diagnostika

Pradinis tyrimas. Jei ŠOI nėra komplikuota, naudojamos šlapimo tyrimo juostelės, kuriomis tiriami leukocitų esterazės bei nitratų kiekiai. Jei tyrimo rezultatai patologiniai, ŠOI gydoma. Vidurinės šlapimo porcijos bakteriologinio tyrimo indikacijos:

• Antibiotikams atspari infekcija;
• ŠOI atkrytis;
• Simptominė ŠOI, jei moteris kateterizuota;
• Nėštumas;
• Įtariamas pielonefritas;
• Mikroskopinė ar makroskopinė hematurija.

Šlapimas turi būti tiriamas prieš antibiotikoterapiją ir į laboratoriją siunčiamas šviežias mėginys. Tam, kad būtų galima atlikti šį tyrimą, į sterilų indelį turi būti surenkama vidurinė rytinio šlapimo porcija. Uždaryti indelį ir šlapimą per 1-2 val. pristatyti tyrimams. Jeigu nėra galimybės per 1-2 val. pristatyti, šlapimą galima laikyti šaldytuve.

Kiti tyrimai. Šlapalo ir elektrolitų kiekio kraujyje, kreatinino, glomerulų filtracijos greičio, inkstų ultragarsinis, radiologinis, šlapimtakių, šlapimo pūslės tyrimai, intraveninė pielografija atliktini, kai yra:

• ŠOI atkrytis;
• Pielonefritas;
• Netipinis sukėlėjas;
• Neaiški diagnozė, pvz., persistuojantys simptomai, kai bakteriologinio vidurinės šlapimo porcijos tyrimo rezultatai normalūs.

Besimptomė bakteriurija nepasireiškia simptomais. Daugeliu atvejų besimptomės bakteriurijos gydyti nereikia. Taip, besimptomė bakteriurija yra gana dažna, ypač tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų ir nėščiųjų. Pagrindinis diagnostinis besimptomės bakteriurijos tyrimas yra šlapimo tyrimas, kurio metu šlapimo mėginys analizuojamas dėl bakterijų, baltųjų kraujo kūnelių ir kitų infekcijos rodiklių.

Gydymas ir komplikacijos

Besimptomė bakteriurija taip pat gali sukelti ūminį uretitą (šlaplės uždegimą), ūminį cistitą (šlapimo pūslės uždegimą) ar pielonefritą (inkstų taurelių, geldelių ir intersticinio audinio uždegimą). Sunkiais atvejais, kai bakterijos vis atsinaujina, moteris gali būti nukreipta urologo konsultacijai arba gydoma nedidelėmis antibiotikų dozėmis beveik iki nėštumo pabaigos. Pasak gydytojos akušerės ginekologės, jei ši būklė laiku nediagnozuojama arba negydoma, antrajame ir trečiajame nėštumo trimestre yra rizika susirgti pielonefritu (inkstų geldelių uždegimu): „Tai žymiai grėsmingesnė būklė, nei bakteriurija. Sunkios formos pielonefritas, jei nebus laiku gydomas, gali baigtis sepsiu ar net nėščiosios mirtimi.“ Besimptomė bakteriurija taip pat gali sukelti ūminį respiracinio distreso sindromą arba sepsį. Sepsis išsivysto patogeniniams organizmams ar toksinams patekus į kraują ir audinius.

Bakterinės infekcijos nėštumo metu įprastai gydomos antibiotikais. Pakanka 7-10 dienų trukmės gydymo kurso. Veiksmingiausius antibiotikus gydytojas paskirs atsižvelgęs į infekciją sukėlusių bakterijų tipą. Baigus gydymo kursą, reikės dar kartą apsilankyti pas gydytoją ir pakartotinai atlikti šlapimo tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar jame nebeliko bakterijų.

Kitos pacientės:

• Gerti daug skysčių (> 3 l per 24 val.).
• Simptomams palengvinti šarminamas šlapimas, pvz., kalio citrato tirpalu.
• Iš geriamųjų antibiotikų pirmaeilis yra trimetoprimas (200 mg 2 k. per parą), nes jam jautrūs 80 proc. visų sukėlėjų. Jei ŠOI nekomplikuota, gydoma 3 dienas. Jeigu diagnozuota urogenitalinio trakto malformacija ar yra imunosupresija, ligos atkrytis, antibiotikų skiriama vartoti 2 savaites. Nustačius pielonefritą, 14 dienų gydoma chinolonais, pvz., ciprofloksacino 250-500 mg 2 k. per parą.
• Į stacionarą pacientė guldoma, jei yra dehidratacija ar bendroji būklė labai prasta.
• Pas urologą siunčiama, kai kitais tyrimais nustatyta patologinė būklė ar neįmanoma palengvinti simptomų.

Trimetoprimo arba sulfametoksazolio negalima vartoti I nėštumo laikotarpiu, nes jie sukelia teratogeninį poveikį, o III - naujagimių geltą. Spanguolių, jų sulčių ar jų vaistinių preparatų gali būti skiriama antiobiotikų terapijos kurso metu ir vartojama šlapimo takų infekcijos profilaktikai po sėkmingo gydymo. Jei šio nėštumo metu buvo nustatyta BGS bakteriurija (nepriklausomai nuo KFV/ml skaičiaus), tuomet prasidėjus gimdymui ar prieš laiką nutekėjus vaisiaus vandenims, reikia skirti antibakterinį gydymą.

Kitos nėštumo komplikacijos

Nėštumo metu gali pasireikšti ir kitos sveikatos problemos, kurios gali turėti įtakos motinos ir vaiko sveikatai. Viena iš tokių būklių yra rezus izoimunizacija, dar vadinama rezus konfliktu. Tai Rh D neigiamos nėščios moters imunizacija vaisiaus eritrocitų Rh D antigenu. Jei moters Rh yra neigiamas (t. y. ji neturi antigeno), o vaisiaus Rh yra teigiamas (turi antigeną), vaisiaus eritrocitai, patekę į motinos kraują, gali įjautrinti moters organizmą. Jis ims gaminti antikūnus prieš vaisiaus teigiamą Rh D grupę.

Kita svarbi būklė - gestacinis diabetas, arba nėščiųjų diabetas. Tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis didesniu nei turi būti gliukozės kiekiu kraujyje. Jis atsiranda dėl to, kad organizmas nepakankamai išskiria insulino (hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje), kurio poreikis nėštumo metu padidėja, arba dėl laikino atsparumo insulinui.

Ekstragenitalinės ligos - tai ne lytinių organų ligos nėštumo metu, iš kurių svarbiausios yra intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, širdies ligos bei epilepsija. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė yra kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, gelta, bendru silpnumu. Širdies ligos nėštumo metu gali pasireikšti dėl didesnės apkrovos širdžiai, o epilepsija - lėtinė nervų sistemos liga, kuri gali paūmėti nėštumo metu.

Nėštumo metu gali kilti ir nėštumo sukeltos hipertenzinės būklės, tokios kaip nėščiųjų arterinė hipertenzija, preeklampsija ir eklampsija. Šios būklės yra pavojingos tiek motinai, tiek vaisiui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priešlaikinį gimdymą, kuris laikomas gimdymu, prasidedančiu nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai apima infekcijas, kraujavimą iš gimdos, patologinį gimdos pertempimą, tam tikras mamos ligas ir kt.

Galiausiai, tromboembolija - tai būklė, kai susidarę kraujo krešuliai patenka į smulkesnes kraujagysles ir jas užkemša. Nėščiosioms, turinčioms rizikos veiksnių, tokių kaip vyresnis amžius, nutukimas, rūkymas, patariama imtis prevencinių priemonių.

tags: #bakteriurija #nestumo #metu

• Programos vaikams
• Apie kunigą Vaidą Vaišvilą
• Vaikų kūrybiškumo ugdymas per dailę
• Bambos gijimo procesas naujagimiui
• Suliflor sodui ir daržui